„Amerikietiško pragmatizmo kultūroje literatūra išnyra kaip ganėtinai praktiškas dalykas. Smegenys turi būti lavinamos panašiai kaip irklavimas. Jei irklavimas praplečia plaučių tūrį, tai literatūra – smegenų tūrį, t.y. žmogaus mąstymo galimybes. Todėl verta skaityti eilėraščius, todėl verta juos studijuoti“, – teigia poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius (dabar – emeritas) Tomas Venclova. Rugsėjo mėnesį viešnagės Lietuvoje metu Kauno Vytauto Didžiojo univers...
Oct 16, 2012•52 min
Lietuvos kraštovaizdis tai – geografinių, archeologinių, kalbinių, istorinių, etnografinių ir daugelio kitų tarpusavyje susijusių duomenų išmarginta knyga. Ją skaito ne tik mokslininkai, bet ir vietos gyventojai, nes jie per šimtmečius tą kraštovaizdžio knygą irgi rašė. Archeologo, etninės kultūros tyrinėtojo dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaita „Kraštovaizdžio skaitymas su patirties žodynu“ parengta bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros paveldo departamentu, kuris rugsėjo 14–23 dienomis kvietė į...
Oct 09, 2012•33 min
Dr. Donatos Mitaitės paskaitoje apžvelgiama Alfonso Maldonio, vieno iš vadinamosios „trisdešimtųjų metų gimimo“ kartos poeto ir kultūros bei visuomenės veikėjo, biografija ir poezija. Akcentuojama ta Alfonso Maldonio biografijos dalis, apie kurią iki šiol nebuvo ar beveik nebuvo kalbama, ir kuri, Donatos Mitaitės nuomone, ko gero, nulėmė poeto gyvenimą.
Oct 02, 2012•54 min
Artėjant Seimo rinkimams prisiminkime, kad už tokį „išradimą“ kaip demokratija (politinė valdžia, priklausanti nuo visuomenės valios) žmonija turi būti dėkinga senovės graikams. Apie tai filosofo Ohajo (JAV) universiteto profesoriaus Algio Mickūno paskaita. Graikų mitai, kuriuose veikia dievai ir žmonės, atskleidžia sudėtingus jų tarpusavio santykius: sąmokslai, kraujo kerštas ir iš to kylančios nesibaigiančios tragedijos. Išminties deivės Atėnės pasiūlymas graikams išsirinkti iš savo tarpo prot...
Sep 25, 2012•41 min
„Politikų šūkius reikia skaityti ne vien pažodžiui, bet kaip ir gerą eilėraštį vertėtų šiek tiek interpretuoti patiems. Labai dažnai rinkiminiuose šūkiuose parodoma ne tik, ką žada vienas ar kitas politikas, bet ir ką tas politikas galvoja apie rinkėjus. O iš to, ką jis galvoja apie mus, galime spręsti, koks jis yra ir kaip vertina save...“- suprasti viešąją ervdę užplūdusią rinkiminę atributiką moko viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus. Kokiu būdu gauti informacijos apie politikus ir jų de...
Sep 17, 2012•42 min
2012-ieji paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Kokias socialinės pagalbos paslaugas pagyvenęs žmogus gali gauti Lietuvoje, aptaria profesorė Laimutė Žalimienė. Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros prof. L. Žalimienė savo paskaitoje daugiausia dėmesio skiria socialinių paslaugų rūšims bei kokybei senelių namuose nušviesti.
Sep 11, 2012•45 min
Ar olimpinės ugnies skleidžiamos šviesos netemdė šiuolaikinio sporto realybė: itin griežta antidopingo politika, manipuliacijos sporto varžybų rezultatais, perdėta komercializacija? Teisės instituto mokslininkė dr. Salomėja Zaksaitė, pasitelkdama teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei socialines teorijas, aiškinasi, kaip kartais kilnūs idealai sporte sąveikauja su pragmatizmu ir apgaule.
Sep 04, 2012•37 min
Tai bus vasariška paskaita – apie daržo, lauko ir miško gėrybes, žmogaus pastangas ir gebėjimus nuo seno visa tai puoselėti, surinkti ir patiekti savo stalui. Etnologės, kulinarijos paveldo tyrinėtojos Nijolės Marcinkevičienės paskaita paremta per daugelį metų surinkta etnografine medžiaga. Lektorė peržvelgs vasaros mėnesius aptardama, kas kiekvienam iš jų būdinga: darbai, šventės, apeigos, valgiai.
Jun 19, 2012•36 min
Dr. Ainės Ramonaitės paskaitoje „Kaip paaiškinti tai, kas nenuspėjama“ naujai žvelgiama į Sąjūdžio atsiradimo istoriją ir bandoma atsakyti į klausimą, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti veiksmingas socialinis judėjimas. Taip pat aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia em...
Jun 05, 2012•37 min
Kada ir kaip aliuminis tampa grėsmingas? Aliuminis po deguonies ir silicio yra plačiausiai paplitęs Žemės plutos elementas. Jis naudojamas visose pramonės šakose. Tačiau aliuminis gali būti toksiškas ir kenkti mūsų sveikatai. Manoma, kad jis turi įtakos osteoporozės, Alzheimerio ligos vystymuisi, didina krūties vėžio riziką. Plačiau apie tai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros lektorės, daktarės Vilmos Kisnierienės paskaitoje....
Apr 17, 2012•42 min
Apie mokslą ir antimokslinį žmonių mulkinimą. Kodėl šiame mokslo ir technikos pažangos amžiuje vis dar tikima astrologų, ekstrasensų, būrėjų ir raganų pranašystėmis? Kas yra mesmerizmas? Ar gydo magnetinis laukas ir elektros srovė, lazeriai, mikrobangos ar helio dujos? Kodėl žmonių mulkinimo būdai, kuriuos mokslininkai sukritikavo prieš du šimtus metų, klesti iki šiol? Į šiuos ir panašius klausimus padės atsakyti Jonas Grigas, Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesor...
Feb 21, 2012•45 min
„Radijo paskaitos“: alkoholis ir mūsų gyvenimas Kodėl mūsų šalyje alkoholio vartojimas tapo visuotine norma? Kokie pagrindiniai vartojimo aspektai? Ar verta tikėti mitais, kad alkoholis mažais kiekiais turi teigiamą poveikį sveikatai? Kokia reklamos įtaka vaikams ir jaunimui? Apie visa tai ir dar daugiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos docento, biomedicinos mokslų daktaro Aurelijaus Verygos paskaitoje.
Oct 04, 2011•48 min
Islamas dažnai pristatomas kaip nevakarietiška religija. Tačiau islamo, kaip ir judaizmo bei krikščionybės, šaknys tokios pačios. Kokie šių religijų panašumai ir kokie islamo esminiai skirtumai? Apie tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento, humanitarinių mokslų daktaro Egdūno Račiaus paskaita.
Oct 12, 2010•50 min
Aurelijus Veryga Kauno medicinos universiteto docentas Tabakas ir sveikata Paskaita primena, kad rūkymas yra daugiausiai gyvybių nusinešančiu rizikos veiksniu pasaulyje. Lietuvoje mažėja rūkančių vyrų, bet vis daugiau rūko moterų ir vaikų. Ši problema itin sudėtinga, nes rūkančių motinų pavyzdys skatina sekti vaikus. Rūkanti nėščioji ar motina kenkia ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikatai. Neretai sakoma, kad kalbos apie rūkymo žalą visiems nusibodusios, tačiau ar žmonės realiai suvokia rūkymo...
Sep 13, 2010•45 min
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija atgimimo procese“ aptaria laisvosios minties sklaidą totalitarinio režimo sąlygomis. Filosofiją lektorius supranta kaip buvimo būtiškumo (tikrumo) argumentavimo būdų paiešką. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė.
May 29, 2008•33 min
„Maisto alergijos problemos Lietuvoje. Prof. habil. dr. Rūtos Dubakienės paskaita. 35 proc. Europos gyventojų serga vienokia ar kitokia alergijos forma, Lietuva irgi neatsilieka. Ypač rūpestį kelia žmonių nežinojimas, kaip alergijos požymius atpažinti. Kas yra tie alergenai, sukeliantys žmogaus organizme alergines reakcijas, kokią įtaką daro genai, kurie maisto produktai ir kam dažniausiai sukelia ligą. Motinos ir kūdikio apsauga. Kas būdinga Lietuvai ir kitoms Europos šalims.
Apr 03, 2008•48 min
Tema „Ką verta skaityti?“ Kšištofas Maslonis - literatūros kritikas, publicistas, žinomas dienraščio “Rzeczpospolita” žurnalistas. Vienas iš labiausiai vertinamų Lenkijos literatūros žinovų buvo atvykęs į š. m. Vilniaus knygų mugę ir Vilniaus universitete skaitė paskaitą. K. Maslonis kalbėjo apie svarbų knygos vaidmenį šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Taip pat aptarė, kokios knygos šiandien yra populiariausios. Patarė vengti skaityti tai, ką skaito visi. Deja, populiarioji literatūra vadovaujasi s...
Mar 27, 2008•45 min
Antano Maceinos (1908-1987) paskaita „Krikščionybė ir tauta“, skaityta 1980 m. Vokietijoje, kur po II pasaulinio karo iki mirties filosofas ir gyveno. Antanas Maceina čia tęsia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą gvildentus esminius krikščionybės ir tautybės santykius, iš jų kylančią įtampą bei pavojus. Kaip krikščionybė pasiekia tautą ir kas yra tauta krikščionybei?Profesoriaus teigimu, tautos krikštas visados yra dviejų kultūrų susidūrimas: vienos, kuria gyvena tauta, ir kitos, kurią skelbia Bažn...
Mar 19, 2008•54 min
Prof. habil. dr. Antano Norkaus paskaita „Cukrinis diabetas ir jo kontrolė“. Pagrindinės cukrinio diabeto problemos šiuo metu yra dvi: 1.Vėlyva šios ligos diagnostika 2.Nepakankama cukrinio diabeto kontrolė. Cukrinis diabetas - plintanti ir klastinga liga. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, sergančiųjų šia liga skaičius auga. Šiuo metu Lietuvoje sergamumas cukriniu diabetu yra 5 proc. Tai - dvigubai daugiau nei prieš 20 metų. Tačiau registruotų šia liga sergančių žmonių skaičius daugiau nei dvigubai ...
Mar 13, 2008•32 min
Hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Simonos de bovuar šimtmetis“. Minime filosofės ir rašytojos Simone de Beauvoir 100-ąsias gimimo metines. Ką ji davė pasauliui? Kodėl jos reikšmė neblėsta, kaip blėsta daugelio pačių garsiausių XX a. filosofų, įskaitant ir jos viso gyvenimo draugo J.P. Sarte’o šlovę? Paskaita pristato šios moters darbus, jų reikšmę ir kontroversijas. Dalis paskaitos skiriama šios filosofų poros apsilankymui Lietuvoje. Žinomas faktas, kad Beauvoir su Sartre’u 1965 metų ...
Mar 06, 2008•55 min
Dr. Evaldas Vylius Navys - Vilniaus universiteto docentas, buvęs ilgametis VU Botanikos sodo direktorius, išleidęs ne vieną knygą, aiškinančią kas tinka ir netinka mūsų klimatui ir kad aplinka atrodytų skoningai. Doc. dr. Evaldo Vyliaus Navio paskaitoje: Medžių asortimentas urbanizuotoms teritorijoms. Augalų ištvermingumas žiemą. Dekoratyviųjų medžių ir vaismedžių persodinimas ir genėjimo pagrindai. Lietuvos kraštovaizdžio ypatumai ir klimato zonos, nuo kurių priklauso želdynai....
Feb 28, 2008•48 min
Pastaruoju metu girdime, kad Lietuvos kariuomenėje rengiamos (ir jau vyksta!) kai kurios permainos. Kodėl? Kam to reikia? Kas keičiasi? Sužinosime iš kariuomenės transformacijos projekto vadovo pulkininko Gintauto Zenkevičiaus paskaitos „Lietuvos kariuomenės transformacija“.
Feb 21, 2008•50 min
Istoriko Tomo Baranausko paskaita „Lietuvos valstybės ištakos“. Minėdami atkurtos Lietuvos valstybės 90-metį, vis dar neturime aiškaus ir visų pripažinto atsakymo į klausimą, kada Lietuvos valstybė buvo įkurta? Į šį klausimą bandė atsakyti ne viena istorikų karta, bet šaltinių trūkumas ir stereotipais virtę spėliojimai trukdo objektyviai pažvelgti į faktų visumą. Jaunosios kartos istoriko T. Baranausko paskaitoje pristatoma koncepcija apie Lietuvos valstybės ištakas, autoriaus suformuluota 2000 ...
Feb 13, 2008•50 min
Soc. m. dr. Daivos Kristinos Kuzmickaitės paskaita „Teoriniai tarptautinės lietuvių migracijos diskursai“. Šiuolaikiniai lietuvių migracijos ypatumai yra įsišakniję istoriniuose santykiuose ir susiformavę sąveikaujant įvairiems faktoriams. Iš to kyla migracijos reiškinio definavimo ir koncepcinės problemos, nes migracija vienaip ar kitaip paliečia ne tik siunčiančias ar priimančias migrantus valstybes, bet ir tų šalių visuomenes (taip pat ir Lietuvos). Kyla klausimas: kaip lietuvių nacionaliniai...
Feb 07, 2008•48 min
„Kodėl Lietuvoje lig šol nesukurta gerovės valstybė, o pastarojo dešimtmečio ekonomikos augimas ženklus tik kai kurių kišenėse?“ Lektorius - soc. m. dr. Gitanas Nausėda. Žvelgiant iš šiandienos pozicijų diskusija dėl gerovės valstybės sukūrimo Lietuvoje buvo intensyvi tik Sąjūdžio laikais. Prisiminkime prof. K. Antanavičiaus mintis apie Švedijos socializmo elementų perkėlimą į mūsų šalies dirvą, diskusijas apie valstybės, kaip nacionalinių pajamų perskirstytojo, vaidmenį siekiant tolygesnio turt...
Jan 24, 2008•52 min
„Lietuvių politinė kultūra XX a. I pusėje – tarp Scilės ir Charibdės“. Pasak istoriko A. Kasparavičiaus, XX a. I pusėje nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę demokratiją ir ilgėjosi ,,tvirtos rankos” valdžios. Politinės partijos buvo negausios ir silpnos, bet ideologiškai sustabarėjusios ir menkai įvaldžiusios politinių kompromisų meną. Jose sunku buvo rasti profesionalių veikėjų, bet nestigo demagogų, karštakošių ultrapatriotų ir populistų. Anot istoriko A. Kasparavičiaus, s...
Jan 17, 2008•50 min
Nepažintoji kunigaikštienė Birutė Didžiąją kunigaikštienę Birutę galima vadinti garsiausia viduramžių Lietuvos moterimi ir net vienu jos simbolių: buvusi pagonių dievų žynė, karų su kryžiuočiais didvyrio Kęstučio žmona ir Vytauto Didžiojo motina. Politologės Ingos Baranauskienės paskaitoje bandoma rekonstruoti svarbiausius Birutės dramatiško gyvenimo įvykius. Nepaprasta Birutės ir Kęstučio vedybų istorija suteikė romantinio skambesio Lietuvos metraščiams, o vėlesnėse epochose įkvėpė ne vieną chr...
Jan 10, 2008•40 min
Tema „Ar įmanoma demokratija be partijų?“ Lektorė – soc. m. dr. doc. Ainė Ramonaitė. Politologai teigia, kad šiuolaikinė demokratija neįsivaizduojama be partijų. Atstovaujamąją demokratiją galima pavadinti partine demokratija, kadangi partijos yra esminis modernios demokratijos mechanizmo elementas. Tačiau visuomenė net ir Vakaruose vis mažiau pasitiki partijomis, o Lietuvoje daugelis žmonių įsitikinę, jog partijos ne tik nereikalingos, bet net ir kenkia demokratijai. Partijų aukso amžiumi reikė...
Jan 03, 2008•39 min
Tema „Spiričiueliai ir gospelai byloja apie dvasią, sielą ir kultūrą“. Lektorė – edukologijos daktarė Emilija Sakadolskienė. Spiričiueliai, gospelai ir kiti Šiaurės Amerikos religinių giesmių žanrai jau nebe naujiena Lietuvos bažnyčiose ir koncertų salėse. Tačiau ką mes žinome apie jų kilmę ir prasmę? Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika buvo puoselėjama religinėse bendruomenėse daugiau kaip 200 m. ir tos muzikos įtaka girdima visoje šiandienėje populiarioje muzikoje ne tik Am...
Dec 27, 2007•55 min
Tema „Mitologija šiandien“. Lektorė – hum. m. dr. Rita Repšienė. Šiuolaikinė mitologija vertintina kaip schemų, pasiūlų, fantazijų vienovė, pradedant bendros Naujosios Europos mitu ir baigiant bendros egzistencijos ir laisvės, herojų ir mesijų, atstumtųjų ir pasmerktųjų mitais. Dr. R. Repšienės paskaitoje kalbama, kaip dabartis atskleidžia naujas galimybes mitologijos suvoktims, vertinimams ir transkripcijoms. Išsivadavusi iš uždaro pozityvistinių tyrinėjimų rato, ji aktualizuoja mitinės praeiti...
Dec 20, 2007•42 min
