Kokį ženklą vietos bendruomenei paliko kosminė dovana? Iš pradžių atrodė, kad atėjo pasaulio pabaiga. Netrukus Žemaitkiemiečiai sulaukė pasaulio dėmesio. Čia atvykę meteoritų ieškotojai bando surasti ne tik dangaus kūno likučius, bet ir ryšį su vietiniais. Ved. Vita Ličytė
Šiemet minimos 150-osios Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio gimimo metinės. „Lietuvos grožybės“ – taip Maironis pavadino savo eilėraštį, pagal kurį Naujalis parašė dainą ir šiandien mes ją atpažįstame pavadinimu „Lietuva brangi“. Tai daina, kuri ištisoms kartoms uždega nepaprastus jausmus ir bent kelioms minutėms suvienija. Kokia jos paslaptis? Radijo dokumentikoje kelionė laiku Juozo Naujalio gyvenimo keliais. Autorė Rūta Dambravaitė
Jie visą save atiduoda vienai sričiai ir gali pasiekti aukštumų. Bet paprasčiausias buities darbas gali tapti tikru iššūkiu. Tai žmonės, turintys Aspergerio sindromą – vieną iš autizmo formų. Kaip jie mato pasaulį ir kodėl gali likti nesuprasti? Kelios istorijos, padėsiančios suprasti sindromą, bet ne pažinti visus, nes kaip sako specialistai – pažįsti vieną autistą, reiškia pažįsti vieną autistą. Autorė Sigita Vegytė
Kretingiškis Denisas Nikitenka turi lagaminą, kurį galima būtų pavadinti laiko mašina. Vieną po kito iš jo traukdamas senovinius rūbus, papuošalus, ginklus ir kitus daiktus, jis geba sugrįžti tūkstantį metų atgal. Tarp jų – švelniai mėlyna, indigo spalvos vilnonė sermėga, kuriai medžiagą rakomis nuaudė ir augalais nudažė tekstilininkė Raminta Beržanskytė. Tai pasakojimas apie kantrybės ir specifinių žinių reikalaujantį užsiėmimą, kuris vienija senosios istorijos entuziastus tiek Lietuvoje, tiek ...
Rugsėjo 13 d. muzikos pasaulis mini 200-ąsias Klaros Šuman gimimo metines. Vokiečių muzikė laikoma ryškiausia romantizmo epochos pianiste ir kompozitore. Radijo dokumentika kviečia prisiminti Lietuvos muzikes. Laidoje skamba kompozitorių Linos Lapelytės, Justės Janulytės, Ramintos Šerkšnytės, Onutės Narbutaitės ir Konstancijos Brundzaitės mintys apie kūrybą. Autorė Vita Ličytė
2008 m. radijo žurnalistas Viktoras Jakovlevas kelias savaites praleido vienoje parduotuvėje, kuri, uždarius mokyklą, tapo svarbiausia kaimo vieša vieta. Ji veikia iki šiol. Čia žmonės sužino naujienas, kalbasi apie gyvenimą, pykstasi ir svajoja. Lietuvos radijo dokumentikos klasika jau tapusiame pasakojime įamžintas šiuolaikinis Lietuvos kaimas – nuoširdus ir šiek tiek komiškas, tačiau tuo pačiu susiduriantis su rimta problema – alkoholizmu. Dokumentika parengta kartu su kolegomis iš Belgijos –...
Kaip gimė dviejų menininkų – Ievos Makauskaitės ir Viačeslavo Mickevičiaus radijo imtuvų instaliacija Baltijos kelio 30-mečiui? Autorė Rūta Dambravaitė
Iš ko vaikas augdamas supranta, kad keičiasi santvarka? Kokią įtaką gali padaryti pirmas sutiktas svetimšalis? Kaip supratimą apie tiesos svarbą virsmo kartai formavo Atgimimo laikotarpio žurnalistai? Minint Baltijos kelio sukaktį ir artėjant Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, Vaida Pilibaitytė pasakoja savo asmeninę istoriją apie laisvę.
Prieš dešimtmetį, 2009-aisiais, du Lietuvos radijo žurnalistai – Justina Mitkaitė ir Viktoras Jakovlevas leidosi Baltijos kelio maršrutu nuo Vilniaus iki Talino. Pakeliui su sutiktais žmonėmis jie kalbėjosi apie laisvę ir gyvenimą praėjus dvidešimčiai metų po šio įvykio. Šiandien jų pasakojimas skamba kaip labai įdomi dokumentinė garso nuotrauka: ryški ir nepagražinta.
Pasitinkant Baltijos kelio 30-metį, prisimename anksčiau kurtas LRT RADIJO laidas, kuriose pasakojome apie laisvės siekį, kelią į Nepriklausomybę ir jos išsaugojimą. 2016 m. laidoje iš ciklo „Devyni radijo dešimtmečiai“ Živilė Kropaitė domėjosi, kaip prie to prisidėjo Lietuvos radijas.
Jau kurį laiką teisės mokslininkai pastebi bausmių griežtėjimo tendencijas Vakarų pasaulyje. Nuo socialinio-prevencinio požiūrio vėl linkstama prie primityvaus karo su nusikalstamumu. Griežta bausmė dažnai ir visuomenėje vertinama kaip teisingumas. Lietuva Europoje išsiskiria ir kalinių skaičiumi, ir bausmių ilgumu. Ar kalėjimas pataiso žmogų? Ką mūsų bausmės sako apie mus pačius? Laidos autorė Simona Aginskaitė kalbasi su Lukiškių kalėjime ir kitose įstaigose bausmę atliekančiais žmonėmis bei b...
Dvi istorijos apie pokyčius ir apie tai, kad niekada nevėlu. Kęstučiui Vaštakui sulaukus 45-erių jo vaikystės aistra jį nuvedė ten, kur jis pats nesitikėjo. Rimantė Balsienė dabar mėgaujasi darbu, kurį pradėjo 40-ies. Rimantę ir Kęstą vienija drąsa ir siekis daryti tai, ką nori. Autorė Vita Ličytė.
Prieš aštuonerius metus Sirijos kurdai ėmėsi įgyvendinti tai, kas dažnai vadinama tiesiog utopija: tiesioginė demokratija, komunų valdžia ir visiška autonomija. Kaip šiandien atrodo Rožavos regionas, kur prieš ketverius metus pirmą kartą buvo sustabdyta ISIS? Autorius Benas Gerdžiūnas. Pasakojime panaudotos Luiso Perezo muzikinės kompozicijos.
Istorija apie tai, kaip muzika suveda visai nepažįstamus žmones ir kaip gimsta pažadai visam gyvenimui. O taip pat apie draugystę, laiką ir pastangas išsiaiškinti, ar tokius pažadus įmanoma ištesėti. Laidos autorė – Louise Tandrup Esbensen, radijo prodiuserė iš Kopenhagos. Ši radijo dokumentika yra prestižinio tarptautinio Åke Blomström vardo apdovanojimo baigiamasis darbas. Prodiuseris Simonas Elmesas.
Gegužę didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukė Lietuvoje filmuotas amerikiečių mini-serialas „Černobylis“. Itin tikroviškai tuometinėje Sovietų sąjungoje įvykusią atominės jėgainės katastrofą atvaizduojantis televizijos serialas kritikų jau vadinamas klasika. Serialas ne tik paskatino minias smalsuolių aplankyti avarijos vietą Ukrainoje, bet sukėlė naują diskusijų bangą apie šį tragišką įvykį, kurio pasekmes tebejaučia daugybė žmonių mūsų regione. Todėl šiandien kviečiame pasiklausyti Černobylio ...
Vilniaus Arkikatedros Bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų. Tačiau kelias iki jiems suskambant katedros skliautuose buvo vingiuotas. Tai istorija apie meilę muzikai ir beatodairiškas pastangas siekiant savo tikslo. Autorė Rūta Dambravaitė
Kai lėlininkė Irena Pusvaškienė sėdasi prie darbo stalo, ji pasineria į kūrybą ne kelioms valandoms, o kelioms dienoms. „Viską užmirštu. Nemėgstu, kad mane kas trukdytų klausimais, pavyzdžiui, kur kas padėta. Galima kurti greitai ir paprastai. Bet man patinka viskas, kas sudėtinga ir reikalauja darbo“, – sako menininkė. Po karo Lietuvoje gimusios moterys buvo labiausiai išsilavinusi moterų karta tuometinėje Sovietų sąjungoje. „Kai žiūrėdavome į senus žmones, kurie daug ko nesuprato, manėme, kad ...
Kaip futbolas gali padėti geriau suprasti save bei kitus, išreikšti jausmus, mokytis bendrauti ir už savo veiksmus prisiimti atsakomybę? Laidos herojus Valdemeras į Vilnius Social Club atėjo būdamas 17-kos. Jis pasakoja, kad per kelerius treniruočių metus jis išmoko ne vieno svarbaus dalyko. Autorė Vita Ličytė
Šiandieninai abiturientai susiduria su didesniu neapibrėžtumu galvodami apie savo ateities darbus ir pajamas, nei jų tėvų karta. „Viskas dėl technologinės pažangos, kuri didėja kas akimirką", – sako austrų ekonomistas ir kino kūrėjas Christian Tod, įsitikines, kad per artimiausius 15 metų valstybės turėtų pakeisti savo mokesčių, socialines ir darbo apmokėjimo sistemas įsivesdamos visuotines bazines pajamas. Tokios pajamos, mokamos visiems piliečiams kas mėnesį, ekonomisto teigimu, suteiktų žmonė...
Kokį įspūdį šių dienų skaitytojams daro tarpukariu rašyti Rytų Europos žydų jaunimo dienoraščiai? Ar gali būti, kad kai kurios tų istorijų, po maždaug 80-ties metų atrastų Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, gali turėti tęsinį? Antroji dokumentinio pasakojimo „Balsai iš praeities“ dalis. Autorė Vaida Pilibaitytė
Tarpukariu Vilniuje buvo paskelbtas neįprastas konkursas. Tūkstančiai puslapių asmeninių žmonių istorijų suplaukė į tuometinę Šiaurės Jeruzalę iš Lenkijos ir kitur. Prasidėjus karui, naciai tuos rankraščius pasiuntė į makulatūrą. Po maždaug 80 metų paaiškėjo, kad jų istorija tuo nesibaigė. Autorė Vaida Pilibaitytė
Dviejų skirtingų kartų žmonių istorijos apie amžiaus nepaisantį ir bet ką galintį aplankyti jausmą – vienišumą – bei tai, ką jie daro, kad vienišais nesijaustų. Autorė Simona Vasiliauskaitė.
Atvirukai iš Paryžiaus. „Taigi rodos turėsi supratimą apie didelį miestą, nors iš atvirukų“, - taip beveik prieš šimtą metų Sorbonos universiteto studentas Petras Vileišis rašė savo bičiuliams, gyvenantiems aplink jo tėvų Jono ir Onos Vileišių dvarą Girsteitiškikyje. Autorė Vita Ličytė.
Dingęs dvaras. Girsteitiškis – sena dvarvietė. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės signataras Jonas Vileišis ir jo žmona, iš didikų kilusi, Ona Vileišienė. Okupacijos, karas, kitų istorinių aplinkybių verpetas pamažu pasiglemžė dvaro gyvastį. Kas įamžina praeitį, kai paskutinieji istorijos ženklai baigia išnykti? Laida - tarpautinio „Åke Blomström“ vardo apdovanojimo, skirto autorei Vitai Ličytei, baigiamasis darbas. Prodiuseris Simonas Elmesas....
Auksas, betonas ir lentos. Dar visai neseniai policininkai vijo riedlentininkus iš miesto gatvių ir aikščių, o šiandien tai jau olimpinė sporto šaka. Ir vis dėlto daugeliui riedlentininkų važinėjimas riedlente visų pirma yra ne sportas, o gyvenimo būdas, padedantis atrasti savo kelią.
Norvegijos laikraštis „Dagbladet“ skelbia žurnalistinį tyrimą, kuriame minima Lietuva. Straipsnių tema – plokščiųjų (snieginių) krabų žvejyba Barenco jūroje, pelningas verslas, sunkiausias darbas jūroje. Norvegai atskleidžia, kaip Lietuvoje ir Latvijoje registruotos įmonės, pristatančios save kaip ES „krabų laivyną“, galimai išnaudoja žmones, o atsitikus nelaimei kratosi atsakomybės. Kokie žmonės dirba tuose laivuose, kokiomis sąlygomis, ir kas yra tikrieji įmonių savininkai?
Vieno vyro istorija. „Iš pradžių aš net bijodavau išeiti į lauką, kad man neatsitiktų kažkas tokio, kas pakištų koją“, – sako Vitalijus, kuriam greitai keturiasdešimt, tačiau tik neseniai susirado darbą. Nuo 16 metų jo pragyvenimo šaltiniai buvo nusikalstamame pasaulyje. Kas padeda nepalūžti, iš kalėjimo išėjus į laisvę ir apsisprendus gyventi kitaip, kai tenka iš naujo mokytis bendrauti ir dirbti? Autorė Sigita Vegytė
Milijonas Niujorkų. „Niujorkui priklausai iš karto. Tas, kuris čia yra vos penkias minutes, yra lygiai tokia pat miesto dalis kaip ir tas, kuris čia gyvena penkerius metus.“ Tokia amerikiečių rašytojo Thomo Wolfe'o citata šviečia elektroniniame plakate Niujorko gatvėje. Ir net jeigu Niujorkui visi priklauso vienodai, tačiau kiekvienas į jį žvelgia savaip. Taigi kiekvienas su savim nešioja savą Niujorko versiją ir istorijas. Ši laida viena iš daugybės Niujorko versijų. Autorė Vita Ličytė....
Žmogus, kuris norėjo būti vienas. 2018 m. – Tėvo Stanislovo jubiliejiniai metai, 100-osios gimimo metinės. Pas Tėvą Stanislovą žmonės vykdavo ieškoti dvasios ramybės, patarimo, pasiguosti. Kai kuriems tai buvo bandymas išsivaduoti iš dvasinės vienatvės. Priimdavęs ir išklausydavęs visus pats Tėvas Stanislovas vienatvę vadino būtinybe: „Jeigu Dievas duoda, aš lieku vienas“. Autorė Audra Girijotė
Penkių žmonių istorijos atskleidžia, kad laikas žmonėms eina nevienodai. Kodėl laikrodžių meistrui išardžius laikrodį laikas jam tuo metu sustoja? Kaip pasikeičia gyvenimas, kai sužinai, kad galbūt laiko tau jame gyventi liko nebedaug? Autorė Rūta Dabravaitė.
