Kaip Europos Sąjunga tvarkosi su krizėmis? Pabėgėlių krizė. Euro krizė, Rusijos agresijos krizė. Kaip Europos Sąjunga į tai reaguoja, už ką ji labiausiai yra kritikuojama. Šiuos ir kitus klausimus aptaria prof. Ramūno Vilpišausko paskaita, kuriai dingstį davė saugumo krizė, susijusi su konfliktu Sirijoje. Dar paskaitoje kalbama, ar kas nors Europoje imasi lyderio vaidmens, ką šios krizės reiškia Lietuvai, pagaliau kaip krizės pakeitė ES. Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universite...
Nov 17, 2015•44 min
„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kov...
Nov 03, 2015•52 min
JAV rengiasi 2016 m. prezidento rinkimams. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjas Linas Kojala savo paskaitoje aptars JAV vaidmenį globaliame pasaulyje ir artėjančių prezidento rinkimų kontekste. Paskaitoje bus nagrinėjami keli požiūriai į kintantį ir įvairialypį Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį pasaulyje. Kodėl JAV svarbi vadinamoji „amerikietiškojo išskirtinumo“ idėja? Kokios aplinkybės lemia Valstijų vaidmenį tarptautinėje politikoje, kitusį nuo ...
Oct 27, 2015•35 min
Pasak dr. Giedriaus Jokubauskio, kalbėdami apie žydų politinę tautą dažniausiai užsidedame sionizmo akinius, nors iš tiesų sionizmas niekada nebuvo ir nėra vienintelis Europos žydų politinės tapatybės pamatas. Paskaitoje „Žydai kaip Europos tauta“ mėginama pažvelgti į mažiau žinomas Europos žydų politinės tapatybės raiškos formas, tokias kaip diasporos nacionalizmas ir bandymas konstruoti kolektyvinį identitetą multikultūrinėje šiandienos Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas klausimui, kaip i...
Oct 20, 2015•45 min
Dr. Karolio Žibo paskaitoje „Pabėgėlių krizė Europos Sąjungoje ir Lietuvos įsipareigojimai“ aptariamos migracijos krizės priežastys ir padariniai, galimi sprendimo būdai bei Lietuvos dalyvavimas šiame procese. Nuo Antrojo pasaulinio karo Europos Sąjunga (ES) dar nebuvo susidūrusi su tokiais tarptautinės migracijos iššūkiais. Atsižvelgiant į dabartines migracijos tendencijas ES ir už jos ribų, paskaitoje aptariama Viduržemio jūros regione ir šiuo metu ES vyraujanti migracijos krizė, galimi proble...
Oct 13, 2015•40 min
Vasaros pabaigoje Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyko 12–asis tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara“. Šiemetinio forumo tema – „Knyga kaip projektas“. Tema aktuali, nes kaip rašo viena iš forumo iniciatorių – rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, „literatūra ir kritikų imta vertinti kaip eilinė prekė, nebėra aiškios takoskyros tarp to, kas yra gera literatūra, o kas ne. Faktas yra tai, kad dažno rašytojo, kūrybiškumą ėmė lemti finansiniai motyvai, įsipareigojimai bei galimybės. Paradoksas, k...
Oct 06, 2015•50 min
Dr. Redos Griškaitės paskaitoje – apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės mylėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus. Dar XVI amžiuje iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selekcininkų dėka ilgainiui tapo puošnia kuplia ir įvairiaspalve gėle. Didžiausio populiarumo jurginas (kitaip – dalija) sulaukė XIX a. pirmoje pusėje. Todėl neatsitiktinai ši gėlė va...
Sep 29, 2015•51 min
1875 m. rugsėjo 22 dieną gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką sintezavęs dailininkas“. Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspek...
Sep 22, 2015•53 min
Dažnai save vadiname posovietine visuomene ir kone visą blogį kildiname iš ten. Tačiau ar sovietinė visuomenė buvo vienalytė, ar tikrai daug iš jos paveldėjome? Apie tai svarstys prof. Ainė Ramonaitė paskaitoje „Nematoma sovietmečio visuomenė“. Remdamasi grupės mokslininkų tyrimais, lektorė aptaria neformalią žmonių veiklą ir ryšius bei paralelinę tikrovę, teigia, kad iš sovietmečio paveldėjome ne vien blogį ir anų laikų nostalgiją, bet ir pilietinės visuomenės užuomazgas. Paskaita parengta bend...
Sep 15, 2015•45 min
Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, todėl ir rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje. Dr. Rimanto Kmitos paskaitoje „Rašytojų laikysena sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai. Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyv...
Sep 08, 2015•50 min
Dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaitos tikslas – peržvelgti Mykolo Kleopo Oginskio kaip politiko veiklos kelią, išryškinti jo turėtą valstybės viziją LDK padalijimų kontekste, kartu prisiliečiant prie sudėtingos asmens atsakomybės už valstybės likimą problemos. Politinė ir visuomeninė M. K. Oginskio veikla vis dar išlieka mažai pažinta. Tačiau gausūs archyviniai šaltiniai, dokumentinis LDK palikimas suteikia galimybių naujais duomenimis papildldyti Oginskio gyvenimo ir veiklos kelią, atskl...
Sep 01, 2015•48 min
Teatrologės Gražinos Mareckaitės paskaita primins liaudiškojo teatro pastangas skleisti lietuvybę okupuotame Vilniaus krašte. Iš paprastučių vaidinimų, teatro mėgėjų entuziazmo vėliau išsirutuliojo profesionalus „Vaidilos“ teatras. Gražinos Mareckaitės paskaita „Liaudiškojo teatro tradicija Vilniuje“ įrašyta 2013 m. lapkričio 14 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Ji yra iš mokslinių seminarų ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918–1940)“...
Aug 18, 2015•52 min
„Psichoanalizė, žmogų aiškinanti teorija, daugiau kaip per šimtą savo raidos metų išgyveno įvairių pakilimų ir nuopuolių“, – sako psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis, parengęs paskaitą „Sigmundas Freudas šiandien“. Šiuolaikinis psichoanalizės raidos etapas remiasi daugybe tyrinėjimų, naujų mokslinių idėjų, kasdienio darbo su pacientais atradimų – visa tai daro ją gyva, įdomia ir kaskart vis atsinaujinančia mokslo ir praktikos sritimi. (Kartojama 2014 m. vasario 25 d. laida.)...
Aug 11, 2015•45 min
„Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai: užmirštas Lietuvos istorijos puslapis“, – taip vadinasi dr. Tomo Balkelio paskaita. Pasak lektoriaus, karo pabėgėliai suvaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant modernią Lietuvos valstybę ir lietuviškąją tapatybę, nei iki šiolei manyta. Istorikas gilinasi į atminties problematiką Lietuvoje bei moderniosios lietuvių visuomenės formavimosi procesą karo metais. Aptariama lietuvių inteligentijos reakcija į karą, masinė Lietuvos gyventojų karo tremtis, jos priežas...
Aug 04, 2015•40 min
Etnologės Nijolės Marcinkevičienės paskaita bus vasariška – apie daržo, lauko ir miško gėrybes, žmogaus pastangas ir gebėjimus nuo seno visa tai puoselėti, surinkti ir patiekti šeimos stalui. Lektorė, pasiremdama per daugelį metų surinkta etnografine medžiaga, peržvelgs vasaros mėnesius, aptars, kas kiekvienam iš jų būdinga: darbai, šventės, apeigos, valgiai. (Kartojama 2012 m. birželio 19 d. laida.)
Jul 21, 2015•36 min
Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita primins 1965 m. vasarą, kai Lietuvoje lankėsi garsių prancūzų intelektualų pora Simone de Beauvoir ir Jeanas Paulis Sartre‘as. Kodėl jie aplankė būtent Lietuvą, kaip šį įvykį atspindėjo tuometė spauda, kokį ženklą viešnagė paliko mūsų šalies kultūroje? Lektorė, kurios mokslinių interesų sritis – feministinė kritika, pirmą paskaitos dalį skyrė Simone de Beauvoir kūrybai ir veiklai aptarti. Simone de Beauvoir – rašytoja, romanistė, filosofė, ypač išgarsėjusi stu...
Jul 14, 2015•52 min
Diskusijai „Moderniosios lietuvybės ypatumai. Ką pastebime šiandien?“ pagrindą davė neseniai išėjusi Vytauto Rubavičiaus knyga „Vėluojanti savastis“. Dalyvauja autorius ir jo kolegos Vytautas Radžvilas ir Naglis Kardelis. Moderatorius Valentinas Sventickas. Diskusijos dalyviai aptaria globalizacijos, laisvosios rinkos, populiariosios kultūros ir tradicinių vertybių sąveikas. Svarstoma, kodėl kultūrinės atminties ir tautinio tapatumo klausimai stumiami į nuošalę.
Jul 07, 2015•40 min
Dr. Nerijos Putinaitės paskaitoje „Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ kalbama apie sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizacijos politiką. Aptariami „švelnieji“ jos pavidalai: ateistinės autobiografijos, pramogos ir šventės, tautiškai „įkrauti“ renginiai. Tais renginiai siekta žmones atitraukti nuo religinio gyvenimo ne tiek persekiojant ir represuojant, kiek pasiūlant patrauklias alternatyvas religinėms praktikoms, būdus perinterpretuoti savo asmeninę patirtį. Tai – priemonės,...
Jun 23, 2015•43 min
Gegužės 22 dieną LLTI vyko mokslinė konferencija, skirta rašytojos, aktorės, vertėjos Aldonos Liobytės100-osioms gimimo metinėms. Girdėsite du ten įrašytus pranešimus: literatūrologės dr. Loretos Jakonytės „Liobytės socialumas“ ir doc. Kęstučio Urbos „Netautosakinė Aldonos Liobytės kūryba vaikams“. Iš pradžių Aldonos Liobytės duktė Gintarė Paškevičiūtė-Breivienė pateiks kai kuriuos svarbiausius mamos gyvenimo faktus, iš kurių aiškėja, jog jos būta neeilinės asmenybės.
Jun 16, 2015•52 min
Po didesnės audros pasigirsta nuogąstavimų, kad jūros krantai sparčiai keičiasi ir esą ateis toks laikas, kai Gargždai, Tauragė, Jurbarkas gali atsidurti po vandeniu. Pasak dr. Dariaus Jarmalavičiaus, atsakyti į klausimą, kas gi laukia Baltijos jūros krantų ateityje, nėra taip paprasta. Pagrindiniais grėsmių „kaltininkais“ tampa šylantis klimatas ir su tuo susijęs jūros lygio kilimas. Mokslininkas aiškina, kad reikia nuodugniau paanalizuoti tiek klimato kaitą, tiek jūros lygio svyravimus, tiek i...
Jun 09, 2015•40 min
Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai. Menotyrininkės prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaitos tikslas – pristatyti visuomenei svarbiausius M. Vorobjovo biografijos faktus, aplinką, kurioje jis brendo kaip dailėtyrininkas, jo profesinių interesų lauką, svarbiausius dar...
Jun 02, 2015•50 min
Radijo paskaitos: Šiuolaikinis menas liturginėse erdvėse Keliaudami po pasaulį nepraleidžiame progos užsukti į iškiliausias tų šalių sakralines erdves - bažnyčias, vienuolynus, kurie dažniausiai yra išlikę kaip nepaprastai įspūdingi praeities žmogaus kūrybos, architektūros, istorijos, meno paminklai. Šioje paskaitoje kalbama apie meną krikščioniškose liturginėse erdvėse, kuriose būta ir pakilimų, ir nuopolių. Šis kelias vingiavo nuo krikščionybės aušros, kai bažnyčia buvo persekiojama, per ikono...
May 26, 2015•50 min
Gegužės 24 d. Nobelio literatūros premijos laureatui Josifui Brodskiui būtų sukakę 75-eri. Vienas iš žymiausių XX a. poetų buvo artimai susijęs su Lietuva. Apie tai – prof. habil. dr. Ramūno Katiliaus paskaita „Josifas Brodskis ir Lietuva“. Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptaria lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia, emigraciją į JAV, bendravimą su liberaliąja lietuvių išeivija, poeto atminimo įamžini...
May 19, 2015•53 min
Kas Lietuvoje nepažįsta ekonomisto, finansų analitiko dr. Gitano Nausėdos? Bet tai ir bibliofilas, surinkęs vertingą antikvarinių knygų kolekciją, kurios pagrindą sudaro senieji spaudiniai Lietuvos istorijos, lituanistikos tema. Apie tai – paskaitoje „Ką reiškia knyga mano gyvenime“. Gitanas Nausėda prisipažįsta, kad jo kolekcija prasidėjo, kaip ir galima tikėtis, nuo specialybės autoriteto, lito tėvu vadinamo Vlado Jurgučio įsigytų veikalų, bet paskui surado kitą vagą. Kolekcininką sudomino lit...
May 12, 2015•52 min
Buvusio energetikos viceministro, nepriklausomo eksperto Romo Švedo paskaita „Lietuvos energetinis saugumas: ekonomika ar politika?“ apžvelgia mūsų valstybės 25 metų pastangas vaduotis nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos 2008 – 2010 metais išaugo iki 80 proc. Ši kritinė riba vertė imtis skubių strateginių veiksmų, kad mūsų valstybė kuo mažiau būtų priklausoma nuo vieno ir dar nepatikimo tiekėjo. Pastangos davė vaisių – ...
May 05, 2015•49 min
Radijo paskaitos: mada ir asociacijos. „Nėra negražių žmonių, nėra prastų figūrų, yra tik blogai priderinti drabužiai“,- įsitikinusi mados ekspertė Jolanta Vazalinskienė. Kaip gimsta mada? Kada atsirado siuvėjo profesija? Kokį perversmą kostiumo kūrime padarė pramonės atsiradimas? Ar žinote, kad pasaulyje daugiausia suvartojama ne maisto, o drabužių? Kodėl mada visais laikais orientuojasi į jaunimą? Kaip mada prisitaiko prie naujų laiko iššūkių ir kodėl ji mėgsta pasikartojimus? Apie visa tai pa...
Apr 28, 2015•42 min
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai Tomas Čeponis ir Karolis Zikaras paskaitoje „Saugumas informacinėje erdvėje“ atkreipė dėmesį į XXI a. naujovę – informacinį karą, aptarė, kokie yra priešiškų informacinių operacijų taikiniai ir tikslai Lietuvoje. Kaip teigė viršila Tomas Čeponis, Lietuvai didžiausia grėsmė ateina iš aplinkinių autoritarinių valstybių, kurios taikosi ir į civilius taikinius: gyventojų savimonę, pasitikėjimą savo valdžia ir kariuomene. To sie...
Apr 14, 2015•47 min
Netekome žinomo politiko, Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo. Sovietmečiu filosofas R. Ozolas, kaip ir šis mokslas, dažnai patekdavo valdžios nemalonėn, tačiau ir suvaržyta filosofija pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Apie tai – Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija Lietuvos atgimimo procese“. Joje aptariama laisvosios minties sklaida totalitarinio režimo sąlygomis. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė. Paskaita skai...
Apr 07, 2015•33 min
Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (apie 1522–1551) tebėra žymiausia visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Jos asmenybės žavesys, spalvingas, sudėtingas ir tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių istorinę kultūrą. Natūralu, kad tokia moteris visais laikais sulaukia ypatingo visuomenės dėmesio. Mitų sukurta įvairiau...
Mar 30, 2015•38 min
Politologas Gediminas Vitkus pradeda paskaitų ciklą „Keturi XIX–XX a. karai, kuriuose kovota su Lietuvos vėliava“. Faktinės informacijos ir statistinių duomenų apie Lietuvos karus kaupimas ir apibendrinimas atliktas pasitelkus 1963 m. JAV pradėto ir iki šiol vykdomo kiekybinio karų tyrimo projekto „Karo koreliatai“ metodologiją. Prof. Gedimino Vitkaus apžvalginės paskaitos tikslas – pristatyti ir paaiškinti šio tyrimo sumanymą bei pagrindines gvildentas problemas. Atlikto tyrimo dėmesio centre –...
Mar 24, 2015•36 min
