Sprendimų priėmimo procesas lydi – ar džiugina, ar vargina mus kasdien, kas minutę. Pradedant nuo to, kokią bandelę išsirinkti restorane, baigiant iš esmės gyvenimą keičiančiais sprendimais. Kodėl priimti sprendimus ir imtis pokyčių kartais gali būti itin sunku ir kas tuomet čia gali pagelbėti? Pokalbis su psichologu, ugdymo vadovu Dainiumi Baltrušaičiu.
„Besijaučiančių vienišais žmonių daugėja. Tampa vis sunkiau ir sunkiau susitikti su gyvu žmogumi. Nors, atrodo, bendravimo intensyvumas akivaizdžiai didėja, tačiau toks tempas ir intensyvumas negali būti gilus. Reikia skirti laiko ne gausybei santykių, o kokiam nors santykiui. Tai yra būtent tai, kam labiausiai neturėtų būti gaila laiko – buvimui su kitu, ryšiui su kitu žmogumi“ , - sako psichologas Rimantas Kočiūnas. Apie neįkainojamas vienatvės dovanas, skaudžius vienišumo išgyvenimus ir tikrą...
Širdis – mūsų organizmo variklis, bet ji toli gražu nėra tik kraują varinėjantis raumuo. Kasdienėje kalboje ir mene apipinta mistine aura kaip mūsų jausmų tvirtovė, širdis ir jos jausminės savybės domina ir mokslą. Tai, ką žino liaudis, šiandien įrodo ir mokslininkai. Apie žmogų ir jo širdies slėpinius – pokalbis su kardiochirurgu, akademiku Jurgiu Brėdikiu.
„Tai, kad socialiniai tinklai tapo tokie masiški, nėra atsitiktinumas. Žmonės į juos taip nebūtų įsitraukę, jei nebūtų ištroškę pripažinimo, nebūtų narcistiškai parengti šiuolaikinių rinkos sistemų“, -– sako VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius, filosofas Algirdas Davidavičius. Apie socialinių tinklų ypatumus ir tai, ką toks aktyvus įsitraukimas į socialinių tinklų gyvenimą sako apie šiuolaikinio pasaulio žmogų – pokalbis su VDU Viešosios komunikacijos katedros lektoriumi, filosofu A. ...
Kaip nebūti mirusiam, būnant gyvam? Mylėti – atsakymą pateikia vyskupas Kęstutis Kėvalas. „Mūsų širdis sukurta mylėti. Taškas. Bendrystė su Kitu – aukščiausia vertybė šiame pasaulyje“. Tiesa, anot vyskupo, meilė kainuoja, tačiau užmokestis už ją atperka visas patirtas kančias. Apie meilę sau ir kitam – pokalbis su Kauno arkivyskupijos vyskupu Kęstučiu Kėvalu.
Vestuvės – ypatingas etapas gyvenime. Parodoksalu, tačiau šį vienintelį, koks bent jau turėtų būti momentą forografuojantys fotografai paprsatai, kolegų fotografuojančių atlaidus, architektūros paminklus ar peizažus, vertina su lengva ironija.
Ką paminklas gali atskleisti apie žmones, kurie jį stato, ir apie tuos, kuriems paminklas statomas? Kodėl šiandien nebestatome didelių paminklų? Ar nebeturime didžių didvyrių, o gal šiandieninėje visuomenėje didvyriai esame patys sau? Apie didvyriškumą ankstyvosios nepriklausomybės laikotarpiu ir dabar – pokalbis su paminklo S. Dariui ir S. Girėnui statybą įamžinusiu fotomenininku Mindaugu Kavaliausku.
Tai – nebūtinai tik paviršutiniška pramoga ar bandymas pabėgti nuo savo buities rūpesčių. Įžymybių garbinimo sindromas – mokslininkai yra nustatę ir tokią psichiatrinę būseną. Dėl kokių priežasčių įžymybių garbinimas šiuolaikinėje visuomenėje pasiekė tokius mastus? Kiek jis turi panašumų su religine elgsena ir apskritai – kokią įtaką visuomenės požiūriams, vertybėms ir elgesiui daro tariamų žvaigždžių kultas?
„Dažnai įsivaizduojama, kad pasaulyje yra viena jėga, viena žmonių grupė, kuri yra objektyvi, kuri žino tikrus, svarbiausius faktus, ir kad ji yra vienintelė, kuri gali mums pasakyti, kas yra tiesa. Liaukitės, tai yra dvidešimtas amžius. Turėtume tokį požiūrį dvidešimtam amžiui ir palikti. Nėra vienos tiesos, kurią galėtume atspindėti. Manau, kad vien tik žurnalistai tebėra tie, kurie vis dar mano, kad kažkur egzistuoja viena tiesa ir jie gali ją atvaizduoti. Turėtume būti sąžiningi ir pripažint...
Emocinis intelektas. Gebėjimas pažinti savo ir kitų jausmus bei, pasinaudojus tomis žiniomis, kontroliuoti savo emocinę būseną ir bendravimą su kitais didesnę sėkmę garantuoja ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime. „Emocinio intelekto fenomeno apibrėžimas ir jo tyrimai paneigė įsitikinimą, kad svarbiausias veiklos sėkmę lemiantis veiksnys yra mūsų protiniai gebėjimai. Paskaičiavus santykį tarp profesinių žinių ir įgūdžių bei emocinio intelekto nustatyta, kad pastarasis, siekiant sėkmės, yra d...
Kodėl žmonės rašo? Kodėl skaitome kitų parašytus tekstus? Kodėl patys rašome, ir kodėl – nerašome? Galime sakyti, kad neturime ypatingo talento bestseleriams rašyti. Vis dėlto mąstome, kalbame, tad galime tai ir užrašyti. Tik kam to reikia? Pokalbis su psichologu, psichoterapeutu Juliumi Kvedarausku, besidominčiu būtent kūrinio rašymo terapija.
„Kam reikalinga antropologija? Latvijoje tokio klausimo nekiltų. Antropologai labai aktyviai dalyvauja Latvijos viešajame gyvenime. Antropologijos specialybė suteikia galimybių į dalykus, prie kurių esame labai pripratę, pasižiūrėti kitaip“, – sako antropologė Aivita Putnina. Apie dalykus, kurie verčia pasaulį suktis – pinigus, meilę ir šeimą antropologo žvilgsniu – pokalbis su Latvijos universiteto antropologijos departamento vadove, socialine antropologe Aivita Putnina.
Jie geriau susitvarko su stresu, kitomis neigiamomiis emocijomis. Turi stipresnę valią. Yra ryžtingesni, sugeba greičiau priimti sprendimus, moka pasakyti “ne”. Kiti jais žavisi, ir siekia pasišildyti jų skleiidžiama stiprybe bent per televiziją. Tiesa, šiems supernormaliems žmonėms už visa tai reikia sumokėti didžiulę kainą. “Būti didžiojo sporto sportininku reiškia atsisakyti labai daug – tai tarsi būti įstojusiam į vienuolyną”, – sako sporto psichologas Romualdas Malinauskas.
Godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, geismas ir tingumas – kaip septynios didžiosios nuodėmės atsiskleidžia XXI amžiaus fotografijoje? Pokalbis su KTU Kultūros industrijų ir fotografijos dėstytoja Ornela Ramašauskaite.
Revoliucijos – labiausiai vyrų dominuojama sritis. Kokį vaidmenį smurto aplinkoje, politiškai konfliktiniame kontekste vaidina moterys? „Dažnai traktuojama, kad moterį įsitraukti į revoliucinį vyksmą skatina emocinis motyvas – emociškai sužlugdytoms, praradusioms savo materialinį ir moralinį veidą, nebeturinčioms statuso ir šeimos joms nieko kito nebelieka, kaip tik paaukoti savo gyvybę“, – pastebi antropologė Ieva Zakarevičiūtė. Apie moterį revoliucijoje – pokalbis su moters vaizdavimą revoliuc...
Ką mums suteikia gebėjimas atlikti mąstymo ir jausmų, proto ir širdies stebėseną? Kas trukdo į ją susitelkti? Kaip išmokti atsiriboti nuo vidinių konfliktų, proto plepėjimo ir patirti ramią gyvenimo pilnatvę? Apie vidinės ramybės paieškas skubančiame pasaulyje – pokalbis su psichologe ir meno projektų prodiusere Audra Molyte.
„Erotika – esminė žmogaus buvimo sąlyga. Tai – kosminis ugningumas, kosminis kūrybiškumas, kosminis džiaugsmingumas, bet ir siaubas taip pat“, – sako filosofas Algis Mickūnas. Kaip atsitiko taip, kad erotika tapo tapatinama su pornografija ir buvo nužeminta iki lytiškumo? Apie erotiką mitinėje, religinėje pasaulėžiūroje ir šių dienų kasdienybėje – pokalbis su filosofu Algiu Mickūnu.
Kodėl negalime apsieiti be muzikos? Neapsieiname mes, neapsiėjo žmonės prieš šimtmečius, ir tūkstantį metų. Ir ypač – per šventes. Kodėl? Velykų dieną, Prisikėlimo šventę apie šventinę muziką ir pirminę jos prasmę - pokalbis su kompozitoriumi Vidmantu Bartuliu.
Apie skraidymą padebesiais. Psichologiniai tyrimai rodo, kad net apie pusę savo laiko praleidžiame svajodami. Kokia tai būsena? Kas traukia atsiriboti nuo realaus pasaulio ir pasinerti į fantazijas? Kuo svajojimas gali būti mums naudingas ir kada verčiau nustoti skraidyti padebesiais ir sugrįžti ant žemės?
Už Pažaislio vienuolyno sienų. Baroko perlu krikštijamas vienuolynas puikiai pažįstamas ne vien tikintiesiems. Tai Kauno marių pakrantėje esanti mėgstama pasivaikščiojimų vieta, žymaus muzikos festivalio ženklas, dailininkų plenerų susitikimo erdvė, turistų traukos centras. Pas čia šeimininkaujančias dvi dešimtis seserų Kazimieriečių traukia ir svečiai, ir gyvenimo sunkumų kamuojami žmonės. Koks gyvenimas vyksta už vienuolyno sienų, ir ne vien per šventes? Pokalbis su seserimi Lidija....
„Pasaka apie Undinėlę – tai pasaka apie moteriškus spąstus. Nemaža dalis moterų linkę įkliūti į pernelyg didele priklausomybe pasižyminčius tarpasmeninius santykius. Pasaka perspėja, kas gali nutikti, jei tapsi pernelyg priklausoma nuo kito žmogaus – jei jį sureikšminsi iki begalybės, padarysi savo pasaulio, savo visatos, savo sielos centru. Vis dėlto sielos centras turi būti tavo paties viduje“, - sako psichiatrė, psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė.
Apie fotografiją karštuose taškuose. „Nuvykus į kokią nors konfliktinę zoną, iš pradžių tiesiog ieškai adrenalino. Tačiau vėliau imi mąstyti – ką noriu pasakyti savo buvimu ten, o ne tiesiog apsiginkluoti neperšaunamos liemenėmis, fotoaparatais ir beatodairiškai nerti į liepsnas. Juk ne tai yra esmė“, – sako įvykius Maidane stebėjęs fotožurnalistas Artūras Morozovas. Be paskutinių įvykių Ukrainoje, fotografas taip pat įamžino Gruzijos – Rusijos konfliktą, įtemptą gyvenimą Čečėnijoje ir Palestino...
Apie reklamą ir jos psichoterapinį poveikį. Tarsi psichoterapija, reklama siekia žmones įtikinti pasikeisti. Kokie būdai naudojami tiems žmogaus mąstymo pokyčiams skatinti, ir kodėl gi žmonės dažnai šitaip keikia šias pastangas - reklamą? Kodėl ji taip erzina?
Apie mažų gyvenimo stebuklų paieškas dideliame pasaulyje. „Mes visi galime atrasti stebuklus, kad ir kur bebūtumėm“, - sako rašytojas Tahiras Shahas. Kodėl svarbu tai prisiminti?
„Kiek egzistuoja žmonija, tiek ji ir svaiginasi“, - sako KTU Filosfijos ir psichologijos katedros docentas Nerijus Čepulis. Žmonija svaiginosi prieš tūkstantmečius, svaiginasi ir dabar. Svaiginasi ir benamiai, ir aukštuomenės elitas, vyrai ir moterys, vaikai, ir net gyvūnai. Kodėl? Kokius gyvybės plačiąja prasme poreikius svaiginimasis tenkina? Kokios giluminės priežastys lemia, kad įvairiausiomis formomis žmonija nepaliaujamai siekia palikti budrumo būseną?
„Nerealistiškai aukštus reikalavimus sau keliantys žmonės be galo savikritiški. Jie yra įsitikinę, kad savikritika – geriausias būdas save motyvuoti, o tai yra klaida. Be to, jie mano, kad vienintelis būdas išvengti katastrofų gyvenime yra elgtis ypač preciziškai ir atsargiai. Jie niekada negali atsipalaiduoti – nuolat jaudinasi dėl ateities, jau dabar išgyvena klaidas, kurių galbūt niekada nepadarys. Tas didžiulis susirūpinimas, kad tik nepadaryti klaidų, jų gyvenimus paverčia apgailėtinais. Ap...
Skiriasi daugiau, kaip pusė susituokusių porų. Didžioji dalis skyrybų iniciatorių – moterys. Po paplitusia priežastimi „nesutapo charakteriai“ slepiasi dažniausi skyrybų motyvai – neištikimybė, alkoholizmas, smurtas. Apie „štampą pase“ ir tvirtos bei darnios šeimos pagrindus įžvalgomis dalysis ilgametis Kauno civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Lukoševičius, sutuokęs per dešimtį tūkstančių porų.
Apie tai, ką iš tiesų reiškia šypsena ir kodėl ji taip dažnai virsta patyčių grimasa – pokalbis su Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionu kunigu Aldonu Gudaičiu.
„Daugybė estetinę vertę turinčių griuvėsių buvo tiesiog sunaikinti, juos rekonstruojant. Juk jau esame praradę originalią kokio nors pastato iš vaizdą, o rekonstravus, prarandame ir griuvėsius. Geriausia – palikti viską taip, kaip yra. Tai galioja visam pasauliui apskritai – mylėti jį tokį, koks jis yra, bet ne slėpti jo nuosmukį ir trūkumus nuo mūsų matymo“, - teigia Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius Robertas Ginsbergas. Kodėl griuvėsiais verta žavėtis? Apie architektūros ir žm...
„Advokato darbas – sunkus ir pavojingas, kai kam baigiasi ir vedybomis“, - šmaikštauja patys advokatai žurnale „Lietuvos advokatūra“. „Advokatas gyvena nuolatinėje kančioje, jeigu atsakingai dirba savo klientui“, - sako advokatas Jonas Kairevičius. Advokatas privalo saugoti savo klientų išpažintis, tarsi dvasininkas. Dirbti psichologo darbą, netapdamas guodėju, neprisileisdamas žmonių pernelyg arti. Privalo neteisti, bet ir nepaminti savo žmogiškųjų, moralinių vertybių. Jis turi kurti, nes kitai...
