Tęsiame kultūros istorikės prof. Rasos Čepaitienės paskaitų ciklą „Miestas kaip ideologijos tekstas“. Šįkart siūlysime klausytis pasakojimo apie autoritarinį miestą. Anot lektorės, tokį miestą kaip ideologinį tekstą „rašo“ išimtinai politinė valdžia su vienvaldžiu lyderiu priešakyje. Platesniam aptarimui prof. R. Čepaitienė pasirinko dviejų posovietinių Vidurio Azijos valstybių pavyzdžius – Kazachstaną ir Turkmėnistaną bei jų sostines Astaną ir Ašchabadą.
Jul 15, 2014•45 min
Kultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė pristato pirmąją ciklo „Miestas kaip ideologinis tekstas“ paskaitą „Totalitarinis miestas“. Joje daugiausia kalbama apie sovietinės ideologijos atspindžius XX amžiaus pradžios ir vidurio architektūroje. Totalitarinis miestas bene kraštutiniausia miesto kūrimo ir perdirbimo raiška, kai miestas tampa tam tikros socialinės inžinerijos priemone ir įkaitu. Jo specifika pasižymi tuo, jog labai aiškiai galime identifikuoti, kad miesto kaip teksto kūrėjas buvo polit...
Jul 08, 2014•41 min
Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susi...
Jul 01, 2014•52 min
Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susi...
Jul 01, 2014•52 min
Jau keli dešimtmečiai naujausi moderniosios fizikos atradimai nesiliauja stebinti žmonijos. 2012 m. CERN laboratorijoje Šveicarijoje pačiu galingiausiu pasaulyje dalelių greitintuvu LHC buvo aptiktas Higgso bozono egzistavimo įrodymas, kuris tarsi patvirtina jog Visata atsirado iš taip vadinamo Didžiojo sprogimo. Šis atradimas iš esmės atsako į klausimą – kodėl dalelės turi masę, kodėl egzistuoja gravitacija. Europos branduolinių tyrimų centre CERN vykdomuose eksperimentuose bei tyrinėjimuose ak...
Jun 24, 2014•53 min
„Jūros kranto ties Palanga kaita per paskutinį šimtmetį“, – tokia dr. Dariaus Jarmalavičiaus paskaitos tema. Sužinosime, kaip jūros krantą veikė besikeičiančios klimato sąlygos, kiek žmogus prisideda prie krantodaros ir kratotvarkos procesų, kokią įtaką krantui daro garsusis tiltas. Akivaizdu, kad Palangos kranto kitimas artimai susijęs su 1890 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus statytu tiltu. Paskaitoje, be kita ko, pateikiama kurortui svarbių istorinių faktų, nuorodų į senas fotografijas. Dr. Dariu...
Jun 17, 2014•33 min
Baigiasi dar vienas teatro sezonas, ir tinkamas laikas pasvarstyti, koks jis buvo, šįkart atkreipiant dėmesį į klasikos pastatymus. Vilniaus knygų mugėje įrašėme įdomią diskusiją „Nauji klasikos drabužiai?“ Klasika visada buvo Lietuvos teatro kūnas ir kraujas – nuo Shakespeare‘o iki Čechovo ir per Skandinaviją atgal į Londoną. Šiandien visai netikėtai atrandama ir lietuviškoji žemė – Donelaitis, Vaižgantas, Binkis (žinoma, nepametamas nei Čechovas, nei Ibsenas). Kaip šiandien statoma klasika? Je...
Jun 09, 2014•44 min
Prof. Regimanto Gudelio paskaitoje „Dainų šventės raidos ir prasmių problemos XIX amžiaus II pusėje – XXI amžiaus pradžioje“ kalbama apie dainų švenčių ištakas, tarpukario ir tarybinių laikų bei dabartinių dainų švenčių turinį ir formas. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesoriaus daktaro Regimanto Gudelio kvietimu apie dabarties dainų šventes diskutuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis, chorinės muzikos kūrėjas, dainų ir ...
Jun 03, 2014•52 min
„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo dvaro sąskaitų knygų. Kas buvo ant valdovų stalo? Nustebsite, bet nei maistas, nei patiekalų meniu neišsiskyrė niekuo, kas mums atrodytų už realybės ribų ar neįmanoma. Vienintelis stebinantis dalykas – tai maisto gausa. Pvz., dokumentuose rašoma, k...
May 27, 2014•49 min
VDU profesoriaus Gintauto Mažeikio moderuojamoje diskusijoje „Emigracija ir naujos galimybės: pozityvus žvilgsnis“ aptariama, ką reiškia emigracija nuolat kintančiame žinių ir technologijų pasaulyje. Kokius pilietinės raidos ir kultūrinės saviraiškos horizontus atveria dinamiškas lietuvių judėjimas po Vakarų šalis. Diskutuojama, kokią įtaką emigracija daro mūsų kultūros ir meno raidai bei kūrėjų tapatybėms. Ar mus įkvepia kitos šalies dvasia ir bendravimo laukai. Kaip keičiasi ambasadų ir konsul...
May 20, 2014•51 min
„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Viena iš esminių paskaitos tezių yra ta, kad karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, negu iki šiolei manyta. Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyvento...
May 13, 2014•40 min
Pasibaigus šaltajam karui pasikeitė daugumos karinių konfliktų priežastys – gerokai sumažėjo ideologiniu, tačiau padaugėjo etniniu, religiniu pagrindu kylančių konfliktų, išaugo jų mastai. Apie tai – geografo dr. Rolando Tučo paskaita. Paskaitos tikslas nėra apžvelgti visus šiuo metu pasaulyje vykstančius karinius konfliktus. Jos tikslas – aptarti pagrindines konfliktų kilmės geografines priežastis ir geografinės bei geopolitinės aplinkos konteksto svarbą konflikto eigai.
May 06, 2014•31 min
Šių metų pradžioje Architektūros pokalbių fondas surengė paskaitų ciklą „Kaip aš čia patekau? Nacionalinis identitetas architektūroje“. Ciklą pradėjo filosofės hum. m.dr. Nerijos Putinaitės paskaita „Naujosios sovietinės „tradicinės šventės“ ir jų architektūriniai pavidalai“. 6-ajame dešimtmetyje kovoje prieš religiją ideologinis režimas pasitelkė vadinamųjų naujųjų švenčių priemones. Jomis buvo siekiama pakeisti senuosius papročius, juos paverčiant nureligintomis sovietinėmis šventėmis (krikšty...
Apr 29, 2014•50 min
Vis dažniau girdime sakant: „Vyksta informacinis karas“. Kas yra tas informacinis karas? Jo esmę, sklaidą ir grėsmes nusakys Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius. Dr. Manto Martišiaus paskaita susideda iš dviejų dalių. Pirmoje girdėsime aiškinimą apskritai, kas yra karas, dėl kokių priežasčių jis kyla, kuo pasižymėjo I ir II pasauliniai karai, kodėl atsirado vadinamasis „šaltasis karas“. Antra paskaitos dalis skirta informaciniam karui aptarti: kaip jis rei...
Apr 22, 2014•47 min
Kristaus mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas yra kertinis krikščionybės slėpinys. Tikinčiam žmogui Didžioji savaitė – pasirengimas Prisikėlimo šventei. Tačiau per šimtmečius susiklostęs liaudiškasis pamaldumas tapo ne tik religine praktika, bet ir kultūros paveldo dalimi, su kuria verta susipažinti. Entokrikščioniškosios kultūros tyrinėtojo Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų profesoriaus habil. dr. Alfonso Motuzo paskaitoje išgirsime apie Kryžiaus kelio ištakas, kaip ši pamal...
Apr 15, 2014•43 min
Pasitinkant Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną verta pasidžiaugti, kad ir Lietuva pastaruoju metu šioje srityje pasiekė nemažai laimėjimų. Su jais supažindina dr. Lino Bukausko, vieno iš „LituanicaSat-1“ kūrėjų, paskaita. Šiuo metu kosminėje erdvėje tyrimus atlieka du mūsų šalyje kurti palydovai „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“. Dr. Linas Bukauskas mums primins Lietuvos siekio tapti kosmine valstybe istoriją nuo XVII amžiaus viduryje raketas, kurios yra tolimos kosminių laivų pirmtakės, ...
Apr 08, 2014•36 min
Mokslinis požiūris į aprangą ir jos gamybą – Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros profesorės Virginijos Daukantienės paskaitoje „Aprangos funkcijos ir inovatyvios technologijos“. Aprangos gaminiai prasideda nuo idėjos ir baigiasi techniniu įgyvendinimu taikant inovatyvias aprangos kūrimo ir gamybos technologijas. Jų dėka rinkai pasiūloma išskirtinių gaminių., pvz., su įterptomis fazę keičiančiomis medžiagomis, vitaminų A ir E ar levandos aliejaus mikrokapsulėmis, su ter...
Apr 01, 2014•30 min
Metų pradžioje Nacionalinėje galerijoje vyko Architektūros pokalbių fondo rengiamas paskaitų ciklas „Kaip aš čia patekau? Nacionalinis identitetas architektūroje“. Vienas iš šio ciklo renginių buvo skirtas Lietuvos įvaizdžio temai. Koks yra Lietuvos savitumas ir išskirtinumas? Kokį prekės ženklą kuriame? Kaip mūsų prisistatymai yra sutinkami plačiajame pasaulyje? Apie tai vasario 6 d. diskutavo Lietuvos įvaizdžio kūrėjai – koncepcijos „Drąsi Lietuva“ grupės narys Arūnas Užupis, kompanijos Identi...
Mar 25, 2014•52 min
Šįkart vietoj paskaitos – diskusija „Lietuviai rinkimuose: vėžlybieji ar nenaudėliai?“ (pavadinimas skolintas iš K. Donelaičio) apie Europos Sąjungos pliusus ir minusus. Diskutuoja profesoriai Mindaugas Jurkynas ir Leonidas Donskis, baigiantis kadenciją Europos parlamente. Diskusijoje išgirsime svarstant, ar Donelaitis anuomet buvo Europos žmogus, ar Europos Sąjunga – vien gėris. Politinis ES neįgalumas ginant Ukrainą. Kuo Lietuvos patirtis gali būti naudinga Vakarų šalims ir kodėl mūsų piliečia...
Mar 18, 2014•42 min
„Kovo 11-oji: nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija“. Apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dokumentų rengimo seką ir logiką – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus paskaita. Prof. Vytautas Sinkevičius tiesiogiai dalyvavo rengiant Kovo 11-osios Aktą ir su juo susijusius Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dokumentus. Paskaitoje aptariama tą dieną priimtų teisės aktų chronologija, nagrinėjamos aplinkybės, lėmusios jų turinį....
Mar 12, 2014•44 min
Užgavėnės laikomos viena iš linksmiausių ir spalvingiausių liaudies švenčių Lietuvoje, tačiau visuomenė nedaug žino, o kaip Užgavėnių karnavalai atrodė senovėje Europos miestuose ir miesteliuose bei kaip jos buvo švenčiamos valdovų ir didikų rūmuose. Paskaitą „Elitinės Užgavėnių tradicijos Vakarų Europoje ir Lietuvoje“ parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. Pask...
Mar 04, 2014•42 min
„Psichoanalizė, žmogų aiškinanti teorija, daugiau kaip per šimtą savo raidos metų išgyveno įvairių pakilimų ir nuopuolių“, – sako psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis, parengęs paskaitą „Sigmundas Freudas šiandien“. Šiuolaikinis psichoanalizės raidos etapas remiasi daugybe tyrinėjimų, naujų mokslinių idėjų, kasdienio darbo su pacientais atradimų – visa tai daro ją gyva, įdomia ir kaskart vis atsinaujinančia mokslo ir praktikos sritimi.
Feb 25, 2014•46 min
Kodėl žmonės nori nukeliauti į ateitį ar praeitį, kodėl svajoja skristi į kitas planetas ir jas kolonizuoti? Ar tokios kelionės neprieštarauja fundamentaliems fizikos dėsniams ir kokios tokių kelionių galimybės? Galbūt šio amžiaus gale tapsime dievais praeities kartų žmonių akimis, mintimis judinsime daiktus, valdysime gyvenimą ir mirtį, gal net pasieksime žvaigždes. O ar keliausime į ateitį? Fizikos dėsniai tai leidžia. O kaip bus − paklausykime paskaitos. Lektorius Lietuvos mokslų akademijos a...
Feb 18, 2014•47 min
Tiek kavos mėgėjams, tiek ir jai abejingiems gal bus įdomi pagrindinės kavos žaliavos tiekėjo – kavamedžio istorija, juolab kad joje esama ir lietuviškų pėdsakų. Profesionalaus kavos degustatoriaus, įmonės „Šviežia kava“ vadovo Vytauto Kratulio paskaitoje išgirsime apie kavamedžio keliones per pasaulį nuo VI amžiaus. Sužinosime apie Paco kavamedį, išaugintą Salvadore. Antroje dalyje kalbama apie kavauogių apdorojimo būdus, pirmąsias kavines Europoje, kavos vartojimo kultūrą ir kt.
Feb 11, 2014•30 min
Prieš savaitę transliuota istorikės prof. Rasos Čepaitienės paskaita „Ar Sovietų Sąjunga buvo imperija?“ turi tęsinį. Antroje paskaitos dalyje – „Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmės: nomenklatūros vaidmuo“. 1990–1991 m. įvykęs Sovietų Sąjungos dezintegracijos procesas, atrodytų, leidžia mums apie šią valstybę kalbėti būtuoju laiku. Tačiau ar iš tiesų taip? Sąjunginių respublikų politinių elitų kaitos analizė atskleidžia, kad pokomunistinių šalių valdančiųjų sluoksniuose sunku būtų įžvelgti radikal...
Feb 04, 2014•41 min
Daugelis yra girdėję Sovietų Sąjungos kaip „blogio imperijos“ apibūdinimą. Tačiau kas yra imperija ir ar SSRS iš tikrųjų ja buvo? Kuo skyrėsi ir kuo ji buvo panaši į kitas kolonijines imperijas, pvz., carinę Rusiją? Lietuvos istorijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos prof. dr. Rasos Čepaitienės paskaitoje „Ar Sovietų Sąjunga buvo imperija?“ taip pat aptariama, kokia nacionalinė politika buvo vykdoma sovietmečiu ir kaip šiame kontekste atrodė Lietuvos sąjunginė socialistinė respublika....
Jan 28, 2014•44 min
Menotyrininkės dr. Skaidros Trilupaitytės paskaitoje „Vizualinė totalitarizmo reprezentacija: Žaliojo tilto atvejis“ apžvelgiamos šio valstybės saugomo kultūros paminklo refleksijos žiniasklaidoje bei kvestionuojamos kolektyvinės kultūrinės atminties galimybės. Taip pat paskaitoje atkreipiamas dėmesys į atminties politikos ir istorijos politikos tarpusavio dinamiką, parodoma, kokiais būdais trauminės patirties ženklai gali būti panaudojami dabarties tikslams.
Jan 14, 2014•28 min
Nuolat girdime gerų žinių, kad išbridome iš krizės, šalies ekonomika auga, bendrasis vidaus produktas kyla. Tačiau retas kuris pasakytų, jog jo gyvenimas pagerėjo. Kodėl taip yra? Klausysimės Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. habil. dr. Boguslavo Gruževskio paskaitos „Ekonomikos raida ir visuomenės raida: kas svarbiau?“ Profesorius laidos pradžioje išsitaria, kad temą stengsis dėstyti taip, jog klausytojas pats atsakytų į klausimą, suformuluotą pavadinime, tačiau baigdamas ...
Jan 07, 2014•49 min
1714 m. sausio 1 d. gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Dr. Dalios Dilytės paskaitoje trumpai supažindinama su Donelaičio biografija ir asmenybės bruožais, kalbama apie jo kūrybos originalumą ir novatoriškumą, apie jo vietą Lietuvos ir Europos kultūroje. Pabrėžiama, kad Donelaitis „Metuose“ sukonstravo originalaus tipo hegzametrą ir sukūrė savitos rūšies epą, turintį ir didaktinio, ir herojinio epų ypatybių. „Metų“ veikėjais poetas padarė žemiausio socialinio s...
Dec 31, 2013•42 min
Kalėdų laikas mūsų mintis visados kreipia į praeitį, šeimos ir giminės istoriją, paliktas relikvijas. Istorikės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita bus apie privačios raštijos žanrą silva rerum. Tai savotiškos namų knygos, užrašų knygelės, kurios XVII–XVIII a. buvo populiarios tarp bajorijos. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė šia tema susidomėjo dar prieš Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ atsiradimą. Anot jaunosios mokslininkės, nors pats žanro pa...
Dec 24, 2013•54 min
