„Architektūra yra materializuota dvasia, siekianti pasaulio harmonijos. Esminis klausimas – kaip ir kiek architektūra galėjo egzistuoti blogio imperijoje?“ – apie tai kalba architektūros istorikas prof. Jonas Minkevičius. Architektūros pokalbių fondo inicijuotame pokalbyje-diskusijoje apie architektūroje ir urbanistiniame planavime vykusius procesus, susijusius su ekstremaliais politiniais bei socialiniais pokyčiais, atsiradusiais griuvus komunistinei santvarkai ir Lietuvai atgavus nepriklausomy...
May 14, 2013•55 min
Hum. m. dr. Loreta Jakonytė, tyrinėjanti kultūros leidinių archyvus, pateiks mums įdomių įžvalgų apie sovietmečio literatūros skaitytojus, viešą ir slaptą jų gyvenimą. Iš paskaitos „Sovietmetis ir literatūros skaitytojai“ susidarysime vaizdą apie anuomet spausdintus tekstus, skaitytojų įvairovę, jų poreikius ir dalyvavimą literatūros procese rašant į redakcijas – pageidaujant, pataikaujant ar kritikuojant.
May 07, 2013•42 min
Keturi mokslininkai ir verslo atstovas supažindina su Lietuvoje galima skalūnų dujų žvalgyba, gavybos technologijomis, ekonomine nauda bei grėsmėmis kraštovaizdžiui ir žmonėms. Pagrindinis pranešėjas VU Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius Gediminas Motuza aptaria išsklaidytųjų angliavandenilių telkinius, gavybos technologijas, ekonominę naudą ir padarinius. Apie požeminę hidrosferą – Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesoriaus Roberto Mokrik komentaras. Geografij...
Apr 30, 2013•54 min
Ar esame vieni Visatoje? Ar skraidančiomis lėkštėmis ir kitokiais erdvėlaiviais mus lanko kitų nežemiškųjų civilizacijų atstovai, ar mums reiktų dėl jų nerimauti? Ar tie ateiviai tikrai palieka žymes laukuose ir pievose, bendrauja, paskraidina ir net grobia žmones? Ar per masines informavimo priemones skelbiama informacija apie skraidančius apie Žemę, Mėnulį ir Marsą ateivius, apie jų gyvenimą Mėnulio viduje, apie tai, kad amerikiečiai liovėsi siuntę astronautus į Mėnulį išsigandę ateivių, kad M...
Apr 23, 2013•33 min
Šiemet, kai buvo teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, ne vienas, išgirdęs laureato Žilvino Kempino, gyvenančio JAV, pavardę, klausė: o kas jis toks? Dailės istorikės dr. Rasos Žukienės paskaitoje bus kalbama apie šiuolaikinius dailininkus, gyvenančius ir kuriančius ne Lietuvoje. Dailės istorikė hum. m. dr. Rasa Žukienė savo paskaitoje „Lietuvių dailininkų tapatybė XXI amžiuje: gyvenimo ir kūrybos sankirtos“ iš pradžių trumpai aptaria istorinį kontekstą, tarpukario atvejus. Vėliau pe...
Apr 16, 2013•38 min
Tema turėtų būti aktuali tiems, kurių šeimose esama paauglių, o šie neatsitraukia nuo kompiuterio ir dažnai praranda nuovoką, kur yra virtualus, o kur tikras pasaulis. Specialistų ketvertas aptars socialinių tinklų populiarumo priežastis, jų gerąsias ir blogąsias savybes. Diskusijoje svarstoma, kokius poreikius vaikai tenkina bendraudami internetu, su kokiais pavojais ir iššūkiais susiduria, kokios ilgalaikės bendravimo socialiniuose tinkluose pasekmės besiformuojančiai paauglio asmenybei, tarpu...
Apr 09, 2013•45 min
Lietuvoje dažnai girdime kalbant apie „ėjimą į Europą“, „tapimą tikrais europiečiais“, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo visateisė europinių procesų dalyvė. „Europiečio klonuoti nereikia. Kad surastume Europos dimensijos bendrą vardiklį, tereikia platesnio istorinio žvilgsnio,“ – paskaitoje teigia Europos parlamento narys prof. Leonidas Donskis. Europarlamento, visuomenės veikėjo, filosofo Leonido Donskio paskaita „Europos vienovė ir skirtybės“ remsis kultūros pavyzdžiais, pradedant...
Apr 02, 2013•50 min
Tiek Katalikų Bažnyčioje, tiek ir liaudies tradicijoje svarbiausias – Didysis tridienis: ketvirtadienis, penktadienis ir šeštadienis. Etnologė Nijolė Marcinkevičienė mums primins, kaip lietuviai ir artimiausi jų kaimynai puošė savo namus, rengė kūną ir sielą didžiajai Velykų šventei maždaug prieš 70 metų. Paskaita „Didžiosios savaitės liaudiškieji papročiai ir tikėjimai“ remiasi sodriais pavyzdžiais iš gyvenimiškos aplinkos. Tai, ką pasakoja etnologė, dar kai kuriuose Lietuvos kaimuose tebėra gy...
Mar 26, 2013•44 min
Kodėl Lietuvos visuomenė bijo euro ir nenori atsisakyti lito? Kokias pamokas turėjome išmokti, kai nepavyko euro įsivesti 2006 metais? Ar nebūdami euro zonoje, neturėsime balso Europos Sąjungoje? Diskusijoje dalyvauja buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriai Jonas Čičinskas ir Ramūnas Vilpišauskas bei europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Diskusijos vedėjas – „Verslo žinių“ apžvalgininkas Rytas Staselis. Įraša...
Mar 19, 2013•44 min
„Be Radvilų neįmanoma net bandyti rašyti Lietuvos istorijos. Ši giminė sugebėjo išlaikyti išskirtinai aukščiausią politinę valdžią ir didžiulius žemiškus turtus net per kelis šimtmečius. Amžininkai neveltui kalbėjo, kad Radvilų valdose niekada nesileidžia saulė, o jiems vykstant iš Biržų į Kijevą, niekada nereikėję nakvoti svetimuose dvaruose“, – sako istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė. Pasak Radvilų giminės tyrinėtojos, nuo 1518 m. kunigaikštiška Radvilų giminė – garsiausia ir įtakingiausi...
Mar 12, 2013•55 min
Kodėl Lietuvoje turime didžiausią kalinių skaičių Europos Sąjungoje? Ar bausmių griežtinimas garantuoja visuomenės saugumą? Į šiuos ir kitus baudžiamosios politikos klausimus atsakymo ieško dr. Gintauto Sakalausko paskaita. Lektorius primena, kad per visą žmonijos istoriją nerasime visuomenės, kurioje nebūtų nusikaltėlių, kad galima būtų atsisakyti bausmių. Netgi ir šiais laikais skirtingų kultūrų šalyse bausmės buvo ir tebėra labai įvairios – nuo pačių žiauriausių, įskaitant net ir kaltininko s...
Mar 04, 2013•52 min
Kultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė baigia keturių paskaitų ciklą „Miestas kaip ideologijos tekstas“. Paskutinėje ciklo paskaitoje susipažinsime su neoliberaliojo miesto ženklais ir simboliais viešosiose erdvėse. Bus aptariama įvairialypė neoliberalizmo ir globalizacijos įtaka šiuolaikiniams miestams. Naujai kuriamos miesto erdvės – prekybos alėjos – tampa masinio vartojimo ir pramogų vietomis-ženklovaizdžiais (brandscapes). Ten įsigali ir pulsuoja nuolatinio šurmulio ir geismų reprodukavimo p...
Feb 26, 2013•44 min
Lentvario bažnyčia yra vertingas 20 a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų jis beveik nežinomas. Įspūdingas bažnyčios interjero tapybos ansamblis yra vienas didžiausių pobarokinės epochos monumentaliosios tapybos kūrinių Lietuvoje. Deja, iki šiol jo reikšmės dar nėra tinkamai įvertinę net specialistai – kultūros, meno tyrinėtojai, istorikai. Nuo 1850 m. iki Antrojo pasaulinio karo Lentvaris priklausė bažnyčios fundatoriaus grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Pažy...
Feb 19, 2013•42 min
Lentvario bažnyčia yra vertingas 20 a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, bet už parapijos ribų jis beveik nežinomas. Įspūdingas bažnyčios interjero tapybos ansamblis yra vienas didžiausių pobarokinės epochos monumentaliosios tapybos kūrinių Lietuvoje. Deja, iki šiol jo reikšmės dar nėra tinkamai įvertinę net specialistai – kultūros, meno tyrinėtojai, istorikai. Nuo 1850 m. iki Antrojo pasaulinio karo Lentvaris priklausė bažnyčios fundatoriaus grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Pažy...
Feb 19, 2013•41 min
„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį,...
Feb 11, 2013•45 min
Kol dar neturime savo Nobelio premijos laureatų, pravartu geriau pažinti šia aukščiausia literatūros premija įvertintus ir artimai su Lietuva susijusius rašytojus. Prof. Ramūno Katiliaus paskaita „Josifas Brodskis ir Lietuva“ prasideda nuo pasakojimo, kai 1966 m. būsimasis nobelistas pirmą kartą apsilankė Lietuvoje. Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptars lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia, emigracij...
Feb 05, 2013•55 min
Kol dar neturime savo Nobelio premijos laureatų, pravartu geriau pažinti šia aukščiausia literatūros premija įvertintus ir artimai su Lietuva susijusius rašytojus. Prof. habil. dr. Ramūno Katiliaus paskaita „Josifas Brodskis ir Lietuva“ prasideda nuo pasakojimo, kai 1966 m. būsimasis nobelistas pirmą kartą apsilankė Lietuvoje. Paskaitininkas, artimai pažinojęs Josifą Brodskį ir surinkęs apie jį gausią medžiagą, aptars lietuviškąją tematiką poeto kūryboje, jo įtemptus santykius su sovietų valdžia...
Feb 05, 2013•54 min
Tuberkuliozė jau nėra tokia baisi likimo rykštė, kokia ji buvo prieš 100 ir daugiau metų, tačiau tebėra pavojingiausių ligų sąraše. Apie tai – dr. Editos Davidavičienės paskaita „Ką reikia žinoti apie tuberkuliozę?“ Paskaitoje – trumpa tuberkuliozės istorijos apžvalga, aptariama dabartinė epidemiologinė situacija Lietuvoje, supažindinama su ligos diagnostikos ir gydymo naujovėmis bei profilaktika.
Jan 29, 2013•45 min
Trečioji kultūros istorikės dr. Rasos Čepaitienės paskaita iš ciklo „Miestas kaip ideologijos tekstas“ – apie nacionalinį miestą. Joje daug dėmesio skiriama Lietuvos atminties politikos raiškai miestuose, ypač akcentuojant paminklų ir gatvėvardžių reikšmę nacionalinei savimonei ugdyti ir išlaikyti. Taip pat paskaitoje aptariama tarpukario, sovietmečio ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos atminimo kultūra, jos esminės tendencijos. Pateikiama nacionalinių ženklų pavyzdžių iš Vilniaus ir kitų Liet...
Jan 22, 2013•50 min
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sapiegų giminės mauzoliejus – Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia – pirmoji tokio pobūdžio šventovė Lietuvoje. Jos fundatorius, žymus to meto politikas ir kultūrininkas Leonas Sapiega, bažnyčią pastatė 1625 m. tiesai priešais Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių bei vienuolyno kompleksą. Šv. Mykolo bažnyčios ir Bernardinių vienuolyno ansamblis ypatingas ne tik įspūdinga renesanso architektūra, bet ir nepakartojama istorija, glaudžiai susijusia su garsia L...
Jan 15, 2013•45 min
Pokariu rašytojų moterų Lietuvoje būta nedaug. Tarp jų išskirtinio likimo Valerijos Valsiūnienės (1907–1955) figūra ir daug sklandesnė kitos to meto rašytojos – Halinos Korsakienės (1910–2003) – kūrybinė biografija. Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitoje „Lietuvių rašytoja pirmaisiais sovietiniais dešimtmečiais“ apžvelgiama „netinkamos biografijos“, bet uolios socrealizmo atstovės Valerijos Valsiūnienės ir Halinos Korsakienės, įtakingo to meto politikos ir kultūros veikėjo Kosto Korsako žmonos, k...
Jan 08, 2013•54 min
Spiričiueliai, gospelai ir kiti Šiaurės Amerikos religinių giesmių žanrai jau nebe naujiena Lietuvos bažnyčiose ir koncertų salėse, tačiau ką mes žinome apie jų kilmę ir prasmę? Iš Afrikos kilusių Amerikos juodaodžių sakralinė muzika religinėse bendruomenėse buvo puoselėjama daugiau kaip 200 metų, ir tos muzikos įtaka girdima šiandienėje populiarioje muzikoje ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Muzikologės edukologijos daktarės Emilijos Sakadolskienės paskaita „Spiričiueliai ir gospelai b...
Dec 25, 2012•54 min
2012-ieji paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Prof. Laimutės Žalimienės paskaita aptars Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, socialinę politiką ir pagyvenusių žmonių socialinę apsaugą. Lietuvos socialinė politika ir jos pagrindu formuojama socialinė apsauga pagyvenusiems žmonėms numato plačią socialinių garantijų sistemą. Iš esmės ši sistema pagal savo struktūrą, išmokų, paslaugų tipus ir principus atitinka šiuolaikinių demokratinių valstybių praktiką, tačia...
Dec 18, 2012•52 min
„Visos bažnyčios turėtų skambinti varpais, tačiau sostinių katedros yra pagrindinės valstybių bažnyčios ir skambinimas jų varpais yra ypatingas. Kviečiu į kelionę per tris Europos miestus. Ar gerai pažįstate mūsiškę, vilnietę Katedros varpinę ir jos varpus? Kiek ir kokių jų yra, kaip ir kada jais skambinama? Taip pat trumpam nusikelsime į senąją Lenkijos sostinę Krokuvą bei aplankysime Prahą“, – sako paskaitos „Skambinimas katedrų varpais: Vilnius, Krokuva, Praha“ lektorė – kultūros istorikė, an...
Dec 11, 2012•35 min
Dr. Brigitos Speičytės paskaitoje „Maironio pradžia“ svarstoma, kaip Jonas Mačiulis tapo Maironiu: kokie buvo jo ankstyvosios kūrybos impulsai, vertybiniai ir kūrybiniai pasirinkimai, poetinės savivokos formavimosi kelias. Literatūros istorijoje rašytojo kūrybos pradžia dažniausiai laikomas jo debiutas viešumoje, ypač atskira knyga. Be abejo, šiuo požiūriu Maironio pradžia – 1895-ieji. Tai metai, tapę svarbiu riboženkliu lietuvių literatūros istorijoje, kai jaunas, 33 metų katalikų dvasininkas, ...
Dec 03, 2012•36 min
Tęsiamas istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Rasos Čepaitienės paskaitų ciklą "Miestas kaip ideologijos tekstas". Šiandien bus kalbama apie autoritarinį miestą. Pasak lektorės, darytina prielaida, kad tokį miestą kaip ideologinį tekstą rašo išimtinai politinė valdžia su vienavaldžiu lyderiu priešakyje. Platesniam aptarimui daktarė Čepaitienė pasirinko dviejų posovietinių vidurio Azijos valstybių pavyzdžius - Kazachstaną ir Turkmėnistaną.
Nov 27, 2012•45 min
„Kultūra besikeičiančioje televizijoje: didžioji profanacija ar didžiulės galimybės?“ – tokį klausimą iškėlė rugsėjo 27–28 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje vykusi tarptautinė konferencija, kurią organizavo Lietuvos kultūros ministerija, bendradarbiaudama su LRT taryba ir Goethes institutu. Filosofai, kultūros bei medijų tyrėjai, laidų prodiuseriai ir žurnalistai iš šešių Vidurio ir Rytų Europos šalių analizavo kultūros nušvietimo televizijos laidose problematiką. Kaip kultūra pateikiama ...
Nov 13, 2012•41 min
Prof. Alvydo Jokubaičio paskaitos tikslas – parodyti mūsų dabartinio politinio mąstymo prieštaravimus, jų išskiriant septynis. Tai prieštaravimai, kurie šiandien drasko mus čia, Lietuvoje, kurie drasko Vakarų pasaulį ir kurie gali būti lemtingi visai Vakarų politikai. Politologo A. Jokubaičio paskaita remiasi G. V. F. Hėgelio „prieštaravimo idėja“, jo mintimi, kad mes esame savo laiko kūdikiai ir mums brangūs dalykai anksčiau ar vėliau gali būti paneigti. (Paskaita įrašyta 2012 m. vasario 6 d. V...
Nov 06, 2012•43 min
Dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita „Lietuvių politinė kultūra XX amžiaus I pusėje: tarp Scilės ir Charibdės“ primins mums, kokias klaidas darė tarpukario politikai. „Apmaudu, – teigia istorikas, – kad Antroji Respublika yra perėmusi ne vieną Pirmosios Respublikos ydą“. Savo paskaitoje dr. Algimantas Kasparavičius kalba apie tarpukario Lietuvą, kai mokytasi diplomatijos pradžiamokslio. Didelė dalis visuomenės politiškai buvo apatiška. Nemažai lietuvių vis dar skeptiškai žvelgė į parlamentinę d...
Oct 30, 2012•49 min
Kultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė pristato pirmąją ciklo „Miestas kaip ideologinis tekstas“ paskaitą „Totalitarinis miestas“. Joje daugiausia kalbama apie sovietinės ideologijos atspindžius XX amžiaus pradžios ir vidurio architektūroje. Totalitarinis miestas bene kraštutiniausia miesto kūrimo ir perdirbimo raiška, kai miestas tampa tam tikros socialinės inžinerijos priemone ir įkaitu. Jo specifika pasižymi tuo, jog labai aiškiai galime identifikuoti, kad miesto kaip teksto kūrėjas buvo polit...
Oct 23, 2012•42 min
