Knygų mugėje įrašėme diskusiją „Apie liberaliąją demokratiją, elitą bei lyderystę.“ Diskutavo politologė Nerija Putinaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, rašytojas Marius Ivaškevičius. Moderavo politologė Inga Vinogradnaitė. Kalbėta apie šių dienų aktualijas. Pastaruoju metu girdime, kad Vakarus yra ištikusi krizė. Sakoma, kad bunda masės, ateina naujas elitas, kyla pavojus demokratijai. Su kokiais iššūkiais susiduria Vakarų pasaulis ir Lietuva? Koks čia būtų elito vaidmuo? Ar turime lyderių, k...
Mar 22, 2017•49 min
Vasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas buvo kilęs iš turtingų lenkų bajorų šeimos, tačiau tai jam nesutrukdė tapti Lietuvos patriotu. Dr. Dalios Bukelevičiūtės paskaita „Donato Malinausko kova už lietuvybę ir atstovavimas Lietuvai“ supažindina su signataro politine, visuomenine, diplomatine, labdaringa veikla. Donatas Malinauskas lietuviškai kalbėti geriau pramoko tik sulaukęs 40 metų. Jis kelerius metus mokėsi Čekijoje, Taboro žemės ūkio akademijoje, o nuo 1893 m. sugrįžęs į Lietu...
Mar 14, 2017•42 min
Siekdami atskleisti ir įvertinti dalelytę to, kas yra autentiškas lietuviškumas, aptarsime: ar autentiškumas yra svarbi sąvoka antropologijoje, humanitariniuose moksluose ir plačiau. Kada tautos reiškinys laikomas autentišku? Kas yra autentiškas lietuviškumas istorijoje? Kaip autentiško lietuviškumo samprata rodo kintantį žmonių mąstymą, savitą požiūrį į „namus“ ir tradicijas. Mokslo darbuose išsiskiria mintis, kad autentiškumas – tai tokia proceso dalis, kuri turi „ryškią pabaigą“. Lietuviai ši...
Mar 07, 2017•43 min
Ievos Simonaitytės aktualumas. Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, 2017-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais. Girdėsite Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame seminare „Ievos Simonaitytės aktualumas“ skaitytą Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės doc. dr....
Feb 21, 2017•34 min
Pradedame paskaitų ciklą, skirtą Valstybės 100-mečiui. Apie prezidentą Antaną Smetoną – dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „XXI amžiaus pradžios grimasos: Antanas Smetona lietuvių istorinėje atmintyje“. Globaliame, į unifikaciją orientuotame XXI amžiuje itin jautrūs ir aktualūs tautinės tapatybės klausimai. Greta gimtosios kalbos, nacionalinė istorija ir istorinės atminties kultūra yra svarbiausi nacionalinio identiteto išsaugojimo instrumentai. Modernios lietuviškos tapatybės pagrindą žymia ...
Feb 13, 2017•48 min
„Demografai gerų žinių Lietuvai neturi!“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė. Nuo 2005 m. Lietuvą paliko daugiau nei pusė milijono gyventojų. Prof. Vlada Stankūnienė paskaitoje „Ką žinome ir ko nežinome apie Lietuvos demografinius pokyčius“ aptars dabartinę demografinę situaciją, nusakys ją apibūdinančius veiksnius, pateiks tam tikrą istorinį kontekstą, nuo kada ir dėl kokių priežasčių demografinė padėtis tampa vis blogesnė. Bus užsi...
Feb 07, 2017•38 min
„Radijo paskaitos“: ar teptukas labiau prasikaltęs už plunksną? Pastaruoju metu akademinėje aplinkoje suaktyvėjo diskusijos apie pamaldumui skirtų atvaizdų suvokimą. Klausimas apie atvaizdo ir religinės patirties santykį, kaip rodo net ir politiniai įvykiai, ir šiandien yra aktualus. Islamo šalyse teroristinės organizacijos sistemingai naikina neįkainojamus meno objektus – istorinį, kultūrinį paveldą. Ką reiškia žmogaus sukurtas Dievo atvaizdas? Kaip vertinti žmogaus kūrybos pastangas pavaizduot...
Jan 31, 2017•44 min
Pasirodo, senovėje miestiečiai dažnai neišvengdavo prievolės suteikti gyvenamąsias patalpas valdovo dvariškiams ar valstybės pareigūnams. Apie tai menotyrininko dr. Mindaugo Paknio paskaita „Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI-XVII amžiuje“. Vilniuje rinkdavosi įvairios komisijos, vykdavo Vyriausiojo Tribunolo sesijos, buvo priimami aukšto rango svečiai. Kadangi erdvių užvažiuojamųjų namų mieste nebuvo, XVI amžiaus antroje pusėje vilniečiams įvesta nauja prievolė – priimti svečius s...
Jan 24, 2017•40 min
Jeigu laiko mašina sugrįžtume 100 metų atgal, atsidurtume besitęsiančio I pasaulinio karo, kuris negailestingai niokojo ir Lietuvą, lauke. Dr. Deividas Šlekys sako: „Turiu dvi paskaitos pavadinimo versijas „I pasaulinio karo atminimo revizija, arba Apie I pasaulinį karą kitaip“. Šių dienų istorikai naujausiuose savo tyrinėjimuose grįžta prie I pasaulinio karo ir vėl kelia tokius klausimus: kas kaltas ir dėl kokių priežasčių kilo I pasaulinis karas, ar jis vyko tik Europoje, į kokius dar regionus...
Jan 17, 2017•30 min
Vakarų literatūrologijoje laiškai vis dažniau pasirenkami tyrimo objektu. Literatūrologus labiausiai domina, koks yra rašytojų laiškų santykis su jų literatūros tekstais? Tai aptars dr. Aistės Kučinskienės paskaita „Vaižgantas besiformuojančioje lietuvių kultūroje ir literatūroje: ką perskaitome jo laiškuose?“ Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui, ir tai nėra atsitiktinis dalykas, mat jis – vienas svarbiausių visų...
Jan 10, 2017•41 min
Radijo paskaitos“: „Teatras ir sacrum“ Teatro užuomazgos glūdi kiekvienos tautos žodinėje kultūroje, švenčių ritualuose, kulto bei religinėse apeigose. Vakarietiškos tradicijos drama atsirado senovės Graikijoje iš apeiginių dievo Dioniso švenčių dar V a. pr. m. e. Viduramžiais spektakliai buvo vaidinami bažnyčiose arba jų šventoriuose. Ilgainiui teatras pradėjo užimti svarbią vietą liturginių metų įvykių, Švento Rašto epizodų, ypač Kristaus kančios istorijos vaizdavime. Visais laikais teatre net...
Dec 27, 2016•47 min
Ką reiškia žodis „populizmas“ ir kaip suprantame demokratijos sąvoką? Savo paskaitoje „Ar demokratija gali išsivaduoti iš populizmo?“ svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Gintas Karalius. Pastaraisiais metais pasaulio politinę sceną drebina ištisa virtinė įvykių, kurie kelia nerimą dėl demokratijos ateities. Populistinių partijų galios augimas įvairiose Europos valstybėse, Europos Sąjungos idėją atmetantys referendumai, skandalingų ir sunkia...
Dec 20, 2016•24 min
Minime prezidento Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentės daktarės Dalios Bukelevičiūtės paskaita vadinasi „Prezidento Kazio Griniaus gyvenimo kelias“. Pasak dr. Dalios Bukelevičiūtės, dr. Kazys Grinius Lietuvos klausytojui yra geriausiai žinomas kaip demokratinės valstybės prezidentas, kuris atsistatydino iš savo pareigų įvykdžius valstybės perversmą 1926 m. Tai tarpukario paskutinis parlamentinės ir demokratinės Lietuvos valstybės vadovas. Ta...
Dec 13, 2016•47 min
Antano Tiškevičiaus 150-osioms gimimo metinėms. „Rūmai ir bandelės: grafo Antano Tiškevičiaus biografijos pėdsakais“. Taip vadinasi menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės paskaita. XIX a. pabaigoje paveldėjęs milžiniškus turtus, grafas Antanas Tiškevičius vos per keletą metų sugebėjo išjudinti Vilniaus pramonę ir prekybą, sukaupti įspūdingą biblioteką ir meno dirbinių kolekciją. Tačiau šiandien beveik nėra jokių aiškiai matomų jo veiklos pėdsakų, ir tik istoriniai dokumentai atskleidžia ...
Dec 06, 2016•41 min
„Radijo paskaitos“: medžioklė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kasdienybėje V–XVI a. medžioklė buvo itin svarbi Europos valdančiojo elito tradicija, kuri gyvavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kasdienybėje. Tuo metu dominavo valdovo kaip stipraus kario įvaizdis, kurį formavo ne tik dalyvavimas nuolatiniuose kariniuose susidūrimuose, bet ir medžioklėse, kurios buvo puikios kovinės pratybos. Medžioklė buvo svarbi to laiko ekonominė būtinybė, maitinusi ištisą dvaro bendruo...
Nov 29, 2016•37 min
XX amžiaus antroje pusėje sparčiai išpopuliarėjo alternatyviosios istorijos žanras. Tiesa, klausimas „kas būtų, jeigu?..“, mąstant apie praeitį, buvo ištartas daug anksčiau nei prasidėjo postmodernizmo epocha. Modernizmo epocha sukūrė prielaidas naujam istoriografijos porūšiui atsirasti bei „kas būtų, jeigu?..“ siužetams virsti populiariosios kultūros objektu. Paskaitoje girdėsite: ko siekė mokslininkai, mąstytojai ir poetai, stengdamiesi praeityje įžvelgti daugiau nei apie ją galėjo papasakoti ...
Nov 22, 2016•42 min
Po JAV prezidento rinkimų. „Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuva: ko tikėtis iš naujojo prezidento Donaldo Trumpo? “ – paskaitą skaito Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Joje bus paaiškinta sudėtinga Valstijų rinkimų sistema, trumpai aptariamos pagrindinių pretendentų į prezidentus programos, svarstoma, kas lėmė Donaldo Trumpo sėkmę, o Hillary Clinton pralaimėjimą, ko iš naujojo prezidento gali tikėtis Lietuva. Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Ta...
Nov 15, 2016•33 min
Simone de Beauvoir žvilgsnis į TSRS. Nors neretai teigiama, kad Vakarų intelektualams, ypač kairiųjų pažiūrų, atvykusiems į tarybų šalį, būdavo rodoma tik fasadinė pusė ir jie išvažiuodavo nesupratę, kokia yra tikrovė, Simone de Beauvoir atsiminimai liudija ką kita. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „XX a. 7-ojo dešimtmečio TSRS: žvilgsnis iš šalies” (Simone de Beauvoir „Viską apsvarsčius“) pasakoja, kad Simon...
Nov 08, 2016•36 min
Migracija vyksta, kol gyvuoja žmonija. Mūsų tolimi protėviai iš Pietryčių Afrikos pradėjo keliones ieškodami maisto, geresnių gyvenimo sąlygų, ir pamažu buvo įsikurta visuose planetos žemynuose. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentė Lidija Šabajevaitė savo paskaitoje „Migracija globali – pasekmės lokalios“ pateikia žinių iš migracijos istorijos, aptaria pastarojo meto milžiniškos migrantų bangos priežastis ir kaip klostosi atvykėlių gyvenimas svetur, kokias jie ...
Oct 04, 2016•28 min
Grįžtame prie skaudžios holokausto temos. Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Alvydas Nikžentaitis paskaitoje „Taps ar netaps Lietuvos žydai mūsiškiais?“ remsis Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos pavyzdžiu. Pastaruoju metu Vakarų civilizacijai itin rūpi europinės tapatybės klausimas, o holokaustas yra jungianti grandis. Iš paskaitos sužinosime, kuriai šaliai labiausiai pavyko pasiekti, kad jos žydai taptų saviškiais. Paskaita įrašyta 2016 m. gegužės 26 dieną Vilniaus ž...
Sep 20, 2016•40 min
Literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai, kaip vienai svarbiausių literatūrinį kanoną formuojančių institucijų. Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ...
Sep 13, 2016•51 min
Neseniai išėjusi Władysławo Tatarkiewicziaus knyga „Apie laimę“ paskatino surengti diskusiją „Laimės fenomenas bei jo apraiškos šiuolaikinėje Lietuvoje“. Dalyvauja sociologai prof. Boguslavas Gruževskis, doc. Algirdas Monkevičius ir psichologas prof. Albinas Bagdonas. „Apie laimę“ – tai vieno iškiliausių XX a. lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo Władysławo Tatarkiewicziaus veikalas. Jis pasirodė po Antrojo pasaulinio karo, 1947 metais, tačiau tekstai, buvo pradėti dar 1918 metais, kai autorius ...
Sep 06, 2016•50 min
Hum. m. dr. Audronės Girdzijauskaitės paskaitoje „Sovietinio teatro grimasos“ – Lietuvos dramos teatrų repertuaro apžvalga nuo 1945 metų iki Atgimimo. Aptariama, kaip teatras reagavo į jam keliamus socialistinio realizmo reikalavimus, svarstoma, kas atvirai prasilenkė su meno dėsniais, o kas buvo iš tiesų gero. Apžvelgiama žymiausių to meto režisierių Juozo Miltinio, Povilo Gaidžio, Jono Jurašo, Henriko Vancevičiaus ir kitų kūryba. Paskaita įrašyta 2009 m. vasario 24 d. Lietuvių literatūros ir t...
Aug 23, 2016•52 min
„Kaip sovietmečiu bandyta įveikti literatūros izoliaciją“. Yale‘io universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos paskaita turėtų sudominti tuos, kurie sovietmečiu jautė literatūros badą ir visokiais būdais bandė prasimanyti uždraustų knygų. „Kadangi tais sovietijos laikais mūsų literatūra buvo priversta rūgti savo sultyse, dėjau kai kurias pastangas, kad ji įsiterptų į platesnį kontekstą“, – taip savo paskaitą pradeda prof. Tomas Venclova. Jo domėjimasis rusų literatūra, pažintis su kai kuriais...
Aug 09, 2016•30 min
Šįkart rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę girdėsime kaip mokslininkę, parengusią mums paskaitą „Šaltinis ir egodokumentas: įvaizdis ir asmuo XVIII a. raštijoje“. Menotyros mokslų daktarė remiasi didikų Radvilų rašytiniu palikimu. XVIII amžius atneša pokyčius: autodokumentacija ir kvaziliteratūrinė kūryba tampa itin madinga, o temos ir objektai, anksčiau buvę skirti silva rerum puslapiams ir vidinėms šeimos reikmėms, vis dažniau plėtojami į atskirus teminius dokumentus ar net į nedidelius traktatus...
Aug 02, 2016•54 min
Ar įmanoma išvaikyti lietaus debesis, išsklaidyti rūką, sutramdyti uraganus, kovoti su sniego lavinomis ir kitomis negandomis? „Galima, – savo paskaitoje teigia prof. Arūnas Bukantis, – tik nauda su išlygomis“. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis daugiau kaip du dešimtmečius tyrinėja Lietuvos ir Baltijos jūros regiono klimatą, jo svyravimus, klimato ir orų poveikį įvairioms žmogaus veiklos sritims. (Kartojama 2014 m. rugsėjo 9 d. laida.)...
Jul 26, 2016•50 min
„Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip vaizdingai šią veiklą apibūdina menotyrininkė dr. Simona Makselienė, tačiau, pasak lektorės, be kolekcininko aistros, intelekto, „nušlifuotos akies“ daug ko netektų mūsų kultūrinis paveldas. Dr. Simonos Makselienės paskaitoje „Kolekcininko portretas: istoriniai, socialiniai ir psichologiniai aspektai“ primenama kolekcionavimo istorija pradedant nuo Žygimanto Augusto laikų iki mūsų dienų, aptariami šiai veiklai palankūs ir nepalankūs laik...
Jul 19, 2016•50 min
Doc. Vaidos Dobilaitės paskaita „Išmanioji arba protinga apranga“ supažindina su aprangos raidos tendencijomis, kai aukštųjų technologijų dėka galima pagaminti interaktyvius drabužius, kurie tampa virtualios tapatybės transliuotoju, paramos (ar informacijos) teikėju, kasdienės veiklos reguliuotoju. Vaida Dobilaitė – Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docentė.
Jul 12, 2016•38 min
Radijo paskaitos“: lietuviškos aviacijos ypatumai Kalbant apie lietuvių aviaciją, dažniausiai prisimenamas legendinis lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną 1933-tų metų liepos 15 dieną. Vis dėlto Lietuvos aviacijos istorijoje yra daugybė įdomių faktų, žyminčių ir kitus lietuvių aviatorių – oro pilotų, lakūnų, sklandytojų, konstruktorių, inžinierių, išradėjų, kitų talentingų specialistų pasiekimus, jų indėlį į pasaulio aviacijos vystymą. Kai kuriuos iš jų, o taip p...
Jun 27, 2016•33 min
„Kodėl atėjome prie karo Europoje?“ – tokį klausimą paskaitos pradžioje iškelia Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynimo tarybos patarėjas Petras Vaitiekūnas. Jo paskaita – apie tai, kokių tikslų čia siekia Rusija, kokios strategijos šiame konflikte laikosi Vakarų valstybės ir Europa, ar davė rezultatų Minsko susitarimas, ko galime tikėtis ateityje. Pagaliau, kaip ir kuo galime padėti Ukrainai, netikėtame kare netekusiai savo teritorinių žemių ir paaukojusiai tūkstančius karių gyvybių. Visiems, k...
Jun 21, 2016•40 min
