Dar iki Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Glazge šalys pateikė atnaujintus įsipareigojimus klimato neutralumui, tarp jų - ir Kinija bei Indija. Taip pat skirtingos šalių ir korporacijų koalicijos susitarė dėl kitų įsipareigojimų: nuo miškų naikinimo stabdymo ir metano išlakų mažinimo iki finansavimo iškastiniam kurui mažinimo ir anglies naudojimo kurui atsisakymo. Vis dėlto, atotrūkis tarp įsipareigojimų ir jų įvykdymo auga. Tą pastebi ir nepriklausomų mokslininkų grupė "Climate Actio...
Nov 22, 2021•29 min
„Aš nenoriu gąsdinti, bet manau, kad žmonės iki šiol per mažai baiminosi klimato krizės, – nebevynioti žodžių į vatą ragina Peteris Kalmusas, klimato mokslininkas iš JAV. – Kai namas dega, imiesi veiksmų. Eini į lauką, skambini gaisrininkams, pasirūpini augintiniais ir daiktais. Nelieki sėdėti prie televizoriaus degančiame name.“ Tuo metu aktyvistai iš įvairių pasaulio šalių sako, kad laikas tuščioms kalboms išseko. „Dabar, kai patogiai sėdite šiame konferencijų centre Glazge, apie 2 milijonai m...
Nov 15, 2021•29 min
Klimato aktyvistė Greta Thunberg praėjusią savaitę pareiškė, jog Škotijos mieste Glazge vykstanti 26-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija yra šiaurės šalių žaliojo smegenų plovimo festivalis. Į šį renginį daug vilčių jau nebededa ne tik klimato aktyvistai, bet ir mokslininkai. Tačiau būtent konferencija skatina į gatves išeiti žmonės - išreikšti savo pykčio, baimės ir vilties. Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Nov 08, 2021•28 min
Dėl klimato kaitos vis dažnėjančios audros į krantą išmeta ir plastiko šiukšles, ir sužeistus gyvūnus. Veterinarai bejėgiai vaikšto apie merdėjantį banginį, kuriam jau negali padėti. Pasivaikščiojimas jūros pakrante kai kuriems žmonėms jau tapęs šiukšlių rinkimo misija, vietomis primenančia ir archeologų darbą – toks ilgaamžis mūsų paliktas pėdsakas vandenyne. Tuo metu vienas turtuolis kolekcionuoja milžiniškus šimtamečius medžius – kurie su galinga technika iškasami ir keliauja per miškus ir jū...
Oct 25, 2021•29 min
Šįkart apie triukšmo taršą. Vilniaus mieste didžiausią jos dalį sudaro autotransporto triukšmas. Koks triukšmo poveikis sveikatai? Kokių priemonių žmones apsaugoti nuo triukšmo imasi savivaldybė ir kitos institucijos? Ir ką galime padaryti kiekvienas, kad triukšmo būtų bent šiek tiek mažiau? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Juliaus Kalinsko nuotrauka
Oct 18, 2021•29 min
Nacionalinio miškų susitarimo dalyviai rugsėjo pabaigoje pateikė savo vizijas, kaip galėtų atrodyti miškų ateitis. Daugelis jų sako atradę bendrą vardiklį. Nors ir nėra tikri, kaip pavyks susitarti dėl galutinių formuluočių, galbūt lemsiančių miškų ateitį trisdešimčiai metų į priekį. Antroje laidoje apie šį procesą taip pat aiškinamės, kaip atsirado Alternatyvioji klimato kaitos grupė, ko siekia Prigimtinės kultūros ir kultūros paveldo bei Turizmo ir rekreacijos miškuose sektorinės grupės. Pirmo...
Oct 11, 2021•28 min
Pirmą kartą Lietuvos pažangą aplinkosaugoje įvertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį į vis augančią transporto taršą. Vyriausybė pripažįsta, kad mūsų priklausomybė nuo taršių automobilių kelia pavojų sveikatai. Bet kartu sako, kad iššūkiai šioje srityje irgi pernelyg dideli, kad galėtume tikėtis greitų sprendimų. Tuo metu neigiamą oro taršos poveikį žmonių sveikatai tyrinėjanti Rūta Aldonytė ieško, kas padėtų jį sumažinti. Ir atsakymų randa gamtoje. Autorė ...
Oct 04, 2021•28 min
„Man yra įdomiausia, kaip tuščią erdvę paversti geidžiamiausia erdve, tai yra: mažinti vartojimą, mažinti atrodymą, mažinti daiktus", – sako skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė, Žemės ir aplinkos meno parodoje pristačiusi darbą „Kultūra – Gamta“ . Apie išteklius tausojantį, gamtoje suyrantį ir kraštovaizdį kitaip pamatyti skatinantį meną taip pat pasakoja parodų organizatorė Inga Raubaitė ir skulptorius Arvydas Ališanka. Autorė Inga Janiulytė-Temporin Žilvino Višinsko nuotrauka....
Sep 27, 2021•28 min
Oficialios statistikos duomenimis, 26,7 proc. šeimų Lietuvoje neišgali pakankamai šildytis savo būsto. Dėl to dalis žmonių šąla, o kiti, gyvenantys nerenovuotose daugiabučiuose, dažnai priversti mokėti dideles sumas, bet šilumą išleisti pro atidarytą langą, taip šildydami klimatą. Energetinio skurdo (nepritekliaus) mastas Lietuvoje vienas didžiausių Europos Sąjungoje, blogesnė padėtis tik Bulgarijoje. Ši problema tampa dar aktualesnė, kai pranešama apie prognozuojamas didesnes šildymo kainas. La...
Sep 20, 2021•28 min
Žaliasis viešasis pirkimas – tai procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie būtų perkami įprastai. Šį žaliųjų viešųjų pirkimų apibrėžimą pateikia Europos komisija. Aplinkos ministerija užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2023 metų pasiekti, kad visi viešieji pirkimai Lietuvoje būtų žali. Šiuo metu viešųjų žaliųjų pirkimų atliekama vos 5...
Sep 13, 2021•28 min
Valgyti ekologiškai užaugintą produkciją norėtų veikiausiai visi. Tačiau net nusprendus skirti ekologiškiems produktams didesnę savojo biudžeto dalį, kartais gali kilti klausimų – ar tai tikrai ekologiška? Arba norint įsigyti skirtingų rūšių produktų gali tekti apkeliauti ne vieną ūkį. Nepaisant to, ekologiškai šalies ūkiuose užaugintą ir pagamintą produkciją miestų gyventojams įsigyti darosi vis lengviau. Vienas tai lemiančių veiksnių – ekologinis sertifikatas. Šiemet supaprastinus tvarką, paga...
Sep 06, 2021•28 min
Aplinkos ministerija pasitelkė naują metodą tam, kad suprastų, kaip toliau formuoti miškų politiką. Jis grįstas visų suinteresuotų pusių įtraukimu, įsiklausymu ir konkretaus rezultato siekiu. Kaip sekasi laikytis šių principų? Ir kokių pokyčių siekia proceso dalyviai, atstovaujantys ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus? Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Aug 23, 2021•28 min
Nuo 2018 m. iki šių metų pradžios Lietuvos aplinkosaugininkų iniciatyva teršėjams iškelta 19 bylų, o apskaičiuota žala aplinkai siekia beveik 90 mln. eurų. Daugiau kaip pusę sumos vasarį sudarė Aplinkos apsaugos departamento patikslintas civilinis 48 mln. eurų ieškinys bendrovei „Grigeo Klaipėda“. Tiesa, tai nereiškia, kad tokias sumas ir pavyks išieškoti. Specialistai sako, kad maždaug kas antras pažeidėjas aplinkai padarytą žalą atlygina gera valia. Likę atvejai keliauja į teismą, kur ieškinio...
Aug 16, 2021•29 min
„Nesvarbu, kaip toli begyventume nuo pakrantės, vandenyno ekosistemų būklė veikia visų mūsų gyvenimus“, – skelbia šį pavasarį startavusi pirmoji Lietuvoje vandenynų edukacijos platforma „Pobangom.lt“. Kodėl mums turi rūpėti ne tik Baltijos jūros švara, bet ir vietos, kuriose blykšta koralai bei dainuoja kuprotieji banginiai? Pokalbis apie tai ir daugiau su platformą kuriančiomis vandenyno entuziastėmis – Barselonos universiteto okeanografijos ir jūros aplinkos valdymo magistro studente Greta Stu...
Aug 02, 2021•28 min
Šiemet minimos 250-osios dvasininko ir botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimimo metinės. Laidoje pokalbiai apie Lietuvos botanikos tėvu pramintą Pabrėžą ir jo palikimą, iš kurių vienas vertingiausių – tai botanikos veikalas „Taislius augyminis“ (augalų sistema). „Jurgis Ambraziejus Pabrėža buvo universalus, darbštus, nuoširdus žmogus. Jis domėjosi įvairiomis mokslo sritimis – tai teologijos, filosofijos, gamtos, medicinos, farmacijos, farmakognozijos, geografijos, istorijos, dailės, teisės. ...
Jul 26, 2021•29 min
Šių metų liepą ES įsigaliojo Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva, uždraudžianti tuos vienkartinius plastiko gaminius, kurie yra retai perdirbami ir sudaro didelę dalį paplūdimiuose randamų šiukšlių. Tai – visi skaidaus plastiko gaminiai, vienkartiniai stalo indai ir įrankiai, šiaudeliai ir gėrimų maišikliai, maisto tara iš putų polistireno, kosmetiniai krapštukai ir oro balionėlių lazdelės. Nors viešoje erdvėje netrūksta džiaugsmingų pranešimų iš aplinkosaugos entuziastų, panašu, kad vienka...
Jul 19, 2021•29 min
Intensyvi žemdirbystė, trąšų ir pesticidų naudojimas, urbanizacija, pramonė, transportas ir kitos žmogaus ūkinės veiklos sukelia įvairius dirvožemio degradacijos procesus. O tai nulemia ir mažėjantį jo derlingumą. Dirvožemis – mūsų maisto produktų šaltinis, jo kokybė nulemia ir produktų kokybę, todėl esame priklausomi nuo dirvožemio. Laidoje pokalbiai apie Lietuvos dirvožemio būklę ir kokiais būdais turime tausoti šį ribotą gamtos išteklių. Laidos pašnekovai: Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Ka...
Jun 28, 2021•28 min
„Italijoje daryti moksliniai tyrimai ir buvo nustatyta, kad teritorijose, kuriose didesnis miškingumas, COVID-19 susirgimų yra mažiau, o ir tų susirgimų simptomai mažesni, – pastebi gamtininkais ir kino režisierius Mindaugas Survila. – Mes dar nežinome, kas gyvena tuose miškuose, ir net nežinome, kaip tos rūšys padės žmonijai išlikti. Ir mes tikrai dėl šių priežasčių neturime teisės atimt iš ateities kartų šitų gyvybės formų, nes jeigu vienąkart išnyks viskas, nebeatstatysi“. Už filmą „Sengirė“ ...
Jun 21, 2021•28 min
Po 14-ikos metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudoniji knyga. Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip 4 metus. Apžvelgę pokyčius saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąraše, dėmesį laidoje sutelksime į vieną mažiausiai tyrinėtų sričių – grybus ir kerpes. Pašnekovės: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė ir botanikė, biomedicinos mokslų daktarė, Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuoto...
May 31, 2021•28 min
Europos Sąjunga skelbia, kad šįkart ekonomikos atsigavimui skirtos lėšos nebus skiriamos iškastiniam kurui ir padės švelninti klimato krizę. Vis dar teikiamus nacionalinius ES valstybių ekonomikos atsigavimo planus nagrinėjantys ekspertai pastebi, kad siūlomi sprendimai yra gana technokratiniai, o kartais šiuose planuose sumaniai maskuojama parama būtent iškastiniam kurui. „Šie planai parodo, kaip žmonės mąsto apie atsigavimo lėšas. Daugelyje šalių šis mąstymas grįstas pasenusia idėja apie didel...
May 24, 2021•28 min
Šį pavasarį socialiniuose tinkluose kilo sujudimas dėl naujų vėjo jėgainių parkų, planuojamų Žemaitijoje ir Dzūkijoje, saugomų teritorijų pašonėje. Dalis Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų specialistų įsitikinę, kad didelės, iki šiol Lietuvoje nestatytos vėjo turbinos nedera saugomame kraštovaizdyje. Dėl to parkų vystytojų atstovai juos apkaltino kenkėjiška, antivalstybine veikla ir ragina traukti atsakomybėn. Dėl gyvenviečių pašonėje planuojamų didelių vėjo parkų nerimauja ir kai kurio...
May 17, 2021•29 min
Potvyniai, poplūdžiai ir alinančios sausros - kaip šie klimato kaitos sukelti reiškiniai veikia aplinką, žmones ir kaip slopinti neigiamą jų poveikį? Laidos pašnekovai: Lietuvos gamtos fondo klimato kaitos projekto koordinatorė Inga Labutytė-Atkočaitienė ir Gamtos tyrimų centro klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovas, Lietuvos gamtos fondo tarybos narys dr. Julius Taminskas. Autorė Rūta Dambravaitė
May 10, 2021•28 min
2018-ųjų rugpjūtį švedų režisierius Nathanas Grossmanas iš draugo išgirdo apie moksleivę, besirengiančią protestuoti prie šalies parlamento. Jis manė, kad per kelias savaites susuks trumpą siužetą apie jaunuosius klimato aktyvistus, bet netruko suprasti, kad projektas užsitęs. Po metų jis lydėjo Gretą Thunberg kelionėje jachta per Atlantą, kai ji vyko į Jungtinių tautų klimato konferenciją Niujorke. Tiek Europoje, tiek Amerikoje juos išlydėjo ir pasitiko tūkstančiai žmonių. „Pozityviai nuteikia ...
Apr 29, 2021•30 min
Balandžio 26 d. minime Černobylio katastrofos metines. Specialistų skaičiavimais, tada į atmosferą pateko 400 kartų daugiau radiacijos nei sprogus per Antrąjį pasaulinį karą ant Hirošimos numestai bombai. Daugiau kaip 100 tūkst. žmonių buvo priversti visam laikui palikti namus, o tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorija aplink buvusią jėgainę išlieka viena radioaktyviausių vietų Žemėje. Šiandien, praėjus 35 metams, jėgainę gaubia sarkofagas, o aplink ją įsteigtas gamtinis rezervatas, kur moks...
Apr 26, 2021•30 min
Mokyklų daržai – terapija mokytojams ir mokiniams, vietos bendruomenei, o kartu ir pasiruošimas išgyventi ateityje, klimato krizės paveiktame pasaulyje. „Ne vienas ugdymo filosofas kelia klausimą, ar šiuo metu, matant klimato krizę, ir bendrai, galvojant apie Antropoceno epochą ir galvojant apie tai, kas mūsų laukia, mes galime kalbėti apie ugdymą, kuris orientuotas į profesijos paruošimą, socialinius ir kultūrinius įgūdžius, ar turime mokyti vaikus išgyventi tose sąlygose, kurios ateina“, – kal...
Apr 19, 2021•28 min
Vabzdžiai apdulkintojai dėl ūkinės žmogaus veiklos nyksta visame pasaulyje. Šiuo metu Europoje viena iš dešimties bičių ir drugelių rūšių yra ties išnykimo riba. Apdulkintojų dėka galime mėgautis obuoliais, braškėmis, slyvomis, cukinijomis, pomidorais, moliūgais, kava ir šokoladu. Be to, trys ketvirtadaliai visų pasaulyje auginamų pasėlių yra priklausomi nuo vabzdžių apdulkintojų. Kaip tvariai keisti žemdirbystės praktikas ir atsisakyti pesticidų, puoselėti apdulkintojams draugiškus sodus ir gai...
Apr 05, 2021•28 min
2018-ųjų rugpjūtį švedų režisierius Nathanas Grossmanas iš draugo išgirdo apie moksleivę, besirengiančią protestuoti prie šalies parlamento. Jis manė, kad per kelias savaites susuks trumpą siužetą apie jaunuosius klimato aktyvistus, bet netruko suprasti, kad projektas užsitęs. Po metų jis lydėjo Gretą Thunberg kelionėje jachta per Atlantą, kai ji vyko į Jungtinių tautų klimato konferenciją Niujorke. Tiek Europoje, tiek Amerikoje juos išlydėjo ir pasitiko tūkstančiai žmonių. „Pozityviai nuteikia ...
Mar 29, 2021•30 min
Skaičiuojama, kad vien Europos Sąjungoje per metus į aplinką pasklinda tarp 75 000 ir 300 000 tonų mikroplastiko dalelių. Nors visos nesutvarkytos plastiko atliekos kelia pavojų aplinkai, tačiau mikroplastiko ar nanoplastiko tarša sukuria ypatingų iššūkių dėl to, kad gali būti net plika akimi nematoma. Kaip surinkti mikroplastiką ir daugiau jo nebeišleisti į aplinką – apie tai pokalbiai su specialistais. Laidos pašnekovai: KTU Aplinkos inžinerijos instituto vadovė prof. dr. Žaneta Stasiškienė, A...
Mar 22, 2021•28 min
Kuršių Nerijoje iki kovo vidurio miškininkai kerta šimtametes kalnapušes. Per ateinančius dešimtmečius daugiau kaip 1000 ha šių brandžių medynų Neringoje turi nelikti. Dalis jų bus atsodinta, o dalis pakeista paprastąja pušimi. Miškininkai tikina, kad šie kirtimai būtini dėl gaisrų pavojaus. Be to, pasak gamtosaugininkų, šiame krašte vertingesnės atviros smėlėtos buveinės, kurias žmogaus sodintos kalninės pušys stelbia. Tačiau su tokiu vertinimu sutinka ne visi. Autorė Vaida Pilibaitytė...
Mar 08, 2021•29 min
Moksliniai tyrimai rodo, kad biologine įvairove turtinga aplinka lemia geresnius akademinius rezultatus mokykloje ar universitete, taip pat padeda žmonėms greičiau atsigauti po operacijų, palaiko geresnę psichinę sveikatą. Tačiau bioįvairovė neregėtais tempais nyksta visuose Žemės kampeliuose, o tai turi rimtų pasekmių ir žmogaus gerovei. Laidoje specialistų įžvalgos apie biologinės įvairovės reikšmę ir tai, kaip kurti miestus, kuriuose gyventi būtų gera ne tik žmonėms. Autorė Rūta Dambravaitė...
Mar 01, 2021•28 min
