Manasis Aš 2014-01-19 10:03
Kas gali išgelbėti nuo lietuvių tautai taip būdingų pagraudenimų apie pasaulį ir gyvenimą jame bei išlaisvinti iš „kapinių žmonių“ būsenos – pokalbis su menininku Evaldu Mikalauskiu.

Kas gali išgelbėti nuo lietuvių tautai taip būdingų pagraudenimų apie pasaulį ir gyvenimą jame bei išlaisvinti iš „kapinių žmonių“ būsenos – pokalbis su menininku Evaldu Mikalauskiu.
„Kas neišbandė savęs Niujorke, yra tiesiog diletantas. Niujorkas – žmogaus išbandymas. Ten pasijunti toks menkas, šis miestas žmogų suvalgo. Kita vertus, jis tiek duoda, kad per metus, praleistus ten, gali patirti daug daugiau, nei per visą gyvenimą čia“, – sako dailininkas Eugenijus Varkulevičius. Apie „Niujorko šalies“ nekasdienę kasdienybę ir gyvenimą gimtinėje – dailininko akimis.
Muzika dažnai suvokiama kaip pramoga, kaip fonas – linksmintis, bendrauti, dirbti, sportuoti, keliauti, užsiimti bet kokiomis kitomis veiklomis. Vis dėlto, tikros muzikos paskirtis toli gražu nėra foninė. Kokia muzikos esmė, ir kaip ji veikia mūsų gyvenimus, jei ją į save įsileidžiame? Pokalbis su kompozitore, Įsimintiniausia 2013-ųjų metų Kauno menininke Dalia Kairaityte.
Šokis, kaip ritualas, daug kur tebėra toks ir šiandien. Tiesa, mūsų kultūroje – ne itin. „Krikščionybė padarė didelę įtaką, kad šokis jokiu būdu nebūtų ritualas. Krikščionių bažnyčios tėvai matė šokyje labai artimą sąryšį su pagoniškomis tradicijomis, tad ir pats šokis tapo pavojingu, nes tai – pagonių užsiėmimas. Apskritai, šokis siejamas su chaosu. Kad ir dabartiniai naktiniai klubai – žmonės ten ateina išprotėti“, – sako šokius tyrinėjantis filosofas Gediminas Karoblis. Kodėl ši žmogaus sielo...
Švęsdami Šv. Kalėdas, dažnai linkime laimės. Ar gerai žinome, ko būtent siekiame ir ko iš tiesų linkime kitiems, jos linkėdami? Kaip nepasiklysti laimės beieškant, ir kaip jaustis, kad pats visad būtum savo namuose ne tik per Kalėdas, bet visą savo sąmoningą gyvenimą, savo įžvalgomis pasidalys kunigas Artūras Kazlauskas.
Šiuolaikinė visuomenė dar vadinama rizikos visuomene – tokia, kurioje labai daug įtampų, žmonės nuolat patenka į ribines situacijas, jaučiasi nesaugūs. Paradoksas, tačiau šias rizikas kuria patys žmonės. Taip tarsi voverės rate įsikalina vartojimo kultūroje ir tampa grėsme savo pačių egzistencijai. „Tai ir yra žmogaus lemtis – jis yra aplinkos produktas, bet kartu turi galimybę suvokti, kad yra atskiras, laisvas. Kuo jis aiškiau tai suvokia, tuo ši įtampa tampa didesne egzistencine problema. Tuo...
Monstriškos metamorfozės – pokyčiai, kuriuos pasirenkame sąmoningai. Jos – laisvos, ne tokios, kurios atsitinka natūraliai. Todėl ir tokios baisios, gąsdinančios, nes drastiškos ir skausmingos, kartais pakeičiant viską – šalį, šeimą, tikėjimą ar net lytį. Kas paskatina ir kas trukdo sąmoningai tapti Kitu? Ar tik didžiulės krizės gali priversti savo įsitikinimus pajudinti, ir patirti šias monstriškas metamorfozes? Apie sąmoningus pasirinkimus ir laisvę tapti Kitu – pokalbis su filosofu prof. Gint...
„Paskutiniu metu labai populiarūs įvairūs seminarai, kurie moko, kaip kalbėti, kaip padaryti įspūdį, kaip būti pozityviam – tai dabar labai populiarus šlykštus žodis. Ir taip primokyti žmonės tampa tarsi vaškinės lėlės, kaip kokie obamos. Taip, mes tai galime išmokti – galime išmokti kontroliuoti savo kalbą, bet niekada negalėsime kontroliuoti savo kūno“. Apie tai, kaip ir ką kalbame žodžiais, kūno kalba ir savo gyvenimo vaidmenimis – pokalbis su aktore, Lietuvos psichodramos draugijos prezident...
„Kiekvieną kartą, kai kas nors netaisyklingai kalba, mane ima didžiulis pyktis. Lietuva neturi daug turtų – turi miškų, turi galvijų, turi kopų, smėlio, merginų, ir turi kalbą. Taigi, prašau puoselėti savo kalbą!“, - liepia italas filologas Stefano Lanza.
Emocinio smurto neišduoda mėlynės, tačiau jis gali palikti dar gilesnius randus, nei fiziniai sužalojimai. Vis dėlto į moterų krizių centrus pagalbos dažniausiai kreipiasi fizinį smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys. Kodėl emocinis smurtas labiau toleruojamas? Anot psichologės Laimos Ruibytės, jis dažnai tiesiog neatpažįstamas, kaip smurtas, tačiau psichologinis smurtas dažnai yra artėjančios fizinės prievartos pranašas. Kokie pirmieji ženklai psichologiniam smurtautojui atpažinti, kaip ...
Įkalintas viename griežčiausių Anglijos kalėjimų už bandymą parduoti vogtus meno kūrinius, vertus 6 milijonų svarų, Deanas Stalhamas šiandien sako net automobilio ant geltonos linijos gatvėje nestatantis. Rašo scenarijus pjesėms, televizijos serialams, filmams, piešia. Įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Menas gelbsti pasaulį“, su kuria vykdo įvairius menininius projektus visame pasaulyje, skirtus visuomenės atstumtiesiems. Kaip užkietėjusio nusikaltėlio širdį perkeitė menas, ir kodėl nebeliko la...
Žemo emocingumo žmonės gali atrodyti nuobodūs, aukšto – kupini gyvybės ir charizmatiški. Vis dėlto išorinis įspūdis retai kada tiksliai atskleidžia vidinį žmogaus pasaulį. Emocingumas – tam tikras reagavimas į išorinį pasaulį, viena sudedamųjų emocinio intelekto dalių. Kokie elgesio modeliai būdingi aukšto ar žemo emocingumo žmonėms? Kokie pavojai slypi, reaguojant į pasaulį labai emocingai, ir kokių privalumų turi žemo emocingumo žmonės? Kokiais būdais įmanoma emocingumą valdyti? Apie visa tai ...
„Didžiausia lietuvių baimė – būti skirtingais nuo daugumos. Kaip kiti į mane žiūrės, ką apie mane pagalvos? Žmonės bijo išreikšti save, būti savimi. Galbūt tai – mažos šalies veiksnys, nes dažnai mažas žmogus turi sau kažkaip įrodyti, kad jis galigesnis, stipresnis, kažkuo pajėgesnis. Vieną velnią išvarėt, kai išvarėt tarybinę valdžią, bet kitą velnią pasikvietėt – tai konkurenciją. Ta konkurencija jus pribaigs“, – taip teigia Vytas Stoškus – sociopsichologas, psichoterapeutas, žmonių santykių k...
Apie meną ir gyvenimą. „Menas yra ne profesija, meno išmokti neįmanoma. Meną reikia kurti – lygiai taip pat, kaip kurti savo gyvenimą. O ar norėti kurti, ar nenorėti kurti – yra labai didelis skirtumas. Tai – lygiai taip pat, kaip norėti gyventi, ir nenorėti gyventi. Meno kūrinys skiriasi nuo gyvenimo tiek, kiek jis yra susijęs su būtimi“, – sako VDA Vilniaus fakulteto dekanas, menininkas Česlovas Lukenskas.
Siaubo kultūra. Kriminaliniai detektyvai, siaubo filmai, fantastinės „siaubo“ laidos televizijoje pritraukia didžiules auditorijas. Kodėl žmones traukia šiurpą ir baimę keliančios istorijos? Kokios jų populiarumo priežastys, kokias mūsų dienų žmonių fobijas fiksuoja siaubo menas? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Jankausku.
Etninės, kultūrinės, religinės, profesinės, šeimos – mūsų elgseną lemia daugybė skirtingų tradicijų, kuriomis grindžiame savo kasdienybę. Kuo svarbios tradicijos? Ar tikrai norint jas išsaugoti privalu jų nekeisti? Kokiose žmogaus ir visuomenės gyvenimo srityse egzistuoja didžiausios įtampos tarp tradicijų ir pokyčių ir kodėl verta tradicijas laužyti?
Seksualinis priekabiavimas. Vieno Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, su seksualinio elgesio apraiškomis darbe susidūrė 70 proc. apklaustųjų. Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, į tarnybą dėl seksualinio priekabiavimo pernai nesikreipė nė vienas žmogus. Ar Lietuvoje seksualinis priekabiavimas – norma? Pokalbis su viena tyrimo autorių, psichologe Audrone Salygiene.
Istorinė atmintis. Kuo mums svarbi istorija? Kodėl mums turėtų rūpėti įvykiai, nutikę prieš šimtą ar tūkstantį metų? Prof. Leonidas Donskis atkreipia dėmesį, kad istorinė atmintis – žmogiškojo solidarumo forma, kuri gali bent iš dalies garantuoti galimybę užkirsti kelią tragiškiems istorijos scenarijams pasikartoti dabartyje. Kokie istoriniai įvykiai šiandien yra labiausiai verti juos atminti, ir kas nutinka visuomenėms, kurios gyvosios atminties ir pagarbos jai nesaugo?
Apie žmogų ir architektūrą. Kada ir kodėl žmogui tapo svarbu ne tik turėti stogą virš galvos, bet ir turėti jį įspūdingą, estetišką, patogų? Ką apskritai gali tam tikroje epochoje vyraujantis architektūros stilius papasakoti apie tuomet gyvenusius žmones, jų vertybes ir prioritetus? Ir kodėl dabar architektūra dažnai suvokiama tiesiog kaip nekilnojamasis turtas, o ne meno šaka? Apie žmogaus vertybes atskleidžiančią architektūrą – pokalbis su architektu Daliumi Šarakausku.
Kam žmogaus gyvenime reikalinga cigaretė? Dėl ko pradedama rūkyti, dėl ko rūkoma, nors gal jau ir nebenorima, dėl ko rūkyti baigti taip nepaprasta, ir kam gi visa tai taip naudinga?
Darbe su kolegomis ir klientais dažnai praleidžiame daugiau laiko, nei namuose su šeima ar draugais. Kaip ir asmeniniame gyvenime, darbiniame taip pat kyla sudėtingų konfliktinių situacijų. Kuo paremti profesiniai santykiai? Kokie didžiausi sunkumai čia kyla, kokia gerų kolegiškų santykių svarba, ir ar pakankamai tai suvokiame? Apie profesinį identitetą ir tai, kaip čia gali pagelbėti supervizija – pokalbis su supervizoriumi, Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos nariu Žilvinu Gai...
Itališkas požiūris į lietuvių kalbą. „Aš negaliu žiūrėti televizijos laidų – kiekvieną kartą, kai kas nors netaisyklingai kalba, ima didžiulis pyktis. Lietuva neturi daug turtų – turi miškų, turi galvijų, turi kopų, smėlio, merginų, ir turi kalbą. Taigi, prašau puoselėti savo kalbą!“, - liepia italas filologas Stefano Lanza. Savo įžvalgomis apie lietuvių kalbą ir Lietuvą pasidalins čia daugiau kaip dešimtmetį gyvenantis VDU italų kalbos dėstytojas dr. Stefano Lanza.
Kas sukelia neapykantą kitokios rasės, religijos, įsitikinimų žmonėms? Kaip formuojasi neapykanta kitokiam persmelktos nuostatos ir apskritai, kaip žmogaus sąmonėje gimsta stereotipai? Apie stereotipus ir jų prigimtį – pokalbis su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanu dr. Linu Venclausku.
Apie tikras ir tariamas interneto ir jame atliekamų veiklų grėsmes žmogaus asmenybei. Pašnekovas - VDU Bendrosios psichologijos katedros lektorius dakt. Visvaldas Lekauskas.
Apie lietuvių šeimą ir vertybes. VDU docentė etnologė Rasa Račiūnaitė monografijoje „Lietuvių šeima vertybių sankirtoje“ analizuoja lietuvių šeimos ir jos vertybių pokyčius nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Kaip per šimtmetį kito šeimos vertybės, svarbiausi gyvenimo ciklo papročiai, kas apskritai formuoja miesto šeimos ir bendruomenės narių mentalitetą? Apie svarbiausius gyvenimo ciklo papročius tradicinėje ir šių dienų lietuvių kultūroje – pokalbis su etnologe dr. Rasa Račiūnaite....
Šventojo Jokūbo kelias, Camino de Santiago, prasideda Prancūzijoje ir tęsiasi per visą šiaurinę Ispanijos dalį iki Santiago de Compostela katedros, kurioje palaidos Apaštalas Jokūbas. Tikima, kad atvykus į Jokūbo katedrą ir prisilietus prie šio Šventojo palaikų bus atleistos visos nuodėmės, išsipildys svajonės, negaluojantieji pagis. Camino de Santiago ilgis siekia beveik 800 km. Tai bene vienintelis piligrimų kelias, įtrauktas į UNESCO kultūros žmonijos paveldą. Įspūdžiais keliaujant šiuo keli ...
„Silpnumas nuo sėkmingo gyvenimo – neatsiejami. Taip yra todėl, kad visam tam „sėkmingumui“užkerta kelią pačios silpnumas“, – sako poetė Dovilė Zelčiūtė. Artimiausią pusvalandį apie silpnumus ir stiprybes kūryboje ir gyvenime – pokalbis su poete, neseniai išleidusia naują, jau dešimtąją knygą „Džiuljetos suknelė“.
Apie domėjimąsi Rytų išmintimi. Kodėl vakariečiai taip domisi Rytų kultūromis? Ar tai tiesiog mada, ar gyvenimo tempo nualintų vakariečių viltis atrasti vidinę ramybę? Jei taip, ar tos viltys pagrįstos? Vieno garsiausių Europoje japonų kultūros žinovų, Talino universiteto profesoriaus Reino Raudo požiūris.
Koks iš tiesų yra režisieriaus darbas? Juk režisieriaus profesija apipinta stereotipais, aktoriai dalyjasi įspūdžiais, kad su vienais jų dirbti nepaprastai gera, kiti yra tikri despotai, o dar pas kitus veidmens negausi, jei nepermiegosi. Apie režisieriaus profesiją ir su ja susijusius stereotipus pasikalbėjome su televizijos kino ir teatro aktoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dėstytoju, Kauno Valstybinio muzikinio teatro režisieriumi Kęstučiu Jakštu.
Apie kosmopolitizmą ir vidinę laisvę būti savitam daugiakultūrėje aplinkoje. Beieškant savęs.