„Radijo dokumentika“ apie žmones, kurie gydosi valgymo sutrikimus arba yra nuo jų pagiję. Taip pat apie tuos, kurie yra šalia sveikstančių. Ką daryti, kai su liga grumiasi tavo vaikas? Specialistai pabrėžia, kad valgymo sutrikimai yra ne apie valgymą. Tad apie ką jie? Autorė Inga Janiulytė.
Dirbtinis svajonių miestas. Uranas pirmajai sovietinei atominei bombai sodrintas prie Baltijos jūros. Kelis dešimtmečius nedidelis Estijos miestas Silamejė šiaurės rytų Estijoje Suomijos įlankoje buvo svarbus sovietų atominės pramonės tiekėjas. Norintys patekti į slaptą miestą ar iš jo išvykti turėjo gauti specialius leidimus. Estijai atkūrus nepriklausomybę, miestas ir jo gyventojai, penktame dešimtmetyje suvažiavę ten iš visos Sovietų sąjungos, išgyveno lūžį. „Žmonės jau buvo prigiję, jie laik...
Baniutė iš Lietuvos. Penkių dalių muzikinis detektyvas. Opera „Baniutė“ laikoma Latvijos muzikos klasika. Nors paskutinį kartą statyta dar sovietmečiu, ji gerai žinoma tiek akademikams, tiek mėgėjams. Bet muzikologas Janis Kudinis šiandien varto disko bukletą su operos libretu ir juokiasi. Jis tik neseniai pastebėjo, kad įraše girdimas operos tekstas neatitinka pridėto teksto latvių kalba, o vertimas į anglų kalbą irgi turi vieną reikšmingą netikslumą. Pasirodo, skirtingose libreto versijose tai...
Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus šalyje uždaryta beveik šimtas mokyklų, o per dešimtmetį šalis iš viso neteko apie trečdalio jų. Dalis šių pastatų mena tarpukarį, ar net dar ankstesnius, prieškario, laikus. Tačiau išorė nė iš tolo negali perteikti to, ką išgyvena juos turėję palikti žmonės. „Protingai mąstant, ar tau skauda, ar ne, nieko nepakeisi. Tas pats, kaip apie mirusį žmogų – vaikštau aplink pastatą. Visgi visas gyvenimas čia,“ – apie prieš beveik dešimtmetį uždarytą Lyd...
Atrodo, Visaginas turėjo būti pasiruošęs rimtai nelaimei kiek labiau nei kiti Lietuvos miestai. Bet kiek iš tiesų visaginiečių kasdienybėje buvo vietos mintims apie tai, kad ji gali ištikti? Vieni sako, kad tokių minčių išvis nebuvo, juk visaginiečiai gerai žinojo, kokia maža yra tikimybė. Tuo pat metu ir vyriausybė per daug neinvestavo į pasiruošimo branduolinei avarijai infrastruktūrą, tad ji pamažu buvo apleista ir virto istoriniais reliktais. Infrastruktūra buvo sėkmingai pritaikyta ir palai...
Estų pasaulis. Ar būna Estijoje cunamių? Pasitaiko, bet tik viename Talino sode. Dar Estijoje yra saunų, Korėjos kalnų, geriausia Europoje švietimo sistema, o estų galvose jau bręsta mintis kasti tunelį iki Suomijos. Laisvalaikiu estai šoka į autobusą ir važiuoja pažiūrėti Stalino laikų į buvusį uždarą urano sodrinimo miestą arba supasi iki dangaus ypatingomis estiškomis sūpynėmis. „Mūsų santykis su istorija keblus, – sako menotyrininkė Heie Treier, – istorinių šimtmečio traumų atspindžių mene b...
Išgyvenimai, kurių nematome socialinėse medijose. „Kameroje būdavau ypatingai žavus, hiperbolizuotai aktyvus šuniukas, kuris šokinėdavo į visas puses ir užpildydavo eterį kaip gyvsidabris“, - sako penkerius metus video turinį kurianti Agnė Juškėnaitė. „Tai buvo neįtikėtinai kontrastingos pusės – kaip aš elgdavausi viešumoje ir namuose“. Autorė Sigita Vegytė
Gamtinininkas Antanas Aleknonis nuo vaikystės stebi paukščius. Dėl jo pastangų, dabar gamtos mylėtojai gali stebėti paukščius Novaraistyje. Įpusėjus rudeniui čia būriuojasi gervės. Šimtai, o kartais ir daugiau nei tūkstantis. Autorė Vita Ličytė.
Odė kvapams. Kvapas kaip laiko mašina gali nukelti į vaikystės namus, priminti apie draugystę ar pažadinti seniai užmirštus išgyvenimus. Penkių žmonių patirtys apie juos lydinčius pačius asmeniškiausius kvapus. Autorė Rūta Dambravaitė.
2018 m. rugsėjo 23 d. sukako 75-eri metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas. Gete kalėjo dešimtys tūkstančių mirti pasmerktų žydų. Šiandien ši data minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Iš viso per Holokaustą Europoje buvo nužudyti 6 mln. žydų. Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją Lietuva neteko per 90 proc. žydų bendruomenės, apie dviejų šimtų tūkstančių žmonių. Istorikų duomenimis, Lietuvoje žuvusių žydų dalis yra viena didžiausių Europoje. Autorė Indrė Urbaitė....
Dviejų policijos žirgų istorijos. Kaip atrodo jų tarnybą ir gyvenims po jos?
„Namas ant Laisvės gatvės kampo“. Ištaigingų Jugendo stiliaus pastatų Rygoje nemažai. Bet vienas dabar ypač traukia akį apvaliomis fasado linijomis ir naujutėliu stogu. Visgi daugiau kaip penkiasdešimt metų praeiviai vengė į jį žiūrėti. 2014 m., kai Ryga tapo Europos kultūros sostine, buvusioje KGB būstinėje buvo atidaryta ekspozicija apie sovietinio saugumo veiklą. Ji sulaukė tokio didelio visuomenės dėmesio, kad veikia iki šiol ir yra viena lankomiausių Rygoje. Vadinamasis Kampinis namas pravė...
Ne visi suprato, kodėl jauna pora nusprendė iš miesto išsikelti į miško vidurį ir čia pasistatyti tokį neįprastą namą. Kristina ir Povilas sakė, kad ieško ramybės ir darnos su gamta, o jų tėvams atrodė, kad jie atras vien tik rūpesčius. Bet tiesa, kaip dažniausiai būna, pasirodė esanti kažkur per vidurį. Autorė Inga Janiulytė
Žemės centro link. Juos vadina 21-o amžiaus kolumbais. Jie atranda vietas, kuriose žmogus dar nebuvo įkėlęs kojos. Tokių vietų jie ieško po žeme. Lietuvių speleogolų arba urvų tyrinėtojų kelionė žemės centro link. Autorė Vita Ličytė
Istorinė Argentinos „Nemuno“ viešnagė Lietuvoje. Per beveik 60 kolektyvo gyvavimo metų lietuvių bendruomenės Argentijone „Nemunas“ šokėjai Lietuvoje pasirodė pirmą kartą per Dainų šventę. Autorė Vita Ličytė
Nepaprasta istorija apie vieną daugiabučių namų kiemą ir jo krepšinio aikštelę. Čia žaidžiantį jaunimą prieš kurį laiką ėmė išstumti kieme nebeišsitenkantys automobiliai. Tai rimtai supykdė kiemo senbuvę Teresą. Ji nutarė galų gale įvesti tvarką. Bet atstatyti pažeistas ribas pasirodė ne taip paprasta... Autorė Inga Janiulytė
Darbas, profesija, veikla, užsiėmimas, pašaukimas – vieni dar vaikystėje žino, kas traukia ir sekasi, o kitiems paieškos trunka ilgiau. Lietuvos profesinio rengimo mokyklų pertvarka siekiama geriau pritaikyti mokyklas darbdavių poreikiams, skatinti pameistrystę ir didinti moksleivių galimybes įsidarbinti. Profesinį orientavimą ketinama pradėti dar pradinėse klasėse. Balys (44), Žaneta (38) ir Vytautas (28) savo CV galėtų įrašyti: „Šiuolaikinis žmogus, įpratęs gyventi didelio neapibrėžtumo ir nuo...
Daina, šeima, šventė. Pasakojimas apie dvi šeimas. Vienos atstovas į Lietuvos šimtmečio dainų šventę važiuoja iš Pasvalio, o kitos – iš Gargždų. Petras nėra praleidęs nė vienos nuo pat 1946-ųjų. O Skaidrė svajoja vėl dalyvauti, bet neprisiruošia jau tris dešimtmečius. Autorė Vaida Pilibaitytė.
Vieno M. K. Čiurlionio paveikslo paslaptis. Tai istorija apie nežinia kur iš M. K. Čiurlionio paveikslo dingusius debesis. Per atsitiktinumą rasta 100 metų senumo fotografija užminė mįslę menotyrininkams, restauratoriams ir šio pasakojimo autorei, Rūtai Dambravaitei. Beieškodama tų debesų, ji pažino byrančią pastelę, vėjo gausmą grikiuose, gelstantį popierių ir tai, kas pasiklydę kažkur tarp meno ir mokslo.
Vikis ir patefonas. Gero garso paieškos ir žmogus, kuris padeda jį atrasti. Vitos Ličytės pasakojimas.
Trys nutikimai Sąjūdžio išvakarėse. „Mes laiko veltui neleidom – paėmėm tuos plakatus, nuplėšėm visus, nunešėm į tualetą, padegėm... ir sugrūdom juos bedegančius į klozetą“, – prisimena Žilvinas Noruišis. „Laikraščiuose rašo viena, gyvenime yra visiškai kas kita. Per televiziją rodo vienus dalykus, gyvenime visiškai kas kita... ir tu visur matai melą. Kiekvienam vaikui tai buvo akivaizdu“, – apie sovietmetį sako Arūnas Pinkevičius. „Pirma mintis tokia buvo – ar čia ne mūsų tik laukia?.. Tada, ai...
Ką reiškia būti mama kalėjime? „Baisiausia, kai prie tvorų bėga vaikai. Sako: „Einam ten“, o negali ten eiti. Kyla klausimas kodėl, o tu negali jam paaiškinti. Būna sako: „Einam namo“, apsirengia pats. Sakau, kad negalim“. Autorė Indrė Urbaitė.
Nuo seno šiuose kraštuose tikėta, kad magiškos žodžių formulės ir ritualai gydo kai kurias ligas ir negalavimus. Šiais laikais žmonės dažniau sako, kad tai „bobučių pasakos“. Tačiau fotografas Siarhiejus Leskiecas šią tradiciją mato – ir rodo – kiek kitoje šviesoje. Per tai jis pamažu atranda bendrą kalbą su pasauliu, esančiu už uždaros jo šalies ribų. Ingos Janiulytės pasakojimas, garso režisierė – Sonata Jadevičienė.
Arsenas iš giedro dangaus. II-oji dalis Pirmojoje dalyje pasakojome, kaip pernai, 2017 m. vasarą, Raseinių rajono gyventojai sužinojo apie sveikatai pavojingą medžiagą savo vandenyje. Ražaitėlių ir Šienlaukio gyvenvietėse leidžiama arseno koncentracija tada normą viršijo tris ir keturis kartus. Visos institucijos tikino, kad sureagavo greitai ir problemą išsprendė. Nors taršos priežasties vietos aplinkosaugininkas taip ir nerado. Aplinkos ministerija tuomet skelbė pradėjusi, jos žodžiais, „plata...
Arsenas iš giedro dangaus. I-oji dalis. Žmonės pasakoja, kad arsenas Raseinių rajono geriamame vandenyje pernai atsirado netikėtai, kaip perkūnas iš giedro dangaus. „Sakydavo, kad vanduo idealus čia pas mus, Ražaitėliuose,“ – prisimena šio nedidelio kaimo senbuvis Česlovas. Pernai atlikus išsamius tyrimus, arseno koncentracija vandenvietėje leistiną normą čia viršijo apie tris kartus. Panašiai stebisi ir kito rajono kaimo – Šienlaukio gyventojai. Jų vandenvietėje aptikti dar didesni – apie ketur...
Tai profesija, kuriai reikia ne tik fizinės ištvermės. Norint išdirbti bent daugiau kaip dešimtmetį, psichologinė ištvermė gali būti ne ką mažiau svarbi. Ne vienerių metų patirtį sukaupęs šios profesijos atstovas gerai žino ne tik darbo ypatumus, bet gali papasakoti ir apie pokyčius visuomenėje.
Prieš daugiau kaip šimtą metų viename Vilniaus parke pastatytas penkių gatvelių kvartalas, tuomet įkūnijęs Vakaruose populiarią miesto-sodo utopiją. Šio kvartalo – Rasų kolonijos – žmonės liudija, kad gero gyvenimo mieste vizijas galima ir sutrypti, ir išlaikyti ar prikelti naujais pavidalais.
Šįkart – apie vaikus, kurie turėjo suaugti pernelyg greitai. Ir apie suaugusiuosius, kurie atrado, kad šis pernelyg greitai turėjęs suaugti vaikas tebėra juose. Taip pat – apie pasiryžimą stoti į akistatą su praeities vaiduokliais ir netgi mokytis... gyventi iš naujo.
Gyvybė kario akimis. Siekdami užtikrinti šalies saugumą, kariai įgyja teisę panaudoti ginklą ir atimti žmogaus gyvybę. Dažnai tai yra neišvengiama. Bet ką ši teisė arba pareiga reiškia žmonėms, kurie ją turi? Kaip jie parengiami misijoms ir kokie iš jų sugrįžta ne tik fiziškai, bet ir emociškai? Autorė Sigita Vegytė.
Apie tai, kas saugo prisiminimus. Iš kartos į kartą perduoto recepto, fortepijono ir meilės laiškų istorijos.
