Dr. Justino Dementavičiaus paskaita „Utopija ir vilties politinė prasmė“ aptaria dvi iš pirmo žvilgsnio menkai tarpusavyje susijusias datas – 1941 metų birželio 14 dienos trėmimus ir 500 metų sukaktį, kai pasirodė Thomo More'o Utopija. Pasak lektoriaus, šie įvykiai nėra tapatūs, bet neatsiejami nuo Europos politinės minties paveldo. Paskaitoje bandoma atsakyti į klausimą, kaip utopija ir viltis sąveikauja tarpusavyje, kodėl jos svarbios kaip politinės idėjos?
Jun 14, 2016•39 min
Vytauto Didžiojo universiteto sociologai diskutuoja tema „Lietuviai nusivylimo ekonomikose: kaip gyventi gerą gyvenimą?“ Norimas gyvenimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su materialine gerove, bet ne ką mažiau svarbūs yra ir socialiniai ryšiai. Dalyvauja prof. Artūras Tereškinas, prof. Aušra Maslauskaitė, doc. Jurga Bučaitė-Vilkė ir dr. Rūta Petkevičiūtė. Vienas pagrindinių diskusijos klausimų buvo susijęs su pasitenkinimo gyvenimu samprata; kaip skirtingos socialinės grupės suvokia asmeninės at...
Jun 07, 2016•38 min
Radijo paskaita: muziejus – tarp praeities stereotipų ir dabarties iššūkių. Muziejus vystosi kaip ir visuomenė, kurios poreikiai, nauji technologiniai pasiekimai keičia veiklos strategijas, komunikavimo taktikas ir, be abejo, muziejų lankytojų elgsenos įpročius. Iš uždaros, elitinės, didaktinės institucijos šiuolaikinis muziejus pamažu virsta atviro dialogo, demokratiško bendravimo vieta. Nors vis dar stiprūs praeities stereotipai, kuriuos griauti ne taip paprasta. Paskaitoje savo įspūdžiais ir ...
May 30, 2016•40 min
Trečiasis tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius, sudėtingo politinio charakterio bei savitos politinės faktūros asmenybė, – istoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitoje „Didelė asmenybė mažoje politikoje: Kazio Griniaus politinės etikos ir praktikos profiliai“. Laisvamanis, gydytojas, varpininkas ir Vinco Kudirkos bendražygis, parlamentaras, premjeras ir prezidentas. Žmogus, kuris gyvenime ir politikoje vadovavosi humanistiniais idealais ir siekė itin aukštų etinių standartų....
May 24, 2016•48 min
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė Ieva Koreivaitė neseniai grįžo iš Irano. Politologės domėjimosi sritis – islamas globaliame pasaulyje. Mums parengta paskaita vadinasi „Kintantys islamo veidai“. Paskatoje kalbama apie tai, kad islamas, kaip vientisa religinė sistema, ir musulmonai, kaip vienalytė bendruomenė, neegzistuoja. Islamas turi daug veidų. Tad terminas „islamiška“ apibūdina labai skirtingus ar net prieštaringus dalykus. Kyla pagrįstas klau...
May 17, 2016•45 min
Rūpintojėlis – nuo liaudiško pamaldumo iki tautinės simbolikos. „Viešpats mums atrodė esąs ne kur aukštybėse, už debesų, bet čia pat menku Rūpintojėliu parimęs“, – rašė pranciškonų vienuolis Leonardas Andriekus. Apie Rūpintojėlį – menotyrininkės, teologo ir literatūrologo įžvalgos. Menotyrininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė aptars Rūpintojėlio sampratą ir profesionaliosios bei liaudiškosios dailės sąsajas. Prof. Alfonsas Motuzas aiškins, kad teologinėje plotmėje Rūpintojėlis reiškia Kristų Kara...
May 10, 2016•44 min
Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai Vytautas Rubavičius, Naglis Kardelis ir Kęstutis Šapoka aptars šių dienų aktualią temą „Susikurti priešą: paveldas, europinės tradicijos ir pabėgėlių problema“. Diskusija apims istorinius, politinius, ideologinius, sociokultūrinius, ekonominius, filosofinius aspektus. Moderatorė Rita Repšienė. Įrašyta 2016 m. vasario 27 d. Vilniaus knygų mugėje.
May 03, 2016•45 min
Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ pasirodymas tarsi lakmuso popierėlis atkreipė dėmesį į šios temos jautrumą ir sukėlė nevienareikšmį reakcijų spektrą – nuo problemos neigimo, kaltinimų vieni kitiems iki kvietimo atgailai. Mažai kas ginčijasi, kad holokaustas – tai didžiulė trauminė patirtis. Ar tokios žaizdos užgyja savaime, ar nepaliaujamai gaudžia iš kolektyvinės pasąmonės glūdumų? Diskusijoje „Psichologinė holokausto integravimo į kolektyvinę Lietuvos gyventojų atmintį problema“ atsakymų i...
Apr 19, 2016•50 min
Spartūs demografiniai pokyčiai verčia daryti esminę Seimo rinkimų vienmandačių apygardų reformą. Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu jos projektą parengė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto lektorius dr. Rolandas Tučas. „Vienmandačių apygardų sudarymo problematika – gal jau metas keisti Seimo rinkimų sistemą?“ – tokia dr. R. Tučo paskaitos tema. Mokslininko teigimu, Lietuvoje kasmet prarandame tiek gyventojų, kiek šiuo metu jų gyvena Utenoje, Telšiuose ar Kėdainiuose. Spartų Lietu...
Apr 12, 2016•39 min
Nuo Velykų iki Jurginių. Etnologės prof. habil. dr. Irenos Reginos Merkienės paskaita „Velykinio laikotarpio šventės ir jų atitikmuo Europoje“ – tai bandymas pasigilinti į lietuviškų švenčių kalendorių. Toks kalendorius jau ne vieną šimtmetį glaudžiai susietas su krikščioniškai įprasmintomis šventėmis ir papročiais, gamta ir kaimo gyvenimo būdu. Paskaitoje apžvelgiamos velykinio laikotarpio kalendorinės šventės, kai kurie jų atitikmenys kitose Europos šalyse. Paskaita įrašyta 2015 m. gegužės 20 ...
Apr 04, 2016•47 min
Viena koja karste: nėštumas ir gimdymas XVI–XVIII a. LDK visuomenėje VU istorijos fakulteto doktorantė Monika Ramonaitė rašo mokslinę disertaciją, kurioje nagrinėja viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gydymo kultūros, medicinos ypatumus. Savo moksliniame darbe istorikė bando atsakyti į dar mažai tyrinėtus klausimus – kokiomis medicinos žiniomis disponavo to meto visuomenė, kaip suprato žmogaus fiziologiją, anatomiją, kaip vertino ir aiškino vaisingumo, reprodukcijos, gimdymo procesus,...
Mar 28, 2016•36 min
Artėjant Velykoms siūlysime jums paskaitą apie Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionę į Šventąją Žemę. Tai įvyko 1582–1584 metais. Radvila Našlaitėlis buvo vienas garsiausių keliautojų visoje LDK istorijoje. Jo kelionės maršrutas tęsėsi per Siriją, Palestiną, Egiptą. Aplankęs tolimus ir pavojingus kraštus, savo kelionės įspūdžius aprašė veikale „Kelionė į Jeruzalę“. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita „Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus ...
Mar 22, 2016•46 min
Šįkart vietoje įprastos paskaitos siūlysime diskusiją, įrašytą Vilniaus knygų mugėje. Tema intriguojanti – „Lietuvis: žmogus – didvyris – patriotas“. Diskusijoje svarstoma, kas yra patriotas, ar patriotizmas siejamas su tauta, ar su valstybe? O gal mums labiau reikia didvyrių, o ne patriotų? Ar žmogus, dėl skurdo emigravęs į užsienį, jau ne patriotas? Ką turi padaryti kitatautis, kad būtų laikomas Lietuvos patriotu? Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos m...
Mar 15, 2016•42 min
Šiandienė medicina pasiekė tokį lygį, kad vis daugiau žmonių gyvena su svetimais inkstais, širdimis, ragenomis, kitais persodintais organais ir audiniais. Vystantis naujoms technologijoms vis dažniau kalbama apie būtinybę kurti dirbtinius biologinius audinius ar net organus. Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Baltriukienės paskaita „Audinių inžinerija: nuo ląstelės iki organo“ trumpai apžvelgia atradimus, kurie mus a...
Mar 07, 2016•32 min
Akad. Jurgis Brėdikis, pasiremdamas kvantinės fizikos, holografijos virpesių-rezonanso dėsniais ir kitais mokslo atradimais, populiariai aiškina apie žmogų kaip Visatos dalį. Paskaitoje „Žmogus kaip energinė būtybė“ kalbama apie žmogaus subtiliąsias energijas ir jų informacinę komunikaciją nuo ląstelės DNR iki globalaus lygmens, apie sąsajas su Visatos informaciniu-energiniu lauku, nesuprantamus, tačiau egzistuojančius reiškinius, apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darną, dv...
Feb 29, 2016•33 min
Pastaruoju metu Lietuvoje ir už jos ribų daug dėmesio skiriama sovietmečio tyrinėjimams. Pasirodė ne viena mokslinė studija, skirta to laikotarpio kultūros, literatūros lauko iššūkiams bei problemoms. Šį kontekstą papildė pernai pasirodžiusi istoriko Viliaus Ivanausko monografija “Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje”, kurią išleido Lietuvos istorijos institutas. Savo naujausiame veikale hum.m.dr. V.Ivanauskas per to meto intelektualų, rašytojų kūrybinę bei visuomeni...
Feb 23, 2016•54 min
Pastaruoju metu Lietuvoje ir už jos ribų daug dėmesio skiriama sovietmečio tyrinėjimams. Pasirodė ne viena mokslinė studija, skirta to laikotarpio kultūros, literatūros lauko iššūkiams bei problemoms. Šį kontekstą papildė pernai pasirodžiusi istoriko Viliaus Ivanausko monografija “Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje”, kurią išleido Lietuvos istorijos institutas. Savo naujausiame veikale hum.m.dr. V.Ivanauskas per to meto intelektualų, rašytojų kūrybinę bei visuomeni...
Feb 23, 2016•54 min
„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį,...
Feb 16, 2016•45 min
Praėjo daugiau nei metai, kai litą mūsų piniginėse ir sąskaitose pakeitė euras. Prieš pasikeitimą būta daug lūkesčių ir baimių. Kas pasiteisino, kas neramina? Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos dr. Ingridos Šimonytės paskaita. Pasak lektorės, apibendrindami praėjusius metus turbūt nesuklysime pasakę, kad jokių staigių ir didelių pokyčių neįvyko, pasikeitė tik išraiška. Turint mintyje mūsų prisijungimo prie euro zonos aplinkybes ir trumpą laikotarpį, kitaip ir negalėjo būti....
Feb 09, 2016•46 min
Neramus pasaulis verčia aiškintis ir atpažinti įvairias karo formas. Šįkart apie hibridinį karą paskaitą skaito Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. ltn. Valerijus Šerelis. Hibridinis karas – tai konfliktas, kai naudojamos karinės ir nekarinės priemonės, karinės gali būti konvencinės ir ne, o nekarinės apima politines, ekonomines, informacines, socialines ir kitas sferas. Kovos ir mūšio laukais tampa ne įprastiniai – sausuma, oras, jūra, bet ...
Feb 02, 2016•33 min
Nepaisant didelės pažangos įvairiose žmogaus veiklos srityse, stulbinančių mokslo pasiekimų, sparčios technologijų vystymosi dinamikos, vis dėlto viešojoje erdvėje netrūksta negatyvaus požiūrio į pasaulį, pesimistinių vertinimų bei prognozių. Nesibaigia kalbos apie ekonomines, finansines, ekologines krizes, moralinį nuosmukį. Knygynai užversti apokaliptiniais ateities scenarijais, fatališkų pranašysčių brošiūromis. Kas lemia tokias pesimistines nuostatas? Kodėl nuo neatmenamų laikų eskaluojamos ...
Jan 26, 2016•49 min
Po neseniai įvykusių Lenkijos parlamento rinkimų kyla klausimas: ar įmanoma Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė? „Dvišalio apmąstymo poreikis yra akivaizdus“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas. Kodėl kai Lenkijos prezidentu buvo itin konservatyvus Lechas Kaczynskis, Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išgyveno „aukso amžių“, o valdžią perėmus Donaldo Tusko liberalams padvelkė šalčiu? Kodėl Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui nusprendus...
Jan 19, 2016•33 min
Literatūrologės dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita – iš sovietmečio tyrinėjimų ciklo. Ji aptaria rašytojų autobiografijas, publikuotas kas dešimtmetį –1957, 1967, 1977 metais ir vėlyvąjį variantą, leistą 1989 m. Paskaitoje „Tarybinės lietuvių rašytojos Autobiografijoje“ siekiama atskleisti, ką rašytojos laikė tinkama pasakyti apie save visuomenei, ir iš to, ką jos apie save rašė, galima spręsti apie to meto visuomenę. Kartu bandoma rekonstruoti ir tos visuomenės narės – tarybinės lietuvių rašyt...
Jan 12, 2016•45 min
Paveldosaugininko prof. dr. Jono Glemžos paskaitos svarbiausi akcentai suminėti jos pavadinime „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: jų išlikimas, gaivinimas ir problemos“. Paskaitoje apibrėžiama interjero sąvokos samprata, nusakomas XVII– XX a. Lietuvos istorijos raidos poveikis interjerui, aptariami išlikę svarbiausi gynybinės, sakralinės, visuomeninės civilinės ir kitos paskirties istoriniai interjerai, paminimos jų gaivinimo problemos. (Paskaita 2015 m. lapkričio 19 d. įrašy...
Jan 05, 2016•50 min
Ar kūrybos visuomenė pakeitė žinių visuomenę? Viešojoje erdvėje daug kalbama apie žinių visuomenę – t.y. atvirą, nuolatos besimokančią, tobulėjančią visuomenę. Akcentuojama švietimo, mokslo, visapusiškos asmenybės ugdymo svarba, informacinių technologijų įvaldymas. Tačiau ką lemia žinios, žinojimas, informacijos gausa be kūrybinio jos panaudojimo? Ką reiškia kūrybiškumo sąvoka, ar kūrybos visuomenė keičia žinių visuomenę? - apie tai savo paskaitoje svarsto filosofas, Vilniaus Gedimino technikos ...
Dec 29, 2015•50 min
„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui. Tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos“. Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Al...
Dec 22, 2015•36 min
Informacinis karas – kas tai? Kaip jame veikia propaganda ir kaip atpažinti propagandinio manipuliavimo technikas? Ar yra būdų ugdytis joms imunitetą? Apie tai dr. Nerijaus Maliukevičiaus paskaita „Kaip atpažinti propagandą?“ Pastaruoju metu daug kalbama apie informacinius karus, jų veikimo būdus pasitelkus propagandą. Pasak dr. Nerijaus Maliukevičiaus, kartais informaciniai karai traktuojami kaip vien šių dienų tikrovė, tačiau to apraiškų būta net Biblijoje ir mitologijoje. Lektorius pastebi, k...
Dec 15, 2015•38 min
Baigiasi jubiliejiniai Mykolo Kleopo Oginskio metai, padėję mums plačiau susipažinti su iškilaus politiko ir kompozitoriaus veikla. Tačiau iš mažiau žinomo epistolinio palikimo M. K. Oginskis atsiskleidžia ir kaip šeimos žmogus. Istorikės Lietuvos edukologijos universiteto docentės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Iš Mykolo Kleopo Oginskio epistolinio palikimo. Laiškas mano dukrai Amelijai apie vaikų auklėjimą“ supažindina su vaikams diegtomis patriotinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Iš...
Dec 08, 2015•38 min
Latvių kūrybinis tandemas: Janis Rainis ir Aspazija. Ar galėtume pasigirti, jog neblogai pažįstame kaimynų latvių literatūrą? Turbūt ne. Šįkart literatūrologės dr. Laura Laurušaitė ir dokt. Birutė Avižinienė siūlo prisiminti latvių literatūros klasikus Janį Rainį ir Aspaziją, jų 150-ųjų gimimo metinių proga. Pirmoje dalyje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Laurušaitė pristato šakotą Janio Rainio (Janio Pliekšanio) talentą, aptaria jo universalumą, gyvasting...
Dec 01, 2015•35 min
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų vedybinė politika. XIII–XVIII a. Lietuvos valdovai ypatingai rūpinosi savo šeimų vedybiniais dinastiniais ryšiais, kurie juos sujungė su daugeliu Europos valdančiųjų giminių. Paskaitoje kalbama apie tai, kokią vedybinę politiką taikė Lietuvos valdovai, kur daugiausia ieškojo vedybinių partnerių sau bei savo vaikams, broliams, seserims. Kuri LDK valdovų giminė pelnė vienos svarbiausių Europos valdovų dinastijų vardą, kokios priežastys lėmė, kad Lietuva ...
Nov 24, 2015•32 min
