Vienkartinė planeta - podcast cover

Vienkartinė planeta

LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.
Last refreshed:
Follow this podcast in the Metacast mobile app to refresh it and see new episodes.
Download Metacast podcast app
Podcasts are better in Metacast mobile app
Don't just listen to podcasts. Learn from them with transcripts, summaries, and chapters for every episode. Skim, search, and bookmark insights. Learn more

Episodes

Kiek kandidatų programose yra aplinkosaugos?

Į Seimą kandidatuojančių partijų rinkimų programas apžvelgia klimatologas Justinas Kilpys ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Aplinkosaugos koalicija savo tinklalapyje paskelbė detalų partijų aplinkosaugiško nusiteikimo vertinimą, kurio pagrindinė ašimi mato pasiryžimą ginti viešąjį interesą. „Žaliasis kursas, aplinkosauga nėra vien apie verslo galimybes, tai - ir apie reguliavimą“, - pabrėžia L. Paškevičiūtė. Gabrielė Vaitkevičiūtė apžvelgia, ką partijos žada nuveikti dėl ...

Sep 30, 202429 min

Trapus žmogaus ir gamtos ryšys kino ekrane

„Meninė dokumentika daugiau stebi ir palieka klausimus žiūrovams patiems surasti savo santykį su tuo, kas vyksta su mūsų planeta, kaip ji keičiasi ir kaip ją keičia mūsų veikla“, – sako Ona Kotryna Dikavičiūtė, viena iš šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programos kuratorių. Šiemet šiame festivalyje ne vienas filmas savaip prisiliečia prie gamtos, aplinkosaugos, aktyvizmo ir ekologinės taršos temų. Tarp jų – režisierės Laurence Lévesque juosta „Okurimono“ (jap. „Dovana“), tyrinėjant...

Sep 23, 202427 min

Kasybos poveikis planetai teatro scenoje

Dokumentinio teatro kūrėjai Silke Huysmans ir Hannes Dereere iš Belgijos atveža į Vilnių du spektaklius, kuriuose kalba apie kasybos poveikį planetai. Spektaklių šia tema jauni menininkai iš viso sukūrė tris. Jie pasakoja apie didžiulio masto ekologinę nelaimę Brazilijoje, fosfatų gavybos išsunktą Nauru salą, o taip pat kontraversiškai vertinamus vandenynų dugno tyrimus, kuriuos atlieka giliavandenės išteklių gavybos įmonės. „Ši nelaimė Brazilijoje asmeniškai palietė mane, bet ji liečia ir kitus...

Sep 16, 202429 min

Kaip Kuršių neriją keičia klimato kaita?

„Nėra taip, kad žmonės, atvykę iš kito pasaulio krašto sako jums, ką daryti. Šiuo atveju jie sako: štai sisteminis ir greitas būdas, kurį galite pritaikyti tam, kad patyrinėtumėt, kaip klimato kaita gali paveikti jūsų pasaulio paveldo objektą“, – taip drauge su kolega Scottu Herronu prieš keletą metų sukurtą tarptautinę klimato kaitos pažeidžiamumo indekso nustatymo metodiką (angl. Climate Vulnerability Index, CVI) pristato ilgametis UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugos ekspertas Jonas Day....

Sep 09, 202428 min

Tvarumo siekis mokyklose

Pasitinkant dar vienus mokslo metus, pasigirsta įvairių patarimų, kaip tai daryti sąmoningiau ir tvariau, ypač kalbant apie mokyklinių prekių pirkimą. Tačiau dalis ugdymo ir tvarumo specialistų teigia – reikia kalbėti ne apie prekių patrauklumą ar kainas, o kokį poveikį tai turi vaikams. „Kuo daugiau „apkrauname“ vaikus įvairiomis priemonėmis, tuo labiau atimame jų kūrybinę laisvę“, - sako aplinkosauginio švietimo edukacijų jaunimui organizatorė, „9 zuikiai“ įkūrėja bei Europos klimato pakto amb...

Sep 02, 202428 min

Karščio bangos ir „vėsostogų“ mados Europoje

Klimatologai prognozuoja, kad šie metai ir vėl bus karščiausi istorijoje, o rekordiškai aukštos temperatūros siejamos su vis dažnėjančiais ekstremalias orų reiškiniais. Termometro stulpeliui kopiant virš 40 C ribos, gaisrai šią vasarą niokoja Italiją, Graikiją, Kroatiją ir Rumuniją. Dėl karščių Italijos miestuose skelbiamas „raudonojo“ pavojaus lygis, Graikijoje draudžiamos kai kurios veiklos atvirame ore, o Maltoje sujungtų oro kondicionierių apkrovos neatlaikęs trūkinėja elektros tinklas. Su k...

Aug 26, 202428 min

Sugyventi su pavojingiausiu Europos ugnikalniu

Jau metus gerokai suaktyvėjusi Neapolio pašonėje esančio superugnikalnio veikla. Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, kuriuose kalbama apie Flegrėjaus laukų išsiveržimo galimybę. Tuo metu vietos gyventojai daug apie išsiveržimą nesvarsto – nerimą jiems kelia kiti dalykai. Pasakoja Simona Žemaitytė, Nicola Alessandro Pino, Andrejus Spiridonovas. Vertimą skaito Viktoras Paulavičius Autorė Inga Janiulytė-Temporin Pixabay nuotraukoje - Solfataros krateris...

Aug 19, 202429 min

Kai tvarkaraštį koreguoja klimatas. Paryžiaus olimpinių žaidynių ambicijos ir realybė

Senos upę Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymui organizatoriai pasirinko norėdami padaryti įspūdį žiūrovams. Dėl tos pačios priežasties čia suplanuotos ir plaukimo atviruose vandens telkiniuose rungtynės. Triatlonininkai ir maratono plaukikai startavo nuo Eliziejaus laukus su Invalidų rūmais ir Eifelio bokštu jungiančio Aleksandro III-iojo tilto – labiau žadą atimančią sporto areną būtų sunku ir įsivaizduoti. Bet likus mėnesiui iki žaidynių, upė vis dar buvo per daug užteršta, kad joje būtų le...

Aug 12, 202428 min

Ko galime pasimokyti iš Čepkelių raisto spanguoliautojų?

Čepkelių raistas yra didžiausia Lietuvos pelkė, jos plotas siekia beveik 6000 hektarų. Čia augančios spanguolės - rūgščios, bet itin vertingos uogos. Seniau vietiniai jas rinkdavo ne tik dėl vitaminų ir gydomųjų savybių, bet ir pardavimui. Tai buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Pernai rugsėjį susitikau su Maryte Čaplikiene, Agota Kašėtiene ir Jonu Bajoriūnu. Jie pasakoja, kad į raistą nuo vaikystės ėjo ne iš gero gyvenimo. Šiandien gyvenimas palengvėjo, bet, sako jie, šios tradicijos verta nepam...

Aug 05, 202429 min

Nustoti matyti karvę kaip problemą

Šiaulių rajone, Kurtuvėnų regioniniame parke yra įsikūręs ūkis „Smėlyne“. Iš pradžių čia atsikėlę Justina ir Laurynas Kaučikai valgė tik augalinės kilmės maistą ir norėjo augintis daržoves, bet nederlinga ir nualinta žemė, o taip pat savijauta paskatino keistis. Jie įsigijo galvijų ir tapo visavalgiais. „Smėlyne“ yra neseniai įkurto Europos regeneracinių ūkių aljanso nariai. Šio tipo ūkininkavimas, sako jie, orientuotas ne į praktikas, o į rezultatą: visų pirma, į geresnę augalijos, dirvožemio s...

Jul 22, 202429 min

Varliagyvius tiriantis A. Pašukonis: tai sparčiausiai nykstanti gyvūnų grupė

Pasaulyje yra per 8 tūkst. varliagyvių rūšių, 13 jų – Lietuvoje. Nepaisant to, šie gyvūnai ištyrinėti menkai. „Varliagyviai nėra labiausiai akį traukianti, nors tai sparčiausiai nykstanti grupė“, – sako varliagyvių elgseną daugiau nei dešimtmetį tiriantis gamtininkas, VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Pašukonis. Nuo mažens domėjęsis šiais gyvūnais, prieš 12 metų etologas pirmąkart išvyko į ekspediciją atogrąžų miškuose – ten, kur varliagyvių r...

Jul 08, 202428 min

Kaip gamtininkai pajūryje paparčio ieškojo

Gamtininkai juokauja, kad dauguma mums gerai pažįstamų paparčių siekia kelius, bet yra tokių, kuriuos norint pamatyti tenka šliaužioti keliais. Toks yra mažasis varpenis – paslaptingas ir retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paparčio giminaitis, neseniai vėl aptiktas Lietuvoje. Įdomu tai, kad pirmą kartą Europoje prieš 200 metų šį augalą Klaipėdos (tuometinio Mėmelio) apylinkėse aptiko Rytų Prūsijos vaistininkas Wilhelmas Kannenbergas. Vėliau jo augavietės fiksuotos ant Rambyno kalno ir Ku...

Jun 24, 202428 min

Šveicarijos senjorių kova už klimato apsaugą

Šveicarijos judėjimas „Senjorės už klimatą“ iškovojo istorinę pergalę Europos žmogaus teisių teisme. Šveicarijos silpna klimato politika, pripažino teismas, pažeidžia pagrindines žmogaus teises. Teismai tapo bene svarbiausia arena kovoje su klimato kaita, o šis sprendimas gali pakreipti ateities bylų eigą. „Senjorės už klimatą“ argumentavo, jog visų pirma nuo karščio sukeltų sveikatos problemų kenčia pagyvenusios moterys. Su judėjimo komiteto nare Norma Bargetzi-Horisberger kalbamės apie karščio...

Jun 17, 202429 min

Valstybinių miškų urėdijos pertvarka į akcinę bendrovę: už, prieš ir kodėl?

Gegužės pabaigoje Aplinkos ministerija ėmėsi skubos tvarka derinti Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pertvarkymo į akcinę bendrovę projektą. Pasak Vyriausybės, keisti valstybės įmonės teisinę formą kaip „nepažangią“ rekomendavo Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, ir tai – dalis didesnės pertvarkos, kuri jau paveikė keliasdešimt valstybės įmonių. Tuo metu visuomenininkai baiminasi, kad ši pertvarka kelia grėsmę viešajam interesui ir įtvirtins komercinę Lietuvos miškų naudojimo pas...

Jun 10, 202428 min

Kodėl ūkininkai nerimauja dėl durpžemių atkūrimo?

Lietuvoje nuo kitų metų griežtės žemės ūkyje naudojamų durpžemių apsauga. Tai daroma siekiant mažinti iš nusausintų durpių išsiskiriančias anglies dvideginio emisijas. Birželio pradžioje ūkininkai bus kviečiami teikti paraiškas durpžemių atkūrimo finansavimui. Kodėl ūkininkams tai kelia nerimą, ir ką sako tie, kurie jau ūkininkauja šlapynėse? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Jono Volungevičiaus nuotrauka

Jun 03, 202429 min

ES klimato siekiai geopolitinių iššūkių ir krizių laikais

Netrukus vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatai nulems būsimus ES lyderius, kurie formuos Europos klimato politiką iki dešimtmečio pabaigos. Tai bus svarbūs metai ne tik pasauliniu mastu siekiant apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, bet ir norint pasiekti bloko energetinius ir klimato tikslus iki 2030 m., o galiausiai ir užsibrėžtą neutralumą klimatui iki 2050 m. Tačiau rinkimų kontekstas gali turėti įtakos sprendimams. „2019 m. Europos Parlamento rinkimai buvo „žaliej...

May 27, 202427 min

Vabzdžių lervos maistui ir biologinei įvairovei

Valstybinės maisto ir veterinaijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žmonių maistui auginančių ir perdirbančių vabzdžius įmonių šiuo metu yra 12. Europos Sąjunga leidžia maistui auginti 4 rūšis: didžiųjų milčių (Tenebrio molitor) lervas, skėrius keleivius (Locusta migratoria), naminius svirplius(Acheta domesticus), malūninių juodvabalių (Alphitobius diaperinus) lervas. Neseniai Studentų gamtininkų mokslinė draugija organizavo paskaitą apie valgomuosius vabzdžius, ją vedė entomologė Virginija Podėni...

May 20, 202428 min

Kaip sugyventi su ekosistemų inžinieriais bebrais?

Mokslininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje gyvena apie 80 tūkstančių bebrų, bet tikrojo skaičiaus niekas nežino. Žinoma tai, kad pagal tankumą tai yra viena gausiausių populiacijų Europoje, kur praėjusiame amžiuje beveik išnaikinti bebrai vėl sugrįžta. Dėl mėsos ir ūkiams daromos žalos bebrai medžiojami – kasmet per sezoną daugiau nušaunama tik šernų, elnių ir stirnų. Bet miestuose įsikuriantys bebrai savivaldybėms kartais tampa galvosūkiu. Tuo metu mokslininkai sako, kad bebrai – gamtinėms ekosiste...

May 13, 202428 min

Miškas ar pelkė apleistame durpiniame karjere?

Sovietmečiu durpės buvo labai dažnai naudojamos kolūkiuose: kaip kuras, kraikas gyvuliams ir netgi pieno šaldymui, nes jos gerai izoliuoja šilumą. Dėl to Lietuvoje ne viena aukštapelkė buvo nusausinta ir paversta durpiniu karjeru. Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje durpių tiek nebereikėjo, tad daugelis karjerų buvo apleisti ir virto dykromis, apaugo miškais. Apie kažkada šiose vietose veikusius durpių karjerus primena sausinimo grioviai. Pelkių atkūrimu užsiim...

May 06, 202429 min

Nuo atliekų iki žmogaus teisių. Ką apima tvarumas kino industrijoje

Elektromobiliai, rūbai iš antrų rankų ir tik augalinis maistas tiek ekrane, tiek už jo – taip tvarumo kino aikštelėje siekė ir Lietuvoje populiarumo sulaukęs švedų serialas „Young Royals“. Pasak „Netflix“, tai pirmas jų projektas šiaurės šalyse, turėjęs tvarumo koordinatorę ir bendras produkcijos anglies dvideginio emisijas sumažinęs 47 proc. „Negali tikėtis, kad visiems tai atrodys geras sumanymas. Visada bus tokių, kurie abejoja ir baiminasi pokyčių, visi mes žmonės“, – sako šio serialo tvarum...

Apr 29, 202428 min

Kodėl norima kontroliuoti automobilių taršą?

Nauja taršių automobilių kontrolės tvarka sukėlė nemažą vairuotojų pasipiktinimą, ją suskubta taisyti. Tuo metu oro taršos poveikį sveikatai tyrinėjanti mokslininkė dr. Rūta Aldonytė džiaugiasi aktyvesnėmis kontrolės priemonėmis. Kita vertus, ji atkreipia dėmesį į tai, jog orą teršia ne tik išmetamieji vamzdžiai, bet ir dylančios padangos, o tai aktualu ir elektromobilių atveju. Autorė Inga Janiulytė-Temporin E. Blaževič/LRT nuotrauka

Apr 22, 202428 min

Laboratorijoje užauginta mėsa ir kitos alternatyvos: lūkesčiai, iššūkiai ir vis dar skeptiškas požiūris

Dar prieš gerą dešimtmetį alternatyvos gyvulinės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Pirmąkart laboratorijoje iš gyvulių kamieninių ląstelių užauginta mėsa pristatyta kaip ateities sprendimas, kaip mažinti taršios gyvulininkystės pramonės poveikį aplinkai ir spręsti etinius klausimus, susijusius su gyvūnų gerove. Visgi, pastaraisiais metais entuziazmas kiek sumažėjo – nors jau yra patvirtinta JAV, Singapūre ir Izraelyje, dirbtinė mėsa parduotuvių lentynų taip ir nepasiekia, vartotoj...

Apr 15, 202429 min

Ką žinome apie vilkus Lietuvoje?

Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai. Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis tyrimais, kasmet nustatomos ir medžioklės kvotos, kurios turėtų padėti palaikyti tokį populiacijos dy...

Apr 08, 202428 min

Baimės ieškojimas ir pelkės atkūrimas Šepetoje

Banguolė Žalnieriūnaitė - žmogus, savyje talpinantis susidomėjimą tiek pelkės įvaizdžiu lietuvių pasaulėžiūroje, tiek pelkės gyvūnija. Ji kilusi iš Šepetos, kur kažkada plytėjo didžiulė ir vertinga pelkė, tarpukariu jai suteikti draustinio statusą siūlė Tadas Ivanauskas, kiti mokslininkai išsamiai ištyrė bei aprašė pelkės augaliją. Bet jau daug dešimtmečių čia veikia durpynas - jo istoriją Banguolė irgi gerai žino, nes jame ilgus metus dirbo jos seneliai. Dainius Pilka vadovauja įmonei „Durpeta“...

Apr 01, 202429 min

Vienkartinė planeta. Apie ką yra gamtos ir miško terapija?

Psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė gamtos ir miško terapijos užsiėmimus veda nuo 2019-ųjų. Ji sako, kad ši praktika padeda pasinerti į tam tikrą tyrinėjančią būseną, būdingą vaikams, taip pailsinti protą. Tuo metu vaikų gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė pastebi, kad vaikams buvimas gamtoje visų pirma svarbus dėl to, jog atitraukia juos nuo ekranų ir mažina žalingą ekranų poveikį. Abi jos yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių studijų „Miško terapija“ lektorės. Autorė...

Mar 18, 202428 min

Vienkartinė planeta. Technologijų ekspertas: dirbtinio intelekto pramonė gali sunaudoti tiek energijos, kiek visi Nyderlandai

2023-ieji į istoriją įėjo kaip dirbtinio intelekto proveržio metai. Prie to stipriai prisidėjo kalbos modelio „chatGPT“ sėkmė visame pasaulyje. Tai paskatino technologijų įmones labiau įnikti į šią sritį, o kartu iškėlė klausimų, kokį poveikį dirbtinio intelekto vystymas turės aplinkai, mat tam reikalingi duomenų centrai sunaudoja gerokai daugiau energijos nei įprasti įrenginiai informacinių technologijų sektoriuje. „Jei skaičiuojame, kad netolimoje ateityje tokių duomenų centrų bus šimtais ar t...

Mar 04, 202429 min

Vienkartinė planeta. Kas įkvepia naująsias Europos klimato pakto ambasadores

Šiemet prie Europos klimato pakto prisijungė 16 naujų ambasadorių. Tai Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti gyventojus, bendruomenes ir organizacijas prisidėti siekiant klimatui neutralios Europos iki 2050 m. Dauguma jų moterys – bendruomenių aktyvistės, mokslininkės, žurnalistės ir menininkės, veikiančios aplinkosaugos srityje ir galinčios įkvėpti svarbiems pokyčiams. „Mano tikslas yra parodyti, kad mes nesame priešai, kad galime veikti kartu dėl bendrojo gėrio“, – sako žurnalistė Rugilė Ma...

Feb 19, 202428 min

Vienkartinė planeta. Kas daroma su Vilniuje surinktomis maisto atliekomis?

Daugiau nei trečdalis Vilniaus namų ūkių turi maisto atliekoms skirtus kibirėlius ir oranžinius maišelius. Surinktas atliekas planuojama perdirbti kambarinių musių lervų pagalba, o kas su jomis daroma šiuo metu? Kaip likę gyventojai bus skatinami rūšiuoti? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Algirdo Blazgio nuotraukoje - iš mišraus komunalinių atliekų srauto rankomis atskirti maisto atliekų maišeliai

Feb 12, 202429 min

Vienkartinė planeta. Kodėl svarbu sutaikyti žemės ūkį ir gamtos apsaugą?

Sausio pabaigoje šimtais traktorių ir miškovežių į Vilnių protestuoti suvažiavę žemdirbiai iš Vyriausybės sulaukė pažadų spręsti jų iškeltas problemas. Dalis ūkininkų reikalavimų tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga – įpareigojimu atkurti daugiametes pievas, laikytis nustatytų vandens telkinių apsaugos juostų ir su planuojama saugomų teritorijų plėtra. „Yra tų paukščių! Atvažiuokit pas mus pavasarį ir pati pamatykit“, – atkirto Vilniuje Gedimino pr. prie savo traktoriaus užkalbintas ūkininkas i...

Feb 05, 202428 min

Vienkartinė planeta. Kokie iššūkiai laukia Laukinių gyvūnų globos centro?

Šiemet Kauno rajone, prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pradėjo veikti Laukinių gyvūnų globos centras. Jame dirba 13 žmonių, jie teikia medicininę pagalbą sužeistiems ir nusilpusiems laukiniams gyvūnams, laikiną globą iš žmonių ir zoologijos sodų paimtiems gyvūnams. Iki šiol šią paslaugą valstybei dažniausiai teikdavo privati gyvūnų prieglauda. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Aplinkos ministeriją, pasak jų, valstybei trūksta politikos priemonių, kurios užtikrintų, kad mažiau la...

Jan 29, 202429 min
For the best experience, listen in Metacast app for iOS or Android