„Jei patyrinėtume pastaruosius 200 metų, žmonijos raidos pažanga išties nuostabi. Žmonės moka skaityt ir rašyti, mergaitės eina į mokyklą, vaikai yra paskiepyti, gyvename dvigubai ilgiau“, – sako Anna Rosling Ronnlund, didžiųjų duomenų analizės ir komunikacijos ekspertė iš Švedijos. Kartu su savo vyru Ole Rosling ir jo tėvu, statistikos mokslo žvaigžde Hansu Roslingu (1948-2017) ji parašė pasaulinį bestselerį „Faktų galia“ (2019 m. lietuviškai išleido „Tyto alba“, vertė Daiva Vilkelytė), kurio p...
Jan 22, 2024•28 min
Kauno technologijos universiteto mokslininkas Florianas Rabitzas tyrinėja, kaip tarptautinės institucijos reguliuoja naujas ir daug prieštarų keliančias technologijas. Tarkim saulės spinduliuotės valdymas vardan klimato kontrolės, genų inžinerija nykstančių rūšių išsaugojimui ir asteroidų kasyba siekiant užsitikrinti retų metalų išteklius. Politikos mokslų daktaras pastebi, kad dažnai reguliavimas yra pernelyg menkas, pasenęs arba jo netgi nėra. Kodėl taip yra ir kuo tai rizikinga? Autorė Inga J...
Jan 15, 2024•29 min
Vis daugiau žmonių, siekiančių pakeisti vartojimo įpročius, metų pradžioje imasi iššūkių – pavyzdžiui, visus metus nepirkti nieko, išskyrus tai, kas būtina (šis iššūkis internete dar vadinamas „No-Buy Year“). Ekspertai sako, kad tokios iniciatyvos sveikintinos, tačiau būtina įsivardinti, ko norime jomis pasiekti, kad pokytis nebūtų trumpalaikis. KTU profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis priduria – kad keistųsi vartojimo būdas, reikia ir gerokai drastiškesnių pokyčių: visiškai atsisakyti reklam...
Jan 08, 2024•30 min
Įprastai paskutinėje metų laidoje mes apžvelgiame tai, ką pavyko sukurti įdomiausio per metus. Bet šių metų laidą norėjome padaryti kiek kitokią. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje ir pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis laidos klausytojai, pašnekovai ir vedėjos. Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina Panto Tūkstančiai galaktikų užfiksuota NASA, ESA, CSA, STScI nuotraukoje SMACS 0723
Dec 25, 2023•29 min
Pasibaigus klimato konferencijai Dubajuje, kviečiame nusikelti į Estiją. Čia „Penktadienių už ateitį“ („Fridays for Future“) aktyvistai stojo į kovą teisme prieš naują iškastinio kuro projektą - skalūnų alyvos gamyklą. Kartu domimės, kaip aktyvistų kova ir apskritai perėjimas į švarią energetiką veikia degiųjų skalūnų pramonės darbuotojus Ida Virumos regione, kur daugiausiai susitelkę rusakalbiai gyventojai Autorės Marielle Vitureau ir Inga Janiulytė-Temporin Nuotraukoje - Estijos degusis skalūn...
Dec 18, 2023•29 min
Jau ne pirmą dešimtmetį mokslininkai ir institucijos suka galvą, ką daryti su plastiko atliekų kalnais. Europos Sąjungoje beveik pusė tokių atliekų sudeginama, o trečdalis surenkama perdirbimui, iš kurių pusė išvežama į kitas šalis, kur jų likimas apskritai neaiškus. Todėl daug vilčių dedama į bioplastiką – ypač į aplinkoje suyrančias medžiagas, gaminamas iš biomasės. Europos Komisija remia jų tyrimus ir diegimą, bet vis tiek dar skeptiškai žiūri į bioplastikus kaip alternatyvą įprastiniam plast...
Dec 11, 2023•28 min
Grožio pramonė kasmet sparčiai auga. Prie to prisideda ir socialiniuose tinkluose itin populiarios tendencijos, skatinančios vartoti ir pirkti daugiau kosmetikos produktų. Tiesa, įprastai vidutinis vartotojas jų turi apie 40, bet kasdien vartoja vos 5. Tad nenuostabu, kad grožio pramonė taip pat yra ir viena didžiausių teršėjų – pakuotės, dažniausiai plastikinės, sudaro 70 proc. pramonės atliekų. Maža to, grožio priemonėse naudojami ingredientai ilgainiui gali turėti poveikį mūsų sveikatai, tači...
Dec 04, 2023•28 min
Liūdnai pagarsėjęs žievėgraužis tipografas šiemet masiškai užpuolė Lietuvos eglynus ir sukėlė naują politinių diskusijų bangą apie miškų valdymą ir apsaugą. Šis pusės centimetro dydžio vabalas – tik viena iš miškuose sutinkamų kinivarpų, bet geriausiai pažįstama. Miškininkai jį laiko pavojingiausiu medžių liemenų kenkėju, kurio apniktas egles būtina iškirsti ir išvežti. Bet entomologai sako, kad šis vabalas veikia kaip „gamtos sanitaras“, padedantis susiformuoti atsparesniam ir įvairesniam mišku...
Nov 27, 2023•28 min
Ekonomikos neaugimas, Spurgos ekonomika, Pranciškaus ekonomika - kaip šie modeliai ir judėjimai siūlo tvarkytis su socialine ir ekologine krizėmis? Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Nov 20, 2023•28 min
Visuomenės susirūpinimas dėl plynai kertamų vadinamosios II grupės ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų kilo lapkričio pradžioje. Pasak miškininkų, tokie kirtimai būtini siekiant stabdyti miško kenkėjų plitimą. Bet visuomenininkų teigimu, visoje Lietuvoje išduoti šimtai leidimų, kurie suteikia teisę kirsti ir sveikus medžius atrodo nepagrįsti. Aplinkosaugos koalicija dėl to raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir kitas jai pavaldžias institucijas. Įvertinę viešoje erdvėje pasirodžius...
Nov 13, 2023•29 min
Lygiai po metų vyksiantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai, ekspertų manymu, gali reikšmingai nulemti pasaulio atsaką į klimato kaitą: ar viena didžiausių teršėjų toliau rodys lyderystę, kurią pavyko pademonstruoti dabartiniam prezidentui Džou Baidenui, ar ir vėl atsitrauks tuo metu, kai mokslininkai perspėja, jog pokyčių imtis būtina. Pastovesnę klimato lyderystę reiškiančios ES taip pat laukia svarbių sprendimų metas prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Kinija – dar viena didel...
Nov 06, 2023•29 min
Kokie akmens amžiuje pagaminti medžio dirbiniai mus pasiekia šiandien ir ką jie byloja apie pajūrio gamtinę aplinką prieš 5000 metų? Kodėl jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje girios buvo laikomos valstybės taupykle ir kurie medžiai turėjo ypatingą statusą? Savo tyrimų atradimais dalijasi archeologas Kęstutis Peseckas ir istorikė Toma Zarankaitė-Margienė. Autorė Inga Janiulytė-Temporin E. Blaževič/LRT nuotraukoje - Punios šilas
Oct 23, 2023•28 min
Neseniai Europos Komisija į Palangą sukvietė aštuonių regiono šalių ministrus aptarti veiksmų Baltijos jūrai išsaugoti. Ir nors Baltija yra viena užterščiausių Europos jūrų, žuvų ir kitų gyvūnų būklės perspektyvos niekur neatrodo optimistiškai. Jūrose sunku kontroliuoti vienos rūšies būklę ar kurį nors taršos aspektą – viskas pernelyg glaudžiai susiję. Įvairūs ekspertai siūlo steigti saugomų jūros teritorijų tinklą, kuriame labiausiai žalinga žmogaus veikla būtų griežtai ribojama. Bet studijos r...
Oct 16, 2023•28 min
Ornitologas, mokslininkas, Klaipėdos universiteto lektorius Julius Morkūnas su kolegomis vertina vėjo elektrinių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams. Šiuo metu darbo - kaip niekada daug. „Paskutinius porą metų turime tikrą bumą, ir ornitologų paklausa labai išaugo“, - sako jis. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiemet Lietuvoje bus pastatytos 197 elektrinės. Ambicingų planų turi ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos šalys. Pasak J. Morkūno, poveikio aplinkai vertinimas ir visas elektrinė...
Oct 09, 2023•28 min
„Ekologinės problemos kinui kaip vizualinei medijai yra labai sudėtinga tema, todėl kad nei tarša nei klimato kaita neturi vieno taško. Uraganas tai dar ne klimato kaita, penki buteliai tavo paplūdimyje dar nėra tarša“, – komentuoja kino kritikas Vladas Rožėnas, vienas iš festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojų. Pasak jo, paveikiausi tie filmai, kurie sudėtingas aplinkosaugines problemas geba susieti su kažkokiu simboliu ar metafora, kuri rezonuoja daugeliui žiūrovų. „Prieš 20 metų fil...
Oct 02, 2023•28 min
Su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto tyrėju Justinu Kilpiu kalbamės apie vasarą užfiksuotus klimato (anti)rekordus, o taip pat svarbią mokslo iniciatyvą – greitąsias studijas, kurių metu nustatomas ryšys tarp ekstremalių orų reiškinių, t.y. karščio bangų, ekstremalių liūčių, sausrų, miškų gaisrų sukeltų nelaimių ir klimato kaitos. Kaip atliekamos tokios studijos? Ir kodėl jas atliekantys mokslininkai ragina neskubėti ekstremalių orų reiškinių priskirti klimato kaitai? Autorė Inga Janiuly...
Sep 25, 2023•29 min
Prieš pora savaičių socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai iš Leedso festivalio Jungtinėje Karalystėje, kurio dalyviai po savęs paliko šimtus palapinių ir kalnus šiukšlių. Vaizdais dalijosi savanoriai, rinkę dar tinkamą naudoti įrangą, kurią vėliau perdavė labdaros organizacijoms. Savanoriai piktinosi neatsakingu daugiausia jaunų žmonių elgesiu ir stebėdamiesi klausė: ar čia ta karta, kuriai rūpi planetos likimas? Ar įmanoma pramogauti, gerbiant vietos erdvę ir tausojant aplinką? Ką tik iš fest...
Sep 18, 2023•28 min
Šią vasarą Vilniuje didelio atgarsio sulaukė gyventojų pasipiktinimas dėl planų iškirsti devynis vadinamojo Romain‘o Gary skvero medžius. Pastatą rekonstruoti planuojanti įmonė teigė, kad medžiai nesaugotini, nes ardo pamatą. Bet nepriklausomą ekspertizę užsakiusių visuomenininkų teigimu, medžiai auga ne ant pamatų ar stogo, o dirvožemyje ir pastatui nekenkia. Liepos pabaigoje į protestą prie planuojamų šalinti medžių Basanavičiaus g. įsijungė daug žinomų kultūros ir visuomenės atstovų. Neprikla...
Sep 11, 2023•28 min
Italijos klimato judėjimas „Ultima Generazione“ (liet. „Paskutinioji karta“) nuo 2021 metų blokuoja kelius, nuplaunamais dažais ir bulvių koše aptaško meno kūrinius ir paveldo objektus. Panašūs judėjimai veikia Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose. Visi jie deklaruoja siekį per kūrybingą konfliktą įtraukti klimato kaitą į žmonių kasdenybę ir politinę darbotvarkę. Tuo metu valdžios, teisėsaugos institucijos ir didžioji dalis visuomenės judėjimo veiklą laiko chuliganizmu ir u...
Sep 04, 2023•29 min
Liepos pabaigoje apsilankę didžiausioje Lietuvoje žinomoje laukinės orchidėjos trumpalapio skiautalūpio augavietėje botanikos entuziastai aptiko kirtavietę. Gamtos fotografo Lino Žvaliausko įrašas socialinių tinklų paskyroje sulaukė šimtų komentarų. Į kilusią diskusiją įsijungė ir žinomi ekologai, ir Aplinkos ministerijos atstovai. Paaiškėjo, kad ši rūšis buvo įtraukta į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą, bet 2007 m. išbraukta. Kodėl – niekas atsakyti negali. Visuomenininkai mano, kad tai – nesusipr...
Aug 28, 2023•29 min
Toli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių. Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus. „Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip ateities perspektyvas apibūdina Venecijoje įsikūrusi gidė Aida Skorupskaitė. ...
Aug 21, 2023•29 min
„Nesam mikofobiška šalis, grybų nebijome, visi esame grybavę. Bet turime tokį siaurą supratimą, kad yra tik valgomas arba nevalgomas“, – pastebi grybų pasaulio edukatorė Aurelija Plūkė. Savamokslė mikologė ir „Sengirės fondo“ ambasadorė sako, kad grybai gali išmokyti kuklumo, o aktyvi gamtosauginio švietimo veikla leidžia nepulti į neviltį dėl pasaulį ištikusios ekologinės krizės. „Mes esam čia tik akimirką – aš tikiu, kad gamta išliks, čia bus tik viena iš krizių. Viskas galiausiai atsistatys i...
Aug 14, 2023•28 min
Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo „deinfluencing“ arba vadinamojo „nuomonės išformavimo“ tendencija – vartotojai skatinami įvertinti, ar jiems tikrai reikia to visur išpirkto lūpdažio, gausiai reklamuojamos antklodės ar kitų internete geidžiamų ir neva gyvenimą palengvinančių daiktų. Nors ekspertai abejoja, kad ši nauja tendencija turi didelės įtakos vartojimo mažinimui, visgi, jų teigimu, tai neabejotinai skatina žmonių sąmoningumą. Apie šį ir panašius socialin...
Jul 31, 2023•29 min
Dėstytojai ir studentai iš pelkių tyrimais garsaus Greifsvaldo universiteto Vokietijoje lankosi Lietuvoje tam, kad pamatytų, kaip atrodo sveikos pelkės ir įsikvėptų ateities darbams. Juos lydi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato geografas Gintautas Kibirkštis. Jis dalijasi savo tyrimais. Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Jul 17, 2023•29 min
Diskusijos per medžioklę leisti naudoti naktinio matymo taikiklius Lietuvoje tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Medžiotojų atstovai teigia, kad naktinius taikiklius siūloma leisti tik invazinėms rūšims ir šernams medžioti, taip sudarant sąlygas geriau reguliuoti jų populiaciją. Dabar siekiantys įteisinti naktinio matymo taikiklius pateikia ir karo Ukrainoje argumentą. Tačiau tiek aplinkos, tiek ir krašto apsaugos ministerija tam pagrindo nemato, o gamtosaugininkai ir dalis politikų pabrėžia, kad, įt...
Jul 10, 2023•28 min
Likus mažiau nei metams iki rinkimų, Europos parlamente verda aštri kova dėl Gamtos atkūrimo reglamento. Europos Komisijos pasiūlytas teisės aktas įpareigotų šalis nares atkurti buveines, kurių būklė šiuo metu vertinama kaip prasta arba bloga. Europos Taryba patvirtino sušvelnintą pasiūlymo variantą. Tarp pritarusių šalių - ir Lietuva, pasisakiusi už švelnesnius tikslus. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija paskaičiavo, jog pagal šį variantą, Lietuvoje iki 2030 metų reikėtų patvenkti 10 tūkstančių...
Jul 03, 2023•29 min
„Mes jau pasigaminame pakankamai energijos, pasigauname pakankamai žuvies ir sulaukiame pakankamai turistų, kad gyventume pasiturinčiai. Toliau reikia galvoti apie tai, kaip dalintis tais ištekliais, šviesti žmones ir panaudoti jų kūrybiškumą“, – sako žinomas islandų rašytojas ir aplinkosaugos aktyvistas Andris Snæras Magnasonas. Ledynų tyrinėtojų anūkas jau beveik du dešimtmečius kovoja už Islandijos aukštikalnių išsaugojimą, inicijuoja diskusijas apie tvarią šalies ateitį ir ieško būdų kalbėti...
Jun 26, 2023•29 min
Šių metų pradžioje Europos Komisija pranešė, jog pradeda ES teisės pažeidimo procedūrą dėl to, jog Lietuva nepakankamai sumažino oro taršą azoto oksidais, nemetaniniais lakiaisiais oro junginiais ir amoniaku. ES iškeltų oro teršalų sumažinimo tikslų nepasiekė daugiau nei pusei bendrijos narių. Vis dėlto, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio, esame šio sąrašo gale. Ministerija planuoja per metus sukurti naują Nacionalinį oro taršos mažinimo plan...
Jun 19, 2023•29 min
„Jau pirmosiomis valandomis po užtvankos susprogdinimo, šitas teroro aktas padarė gamtai daugiau žalos nei Ukrainos gamta patyrė per visą pusantrų metų trunkantį karą“, – sako ekologas Oleksyjus Vasyliukas iš nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos gamtos apsaugos grupė“. Organizacijos vertinimu, dėl birželio 6-ąją sugriautos Kachovkos hidroelektrinės kilęs potvynis neigiamai paveiks apie pusšimtį saugomų gamtos objektų 5 000 km² teritorijoje – įskaitant nacionalinius parkus ir rezervatus su sau...
Jun 12, 2023•29 min
Gamtininkai sako, jog Renavo dvaras yra pavyzdinis, jei kalbame apie biologinei įvairovei palankų aplinkos tvarkymą. Mat jį prižiūri... irgi gamtininkai. Direktorius Deividas Makavičius ir muziejininkė Nomeda Vėlavičienė - tikri rūšių žinovai, siekiantys išsaugoti retas ir saugomas rūšis tiek dvare, tiek už jo ribų. Kaip dvare derinama biologinės įvairovės apsauga ir siekis pritraukti daugiau lankytojų? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Renavo dvaro sodybos archyvo nuotrauka...
Jun 05, 2023•28 min
