Radijo paskaitos 2014-11-25 14:05

Nuo seniausių laikų žmogus ieškojo šviesos šaltinių, kurie istorijos eigoje tobulėjo, kito šviesos šaltinio sąvokos, apšvietimo sampratos, strategijos. Šiandien šviesos sistemų įvairovė, pažangiausių technologijų taikymas dirbtinio apšvietimo srityje tapo natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Kartu su galimybėmis išsiplėtė ir šviesos funkcijos – šviesai tenka ne tik apšviečiamoji, bet ir gydomoji, estetinė, dekoratyvinė funkcijos. Kalbame apie šviesos dizainą, šviesos muziką, šviesos tapybą, šviesos terapijos reikšmę žmogaus sveikatai, darbo našumui, šviesos poveikį gamtai ir t.t. Šviesa visais laikais buvo viena iš mokslo tyrinėjimų sričių. O šių metų Nobelio fizikos premija atiteko trims japonų mokslininkams – Isamui Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamurai – būtent už žalos aplinkai nedarančio šviesos šaltinio – šviesos diodų išradimą. Šie laureatai sukėlė perversmą šviesos šaltinių technologijose, kai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje pagamino pirmuosius ryškią mėlyną šviesą skleidžiančius puslaidininkius. Plačiau apie šį išradimą ir naujausias šviesos apšvietimo technologijas, jų pritaikymą bei poveikį aplinkai, gyvajai gamtai – išgirsite paskaitoje „Šviesos magija”. Lektorius – Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus apšvietimo ir elektronikos sistemų sektoriaus mokslininkas fizinių m. dr. Pranciškus Vitta.