Praėjusių metų spalį „Fridays for Future“ („Penktadienių už ateitį“) judėjimas socialiniuose tinkluose dalinosi grotažyme „WithdawtheCAP“ – „Atšaukite Bendrąją žemės ūkio politiką“. To reikalauti imta Europos Parlamentui nubalsavus už paramą ūkininkams numatančio teisės akto pataisas, smarkiai prasilenkusias net tik su aplinkosaugininkų reikalavimais ir mokslininkų rekomendacijomis, bet ir su pačiu Žaliuoju kursu. Tačiau uždelstas beveik 2 metus, Bendrosios žemės ūkio politikos svarstymas nebuvo...
Feb 22, 2021•28 min
Vietos gyventojams bei gamtininkams susirūpinimą kelią savivaldybės planai šalia Šeškinės ozo tiesti naują Šiaurinę gatvę. Specialistai atkreipia dėmesį, kad gatvė suardytų ozo struktūrą ir pažeistų žaliosios erdvės vientisumą. Tuo metu vietos gyventojai siekia išsaugot išskirtinę žaliąją erdvę greta namų bei nori išvengti taršos bei triukšmo padidėjimo. Savivaldybė teigia, kad statant naują gatvę ozas nebūtų pažeistas, o statybos būtinos siekiant mažinti tam nepritaikytų kelių apkrovą. Šeškinės...
Feb 08, 2021•29 min
Apie klimato kaitą kaip globalią aplinkosaugos problemą, sukeltą žmogaus, žinome jau ne pirmą dešimtmetį. Visgi prireikė daugybės metų, kad Lietuvos žiniasklaidoje ši tema iš įdomybių skyrelių persikeltų į pagrindines naujienas. Pagaliau daugiau diskutuojame ne apie tai, ar klimato kaita vyksta, o apie tai, kaip ji mus veikia. Bet sociologai ir psichologai pastebi, kad mūsų visuomenėje jos suvokimas – ypač noras savo elgesiu prisidėti prie sprendimų – labai atsilieka nuo mokslo ir technologijų ž...
Jan 25, 2021•29 min
Pietų ir Pietryčių Azijos miškuose gyvena laukinės bitės - Indijos didžiosios bitės. Čiabuviai nuo senų senovės medžioja ir valgo jų suneštą medų, kai kurie jų - ir bičių lervas. Viename koryje miško medaus gali būti 3-4 kilogramai. Prieš kelis dešimtmečius laukinio medaus pardavimai kai kuriems čiabuviams tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Manyta, kad dėl to bus kertama mažiau medžių. Kaip idėja saugoti mišką nemedienos miško produktų pagalba pildosi miškingoje Filipinų saloje Palavane? Ir kodėl miš...
Jan 18, 2021•28 min
Kalbėtis apie klimato krizę yra svarbu. Besikalbėdami suprantame, kokios skirtingos kiekvieno iš mūsų žinios, nuostatos ir ryžtas keistis. Kaip apie klimato krizę kalbėtis su artimaisiais, kurie ją neigia ar neteikia šiai problemai daug reikšmės? Kaip neįplieksti konflikto ir geriau vienas kitą suprasti? Kokį poveikį turi pokalbis ir kaip elgtis toliau? Laidos pašnekovė Audra Balundė yra Mykolo Romerio ir Groningeno (Nyderlandai) universitetų psichologijos mokslų krypties kandidatė ir Mykolo Rom...
Jan 11, 2021•29 min
Gruodžio viduryje darbą pradėjęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsako į klausimus apie savo komandą, miškų ir saugomų teritorijų apsaugą bei klimato kaitą, o taip pat taršos mokesčius, aplinkosaugos kontrolę ir visuomenės įtraukimą priimant aplinkai ir žmonių sveikatai svarbius sprendimus. Autorė Vaida Pilibaitytė
Jan 04, 2021•29 min
Šiemet parengėme keturiasdešimt laidų, o paskutiniame 2020-ųjų epizode aptariame ryškiausias temas ir pašnekovus. Pirmiausia į akis krenta tai, kad mūsų laidose atsispindi ekologinių krizių chronologija: sausį Rūta pasakojo apie nevaldomus gaisrus Australijoje, vasarį Vaida analizavo, kaip koronavirusai perduodami iš gyvūnų žmonėms. Kovą Lietuvą ir pasaulį užklupo pandemija, tad ir mes buvome priverstos padaryti pauzę. Vėliau teko kalbėti apie naujus plastiko atliekų kalnus, cheminius teršalus v...
Dec 28, 2020•30 min
Kaip karantinas prisideda prie maisto tausojimo ir kas padeda maisto neišmesti net per šventes? Lietuvos vartotojų instituto darytos apklausos rodo, kad dėl karantino žmonės šiek tiek pakeitė įpročius: jie labiau planuoja pirkinius ir dažniau užšaldo maisto likučius. Maisto tinklaraštininkės Anne-Marie Bonneu („Zero-Waste Chef“) ir Renata Šniolienė („Kūmutės virtuvė“) tai daro jau seniai. Jos pasakoja, kodėl joms pasidarė svarbu tausoti maistą, dalijasi patarimais ir mažesnio šventinio stalo idė...
Dec 14, 2020•28 min
Tvarus verslas ir rinkodara – tai kompleksinis terminas, apimantis ne tik aplinkosaugos, bet ir socialinės atsakomybės bei ekonominius aspektus. Specialistai pabrėžia, kad tvarumas yra vienas didžiausių dabarties iššūkių, reikalaujantis ilgalaikio mąstymo ir globalių tendencijų suvokimo. Tačiau pastebima, kad neretais atvejais verslas tik viešai sako esantis žalias ir tvarus, bet pasigilinus į jo veiklą išaiškėja, kad tai tik reklaminis triukas, neturintis nieko bendra su realybe. Tai vadinama „...
Dec 07, 2020•28 min
Pernai patvirtintame plane Vyriausybė numato per ateinančius du dešimtmečius plėsti Klaipėdos jūrų uostą. Šiuose planuose – dvigubai daugiau krovinių, nauji uosto vartai, dirbtinė sala Kuršių mariose ir net naujas išorinis uostas jūroje ties šiauriniu molu. Direkcijos vadovo teigimu, tai svarbu, kad uostas išliktų konkurencingas, o poveikis aplinkai dar bus vertinamas. Bet miesto bendruomenė įsitikinusi, kad tai reiškia ekologinę katastrofą. Pasak Klaipėdos universiteto tyrėjų, neapgalvota uosto...
Nov 30, 2020•28 min
Vis daugiau jaunų žmonių jaučia susirūpinimą dėl Žemės ir savo ateities, mat mokslininkai perspėja, kad jei nekeisime savo gyvenimo būdo, negrįžtami pokyčiai planetoje prasidės jau 2030-aisiais. Judėjimas „Fridays for Future“ („Penktadieniai už ateitį“) paskatino veikti nedelsiant: protestuoti, nešvaistyti, šviestis ir šviesti kitus. Kai protestus sustabdė pandemija, jaunieji klimato aktyvistai pasidarė mažiau matomi, tačiau veikti nenustojo. Penkiolikmetė Ugnė iš Panevėžio parašė laišką Švietim...
Nov 23, 2020•28 min
Šviesos tarša – tai pernelyg didelis dirbtinio apšvietimo naudojimas atvirose ir uždarose erdvėse. Jos užuomazgos neišvengiamai siejamos su vienu labiausiai žmoniją pakeitusiu išradimu – elektros lempute. Lemputė leido prailginti dieną, tačiau diena prailgėjo nakties sąskaita. Naktinis žvaigždėtas dangus yra tik vienas turtas, kurį iš žmonijos šiandien atima šviesos tarša. Mokslininkai jau stebi didėjantį neigiamą dirbtinės šviesos poveikį visoms gyvybės formoms ir ragina šviesos taršą priskirti...
Nov 16, 2020•28 min
Lapkričio 3 d. Baltarusija pradėjo gaminti elektrą Astravo atominėje jėgainėje. Ką žinome apie jos saugumą ir ar lieka galimybių stabdyti projektą, kurį Lietuva laiko pavojingu? Baltarusių aplinkosaugos aktyvistė Irina Suchij rugsėjį dėl savo veiklos prieš Astravo elektrinę penkias paras praleido kalėjime. Ji pripažįsta, kad ekologija baltarusiams dabar nėra prioritetas. Visgi kilusi revoliucija teikia vilčių, kad visuomenė susivienys ir šiuo klausimu. Tuo metu organizacijos „Greenpeace“ ir „Nuc...
Nov 09, 2020•28 min
Finišo tiesiąją pasiekę žygio „Už švarią Lietuvą!“ dalyviai per du su puse mėnesio nuėjo 1363 km ir surinko 1133 kg atliekų. Žygio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į perteklinio vartojimo sukeliamas problemas ir jų įtaką planetai. Pradėti pokalbį apie šiuos iššūkius leidžia bendrystė, kurią žygio metu mėgino sukurti iniciatyvos dalyviai. Laidoje pokalbis su žygio organizatoriumi Giedriumi Buču. Ką apie visuomenę byloja jos išmetamos atliekos, koks jos požiūris į aplinką ir ekologiją, kas jį...
Nov 02, 2020•29 min
Pokalbiai su dokumentinio kino kūrėjomis apie aplinkosauginį kiną, kuris ne tik fiksuoja problemas, bet ir atvirai siekia išjudinti pokyčius. Viena žymiausių šiandienos Latvijos kino režisierių Laila Pakalnina savo dėmesį nukreipė į vienkartinį šaukštą. Naujausias jos dokumentinis filmas „Šaukštas“ pasakoja apie tai, kiek daug reikia nuveikti, kad būtų pagamintas vienas vienkartinis šaukštas, kuris vos kartą panaudotas išmetamas į šiukšlių dėžę. Tai refleksija apie neįtikėtiną technologinį žmoni...
Oct 26, 2020•28 min
Po Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisro paaiškėjo, jog padangų perdirbimas dažnai tėra pelninga imitacija. Kada pradėsime padangas perdirbti iš tikrųjų? Mokslininkai tikisi žaliavų brangimo, Aplinkos ministerija ieškos atsakymų konsultantų parengtoje studijoje, o importuotojai siūlo įvesti užstato sistemą ir perdirbti padangas į tokius produktus, kurie po to galėtų būti perdirbami iš naujo. „Didieji padangų augintojai turi jausti spaudimą, kad negalima toliau taip elgtis, kad negalima kirs...
Oct 19, 2020•28 min
Niūriaspalvis auksavabalis – reta ir į Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis. Šie vabalai nyksta dėl jiems tinkamų buveinių – medžių senolių – trūkumo. Norėdami niūriaspalvius auksavabalius išsaugoti, 2017-ais metais Lietuvos gamtos fondas ėmėsi projekto, kuriuo siekia sukurti ekologinį tinklą organizmams, priklausomiems nuo brandžių medžių. Niūriaspalvis auksavabalis – skėtinė rūšis. Išsaugojus jo buveines bus išsaugotos ir buveinės dešimtims kitų retų organizmų. Laidoje pokalbiai su specialista...
Oct 12, 2020•28 min
Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė sako, kad norint patikrinti kandidatų aplinkosaugines ambicijas, reikia žiūrėti tai, ką jie kalba apie ekonomiką. Klimatologas Justinas Kilpys analizuoja, kiek partijos rimtai nusiteikusios spręsti didžiausią mūsų laikų – klimato krizę. VU profesorė Ainė Ramonaitė ir VDU docentė Renata Dagiliūtė apžvelgia, kaip keičiasi Lietuvos politikų aplinkosaugos prioritetai ir ko galima tikėtis iš naujos kadencijos Seimo. Autorė Vaida Pilibaitytė
Oct 05, 2020•29 min
Pasaulyje jau seniai susirūpinta dėl povandenio triukšmo poveikio vandens gyvūnams. Jį kelia plieninių polių kalimas į jūros dugną, istorinių minų sprogdinimas, laivyba ir kitos žmonių veiklos. Tačiau Lietuvoje į tai dėmesys atkreiptas tik visai neseniai. Vystant ambicingus Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir vėjo elektrinių statybos planus mažai kalbama apie triukšmo poveikį ar jį mažinančias priemones. Apie tai kalbamės su mokslininku Donatu Bagočiumi, šiemet apsigynusiu disertaciją povandeninio t...
Sep 28, 2020•27 min
Jauni klimato aktyvistai iš Portugalijos padavė 33 Europos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą, reikalaudami mažinti šiltnamio dujų išmetimus. Šeši ieškovai – keturi vaikai ir du jaunuoliai kreipėsi į teismą po to, kai Portugalija išgyveno karščiausią birželį per pastaruosius 90 metų. Pasak ekspertų, tokių ekstremalių reiškinių ateityje daugės, todėl vyriausybės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų ateities kartas. Per pastaruosius tris dešimtmečius visame pasaulyje inicijuota virš 1300 su ...
Sep 21, 2020•29 min
Ne išmesti, o sutaisyti. Tai idėja, kurią pritaikyti kasdienybėje siūlo šios laidos herojai. Atsakingo vartojimo šalininkai nesiūlo jums apsikrauti šiukšlėmis ar nepataisomai sugedusiais daiktas, o verčiau – nepamiršti, jog sugedus siurbliui ar sutrūkus grandinėlei – pirmiausia reikėtų pamėginti juos sutaisyti. Pasiskolinę idėją iš olandų, vilniečių bendruomenė „Miesto Laboratorija“ susibūrė į dirbtuves. Autorė Rūta Dambravaitė
Sep 14, 2020•27 min
Praėjusį mėnesį prie Mauricijaus krantų įvykusi nelaimė, kai iš krovininio laivo išsiliejo didelis kiekis naftos, papildė ir taip ilgą tokių nelaimių sąrašą. Pranešimai apie naftos išsiliejimus į atvirus vandenis pasigirsta dažnai, jų padariniai gamtai ir žmonėms yra dideli, ilgalaikiai ir sunkiai išmatuojami. Šiandien laidoje apie tai, dėl kokių priežasčių įvyksta naftos išsiliejimo nelaimės ir kokios technologijos naudojamos likviduoti jų padarinius. Autorė Rūta Dambravaitė
Aug 24, 2020•25 min
Rugpjūčio pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė, kad pavojinga maudytis Kauno mariose ir Širvėnos ežere Biržuose. Priežastis – kelis kartus viršyta melsvabakterių koncentracijos norma. Liaudyje šis reiškinys vadinamas „žydėjimu“. Žalsvame vandenyje išsimaudžiusius ir netyčia jo gurkštelėjusius žmones, dažniausiai vaikus, gali smarkiai išberti, pykinti. Kenčia ne tik žmonės – dėl deguonies stygiaus dūsta ir nyksta vandens telkinių augmenija ir gyvūnija. Pastaraisiais metais...
Aug 17, 2020•28 min
Šiltėjant klimatui, pasaulio dėmesys krypsta į šiaurės ir pietų regionus - Arktį ir Antarktidą. Ne tik dėl to, kad šie poliai palaiko stabilią atmosferos temperatūrą, pakenčiamą planetos gyventojams, bet ir dėl juose esančių gamtinių išteklių gausos. Vis dėlto situacija regionuose skiriasi kaip diena ir naktis. Arktyje dėl kasybos perkeliami miestai. Tuo metu Antarktidoje, uždraudus bet kokį žemyno kasinėjimą, mokslininkai atkreipia dėmesį į grėsmes, kylančias d...
Aug 10, 2020•28 min
Paveikslėlių knyga „Kas yra upė?“ iš pažiūros skirta vaikams, tačiau pati autorė Monika Vaicenavičienė sako, kad jos skaitytojų ratas yra platesnis. Pažinčiai su pasaulį išvagojusiomis upėmis kviečianti knyga nesistengia pateikti atsakymų, o verčiau siūlo patiems kelti klausimus. Laidoje pažintis su ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje pelniusios ir daugiau nei į 10 kalbų išverstos knygos „Kas yra upė?“ autore Monika Vaicenavičiene. Apie jos pačios ryšį su gamta, kaip apie aplinką ir jos...
Aug 03, 2020•29 min
Aplinkos apsaugos departamentas kelioms Lietuvos nuotekų valykloms šiemet skyrė tūkstančius ir net milijonus eurų siekiančias baudas už nedeklaruotą taršą ftalatais. Šios kratosi atsakomybės ir tikina, kad galimybės išvalyti pavojingas medžiagas su turimais įrengimais neturi. Kartu rodo į esą tikruosius teršėjus – pramonės įmones ir vartotojus. Tuo metu aplinkosaugos ir vandenvalos specialistai sako, kad užkirsti kelią pavojingų medžiagų patekimui į aplinką įmanoma ir būtina. Kas imsis spręsti p...
Jul 27, 2020•28 min
„Jau kelinti metai vyksta lenktynės, kas pirmiau – ar gamtininkas atras lizdą, ar atvažiuos miško pjauti“, – pasakoja ornitologas Saulis Skuja, organizacijos „Padėkime ereliams“ atstovas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas ir Vilniaus universiteto dėstytojas. Liepą mažieji ereliai rėksniai nardo virš laukų ieškodami maisto jau paaugusiems jaunikliams, o ornitologai stebi, į kur paukščiai su grobiu traukia. Pasekę paskui į miškus, jie ieško medžio, kur g...
Jul 13, 2020•26 min
Klaipėdiečiai sukilo prieš planus iškirsti dalį Girulių miško naujo geležinkelio mazgo statyboms. Susisiekimo ministerija sako, kad taip bando spręsti taršos problemą miesto centre. Tuo metu bendruomenė žada ginti svarbų gamtos objektą nuo sunaikinimo uosto plėtros sąskaita ir siūlo alternatyvas. Gamtininkai primena apsauginę šio miško masyvo reikšmę ir pažymi, kad sunaikinus žaliąją pajūrio juostą nukentės ir patys žmonės. Autorė Vaida Pilibaitytė
Jun 29, 2020•29 min
Lietuvos energetikos strategija numato, kad vis daugiau elektros energijos pasigamins patys gyventojai, dominuos žalioji energija, o išmanioji energetika leis taupyti išteklius. Nuo kitų metų elektros energijos tiekėją teks pasirinkti patiems. Specialistai sako, kad šis pokytis rinkoje leis atsirasti konkurencijai. Dabar įprastą praktiką, kai visi gyventojai už elektrą moka pagal vienodus reguliuotojo nustatomus tarifus, pakeis laisva rinka, kur rinktis bus galima iš įvairių elektros energijos t...
Jun 22, 2020•27 min
Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą BVP dalį yra priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje, lėšų šiai sričiai kasmet skiriama vis mažiau, o daugiau nei pusė jų net nėra panaudojama – tai parodė pavasarį atliktas Valstybės kontrolės auditas. Apie tai, kad aplinkos apsaugos kontrolės sistema apleista, kalba ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Darbuotojų trūksta, jie nepaprastai dažnai keičiasi, nes krūvis – milžiniškas. Prie netikrumo būsenos prisideda eilę metų trunkanti ir nežinia, kaip pas...
Jun 15, 2020•25 min
