Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai siūlo pamąstyti apie laisves ir nelaisves socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Diskusijoje dalyvauja filosofai ir kultūrologai Naglis Kardelis, Vytautas Rubavičius, Kęstutis Šapoka. Moderatorė Rita Repšienė. Išgirsime, kaip mūsų gyvenimą keičia naujosios technologijos, kiek laisvės ir laiko pasigrobia dabar tokie populiarūs socialiniai tinklai, kaip juose save pristatome, kokį poveikį jie daro žmogaus kūrybiškumui. Taip pat buvo kalbama apie ...
Mar 17, 2015•37 min
Minime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Dr. Justino Dementavičiaus paskaitoje bus aptariami du egzodo lietuvių intelektualų – krikščionių ir liberalų – pateikti atsakymai į klausimą, kas yra laisvė. Pasak lektoriaus, laisvė yra viena ašinių modernios lietuviškos politinės minties idėjų. Nuo to, kaip ji suprantama, dažnai priklauso ne tik asmens santykis su kitais asmenimis ir bendruomene, bet ir valstybės politinės praktikos. Bene įtakingiausi išeivijos intelektualai (V. Kavolis, K. D...
Mar 10, 2015•46 min
Apie muzikos poveikį žmogui kalbama nuo neatmenamų laikų. Dar senovės Egipte ar Graikijos Imperijose žyniai muzikos garsais gydydavo ligonius. O šiuolaikiniai moksliniai tyrimai mums nuolat įrodo, kad muzika gali būti ne tik malonus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir psichologinės bei dvasinės pagalbos šaltinis. Garsai turi ypatingą įtaką fizinei ir dvasinei sveikatai, nusiteikimui, o muzikos ritmo sukeliamos vibracijos valdo mūsų emocijas, protą, mintis, netgi keičia nuotaiką. Apie muzikos įtaką ž...
Mar 03, 2015•40 min
Pastarojo dešimtmečio emigracijos mastai sudarė prielaidas keliavimo sandūros su kitomis tradicijomis temoms baltų literatūroje atsirasti ir paskatino gausėjančią lietuvių ir latvių (e)migracijos kūrybą. Ją apžvelgia dr. Lauros Laurušaitės paskaita. Paskaitoje „Apie šiuolaikinius ,emigrancikus‘ lietuvių ir latvių literatūrose“ aptariama dabartinės – ekonominės emigrantų bangos situacija, kuri lyginama su pokario išeivijos kūryba. Sužinosime, kiek knygų parašoma šiuolaikinėje lietuvių ir latvių e...
Feb 24, 2015•40 min
Dr. Mažvydo Jastramskio paskaitoje „Lietuvos savivaldos rinkimai: kas, kaip ir kodėl balsuoja?“ aiškinamasi, kas lemia rinkimų rezultatus ir kaip žmonės balsuoja vietos rinkimuose Lietuvoje. Apžvelgiamos teorijos, aiškinančios rinkėjų elgesį savivaldoje, aptariama, kodėl šie rinkimai kitokie? Antroje paskaitos dalyje analizuojami ligšioliniai savivaldos rinkimų rezultatai ir juos paaiškinantys veiksniai. Galiausiai pateikiami ir aptariami sociologinių tyrimų duomenys apie rinkėjų partinius pasir...
Feb 17, 2015•46 min
Menotyrininkės dr. Simonos Makselienės paskaita „Kolekcininko portretas: istoriniai, socialiniai ir psichologiniai aspektai“ pateiks plačią kolekcionavimo panoramą Lietuvoje nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų. Didžioji paskaitos dalis skiriama kolekcionavimo istorijai pradedant Žygimanto Augusto laikais, aptariant iškiliausias asmenybes, palankius ir nepalankius laikotarpius, kolekcionavimo ypatumus, naujoves ir kt. „Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip šią veiklą vaizdingai api...
Feb 10, 2015•54 min
Vilniaus universiteto docento Vytauto Bikulčiaus paskaita „Tarp J.-M. G. Le Clézio ir P. Modiano: kur link eina prancūzų romanas?“ – apie šiuolaikinės prancūzų literatūros įvairovę, pagrindines romano tendencijas ir kryptis. 2008 m. Nobelio literatūros premiją pelnė Jeanas-Marie Gustave‘as Le Clézio, o 2014 m. ja buvo apdovanotas Patrickas Modiano. Šešeri metai yra per trumpas laikas, kad literatūroje įvyktų ryškių pokyčių, tačiau jei Nobelio premija atspindi tam tikras literatūros tendencijas, ...
Feb 03, 2015•54 min
2014 m. pabaigoje Nacionalinėje galerijoje vyko Architektūros (pokalbių) fondo paskaitų ciklas “Koks miestas?”. Paskaitose buvo aptariamas šiuolaikinis miestas, svarstyta, kas formuoja jo įvaizdį, kokį vaidmenį šiame procese atlieka ideologija, kalbėta apie praeities ir dabarties miesto vizijas. Vienas iš ciklo renginių buvo skirtas miesto ir atminties temai - pasakojimui apie utopijas. Po XX a. socialinių eksperimentų žmonijai dingo noras žavėtis utopijomis. Net teisingos ir geros visuomenės id...
Jan 27, 2015•54 min
Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui dr. Algimantas Jankauskas siūlo susipažinti su Lietuvos politinės minties palikimu, plačiau apsistodamas ties tarpukario, nacių okupacijos metų ir išeivijos katalikiškosios krypties autorių darbais. Politinė mintis – tai idėjų apie valstybę, žmogaus ir politinės bendruomenės sąveiką, svarstymų apie ateities Lietuvą visuma. Paskaitos tikslas – pristatyti „pilnutinės demokratijos“ (tai prof. Stasio Šalkausko terminas) kūrėjus, svarbiausias idėj...
Jan 20, 2015•33 min
Lenkijos Baltstogės universiteto docentės Katarzynos Korzeniewskos paskaita „Socialinė atmintis ir pasipriešinimas: teorija ir XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvoje tikrovė“ aptaria laikotarpį po Romo Kalantos susideginimo. „Tada reikia atidžiai įsižiūrėti į Katalikų bažnyčios veiklą“, – sako lektorė. Pasitelkdama socialinių mokslų klasikus, dr. K. Korzeniewska teigia, kad Katalikų bažnyčia tampa viena iš svarbiausių socialinės atminties žadintojų ir sergėtojų. Ji nuolat primena apie partizanų ir trem...
Jan 13, 2015•51 min
Rokenrolo karaliumi vadinamam Elviui Presley‘ui sausio 8 d. būtų sukakę 80 metų. Legenda šis dainininkas tapo dar būdamas gyvas, o legendos nemiršta. Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „XX amžiaus kultūros raktas: Elvis" bus ne apie Elvio muziką, bet apie „gyvenimą po mirties“ – jo reikšmę XX a. visuomenei bei kultūrai. Mūsų santykis su šia asmenybe ir muzika yra sudėtingesnis, nes XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai ši žvaigždė įsiveržė į JAV popkultūrą, dėl TSRS uždarumo daugelis jos gyven...
Jan 06, 2015•53 min
Londono mokslo muziejus neseniai paminėjo telekomunikacijų atsiradimo 200 metų jubiliejų – pradedant nuo Morzės telegrafo, telefoninio ryšio, transatlantinio kabelio iki interneto tinklų ir Anglijos karalienės ką tik išsiųstos Twitter žinutės. Per šiuos du amžius pasikeitė kelios ryšių technologijų kartos, vystėsi tiek laidinės, tiek ir belaidės kumunikacijų priemonės. Vis dėlto belaidės radijo ryšio sistemos yra turbūt greičiausiai auganti telekomunikacijų rinkos dalis. Judriojo ryšio plėtra pe...
Dec 30, 2014•55 min
Tauta yra sąmoninga ilgalaikė bendruomenė, kurios nariai siejami kultūros ir bendro gyvenimo, ypač rūpinasi vienas kitu bei savo bendruomenės gerove ir siekia save valdyti. Apibrėžimas iš doc. Kęstučio Girniaus paskaitos „Tautos“. Paskaitoje supažindinama su tautų tyrinėtojų (tradicionalistų ir modernistų) teorijomis, aiškinama, kuo etnosas skiriasi nuo tautos, kaip formavosi lietuvių ir kitos Europos tautos, kada atsiranda valstybinis tautiškumas; svarstomi tautos kilmės, kalbos ir kultūros kla...
Dec 23, 2014•47 min
„Euro bijoti nereikia“, – sako ekonomistė, nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė savo paskaitoje „Nuo aukso iki euro – pinigų fenomenas“. Paskaitoje aiškinama, kokius iššūkius nauji pinigai pirmomis dienomis kels gyventojams ir įmonėms, kokie rūpesčiai slėgs bankus. Bus kalbama apie euro zonos privalumus ir su nauja valiuta susijusius mūsų valstybės įsipareigojimus. Laidoje taip pat aptariamas pinigų fenomenas apskritai. Sužinosime, ką pinigų sistemoje reiškė „Fiat“ – t. y. dekretinių pinigų įsig...
Dec 16, 2014•51 min
Nuo kada drabužiams pradėta naudoti vilna, medvilnė, linas? Kas atrado šilką ir sugalvojo džinsinį audinį? Galbūt ir sagos „kaltos“, kad kilo I pasaulinis karas. Juoksitės sužinoję, kaip atrodė pirmasis užtrauktukas. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docentė Milda Jucienė savo paskaitoje „Iš aprangos istorijos: apie audinius, sagas ir kitką“ pasakoja apie audinių įvairovę ir raidą, atskleidžia žmonių išradingumą kuriant sag...
Dec 09, 2014•31 min
1959 – 1989 m. iš gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta apie 5 600 kaimų pavadinimų. Šių melioracijos sunaikintų ir sunykusių kaimų neatkursime, bet gal dar galime išsaugoti jų pavadinimus – nematerialųjį tautos kultūros paveldą? Šia tema diskutuoti kvietė Lietuvos geografų draugija kartu su Etninės kultūros globos taryba. Pagrindinį pranešimą parengė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė dr. Filomena Kavoliutė. Dar girdėsite kalbininko dr. Laimučio Bilkio, Klai...
Dec 02, 2014•51 min
Nuo seniausių laikų žmogus ieškojo šviesos šaltinių, kurie istorijos eigoje tobulėjo, kito šviesos šaltinio sąvokos, apšvietimo sampratos, strategijos. Šiandien šviesos sistemų įvairovė, pažangiausių technologijų taikymas dirbtinio apšvietimo srityje tapo natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Kartu su galimybėmis išsiplėtė ir šviesos funkcijos – šviesai tenka ne tik apšviečiamoji, bet ir gydomoji, estetinė, dekoratyvinė funkcijos. Kalbame apie šviesos dizainą, šviesos muziką, šviesos tapybą, švie...
Nov 25, 2014•34 min
„Dvi karo sampratos“ – tai filosofinio, istorinio, politologinio pobūdžio dr. Deivido Šlekio paskaita. Pasak lektoriaus, Vakarų valstybių ir mūsų regiono žmonės skirtingai supranta dramatinį reiškinį, kurį vadiname karu. Vakaruose karas – labiau mechaniškai suprantamas veiksmas, kraštutinė priemonė spręsti problemas. Mūsų kraštuose karas suprantamas egzistenciškai – be karinio veiksnio sunku apsibrėžti, kas yra mūsų tapatybė, ir iš to išplaukia daugybė politinių dilemų. Paskaita parengta bendrad...
Nov 18, 2014•31 min
„Radijo paskaitos“: imunitetas – mūsų ginklas kovojant už išlikimą. Iš prof. Aurelijos Žvirblienės paskaitos sužinosime, nuo ko mus gina imuninė sistema, iš ko ji sudaryta ir kaip veikia, bus pateikta žinių iš imunologijos istorijos, išgirsime, ką gero žada mokslo pažanga. Prof. Aurelija Žvirblienė – Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja. Mokslininkei už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai 1998–...
Nov 11, 2014•32 min
„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui: tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos“. Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Al...
Nov 04, 2014•36 min
„Tinkama mityba – sveikatos pagrindas, nes nuo to labai priklauso mūsų gera savijauta, gyvenimo kokybė ir trukmė,“ – savo paskaitoje teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas. Profesorius primins mums maisto pasirinkimo piramidės tris aukštus – žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį. Iš paskaitos sužinosite: kiek reikia valgyti daržovių ir gerti vandens, ar kenkia kiaušiniai, kodėl nepatartina piktnaudžiauti saldumynais, koks...
Oct 28, 2014•53 min
Doc. dr. Nerijos Putinaitės paskaitoje „Trys lietuviškosios Europos“ bus analizuojami europietiškumo vaizdiniai dabartinėje lietuviškoje tautinėje tapatybėje. Aptariant kultūrinius ir akademinius tekstus bei reiškinius, politinius pareiškimus ir programas, siekiama atsakyti į klausimą: kas kliudo būnant lietuviais jaustis visaverčiais europiečiais? Kiti paskaitoje keliami klausimai: kodėl europietiškumas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos tapatybės ar ...
Oct 21, 2014•45 min
Filosofas profesorius Arūnas Sverdiolas savo paskaitoje pastebi, kad mūsų visuomenės viešajame mąstyme išmintis nėra dažnas reiškinys. Pirmoji paskaitos dalis labiau teorinė, antroje bus pateikta pavyzdžių, kaip išmintis ar kvailybė reiškiasi mūsų kasdieniame gyvenime. Išmintis (prudencija) yra viena iš kardinalių dorybių. Cardio lotyniškai reiškia „vyris“, tad kardinaliosios dorybės yra „ašinės“, t. y. tokios, ant kurių kažkas sukasi, kartais braškėdamas kaip Donelaičio vežimo ratas. Išmintis n...
Oct 14, 2014•47 min
Dr. Vidmantas Daugirdas savo paskaitoje atkreips dėmesį į tai, kad Lietuvoje neapgyvendintų vietovių sparčiai daugėja – formuojasi naujos dykros, kuriose kai kur gyventojų tankumas nesiekia nė 5 žmonių viename kvadratiniame kilometre. Gyventojų retėjimo priežastys tarsi visiems aiškios – emigracija, mažas gimstamumas. Kas ateityje laukia Lietuvos, kai po 20–30 metų pusė jos teritorijos liks beveik be gyventojų? Tai klausimai, kurie neduoda ramybės ne tik mokslininkams, tai ir valstybės rūpestis....
Oct 07, 2014•28 min
Nacionalinėje galerijoje vyko Architektūros pokalbių fondo rengiamas paskaitų ciklas „Nebendradarbiavimas – apie skulptūrą“. Vienas iš ciklo renginių buvo skirtas kūrybinio pasipriešinimo taktikoms. Ar tikrai kūrybinė alternatyva, ilgainiui pripažįstama, tampa paklausia? Ar kūrybingi žmonės ateityje valdys pasaulį, nes jie vieninteliai gali atsilaikyti prieš visuotinį perteklių, Azijos rinką ir automatizaciją? Kokios kūrybinio pasipriešinimo formos, kiek jos efektyvios? Kaip dabartinės politinės...
Sep 29, 2014•54 min
Viena iš svarbiausių dabarties tarptautinių aktualijų – saugumo situacija Europoje. Kaip į ją reaguoja Europos Sąjunga? Ar pakankamos ekonominės sankcijos ir ar yra kitų būdų apsisaugoti nuo Rusijos agresijos? Apie tai VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus profesoriaus Ramūno Vilpišausko paskaita. Paskaitoje taip pat aptariama, kodėl Lietuvai svarbu, kas vyksta Ukrainoje, ir tai, kaip elgiasi Rusijos vadovybė kitų suverenių šalių atžvilgiu. Paskaita parengta bendrad...
Sep 23, 2014•27 min
Ar įmanoma išvaikyti lietaus debesis, išsklaidyti rūką, sutramdyti uraganus, kovoti su sniego lavinomis ir kitomis negandomis? „Galima, – savo paskaitoje teigia prof. Arūnas Bukantis, – tik nauda su išlygomis“. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims. Kartu su bendraautoriais yra parašęs 13 mo...
Sep 09, 2014•51 min
Naują sezoną pradėsime istorikės dr. Redos Griškaitės paskaita „Ir gėles turi savo istoriją“. Joje – apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės puoselėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus. Šiandien tokia Lietuvos soduose ir darželiuose įprasta gėlė jurginas turi įdomią ir net intriguojančią istoriją. Dar XVI a. iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selek...
Sep 02, 2014•52 min
Kultūros istorikė prof. Rasa Čepaitienė baigia keturių paskaitų ciklą „Miestas kaip ideologijos tekstas“. Paskutinėje ciklo paskaitoje susipažinsime su neoliberaliojo miesto ženklais viešosiose erdvėse. Bus aptariama įvairialypė neoliberalizmo ir globalizacijos įtaka šiuolaikiniams miestams. Naujai kuriamos miesto erdvės – prekybos alėjos – tampa masinio vartojimo ir pramogų vietomis-ženklovaizdžiais (brandscapes). Ten įsigali ir pulsuoja nuolatinio šurmulio ir geismų reprodukavimo pasaulis. Tač...
Jul 29, 2014•44 min
Trečioji kultūros istorikės prof. Rasos Čepaitienės paskaita iš ciklo „Miestas kaip ideologijos tekstas“ – apie nacionalinį miestą. Joje daug dėmesio skiriama Lietuvos atminties politikos raiškai, ypač akcentuojant paminklų reikšmę nacionalinei savimonei ugdyti ir išlaikyti. Taip pat paskaitoje aptariama tarpukario, sovietmečio ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos atminimo kultūra, jos esminės tendencijos. Pateikiama nacionalinių ženklų pavyzdžių iš Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miesteli...
Jul 22, 2014•50 min
