Vinilinės plokštelės įprastai skamba muzika, bet ne vien ja. Klausytis galima ir pasakų, poezijos, psichologų paskaitų ar reklamų. Apie atgimstančią įrašų laikmeną ir tai, kaip galima išnaudoti jos galimybes XXI amžiuje – pokalbis su kolekcininku, Vinilo studijos savininku Artūru Franckevičiumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.
“Muzika gali išgelbėti spektaklį, bet gali jį ir sugadinti”, - sako kompozitorius Antanas Jasenka. Kaip muzika gali sugadinti spektaklį, ir kaip – išgelbėti? Ir kodėl kartais žmonės iš spektaklio išeina, neatlaikę muzikos? Kas tokio nepakeliamo joje gali būti? Apie garso ir tylos takelį – pokalbis su spektaklių muzikos autoriumi, kompozitoriumi Antanu Jasenka. Ved. Agnė Kairiūnaitė.
Kas vyksta, kai imame vis mažiau matyti kitą žmogų, tik save? „Nebelieka tikrojo susitikimo. Šiandien narcisistinėje kultūroje yra svarbiau tai, kas vyksta su manimi. Todėl taip svarbu iš naujo ieškoti, kas mes visi esam ir koks mūsų santykis yra vieni su kitais“, – sako spektaklio „Aklieji“ kūrėjai. Ar aklieji žino, kad jie – akli? Ir kaip vėl praregėti? Pokalbis su spektaklio režisieriumi Artūru Areima ir aktore Monika Poderyte. Ved. Agnė Kairiūnaitė.
„Kas yra blokiniai? Vizualiai – tai yra namai. O kokie ten žmonės gyvena, kas jų galvose dedasi – sunku pasakyti. Vis tik, gal kažkiek blokiškumo yra ir galvose, kai gyveni blokuose. Aš pats irgi ten gyvenu, iš tikrųjų“, - sako trumpametražio filmo ir fotografijų parodos „Blokiniai“ autorius Vytautas Juozėnas. Kuo postsovietinių daugiabučių mirkorajonai patraukė vos vieną dieną sovietinėje Lietuvoje gyvenusį jauną žmogų, ir ką jis ten atrado?
Kelionė po Afriką. Laidos svečias afrikanistas, poliglotas, keliautojas Gediminas Degėsys.
Seminarų ir mokymų gausybėje – nemažai tokių, kurie skirti moteriškumui. Jų rengėjai žada išlaisvinti moterų vidines deives, atrasti būdus, kaip moterims tapti mylimomis ir laimingomis visą gyvenimą. Kiek realistiški tokie pažadai? Kaip nepasiklysti moterišką pradą išlaisvinti kviečiančių seminarų programose ir kodėl taip svarbu šią, moteriškąją, savo dalį pripažinti ir vyrams? Pokalbis su psichologe, psichoterapeute Jurga Dapkevičiene.
Informacija – žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę. Kiek ir kokios prasmės jaučia žinias per radiją rengiantis ir skaitantis žmogus, po darbo dalyvaujantis poezijos vakaruose? Apie tai, kas svarbiau – žinios ar poezija, – pokalbis su LRT RADIJO žinių vedėju ir Laimono Noreikos premijos laureatu, poezijos skaitovu Pauliumi Šironu.
Publikos aplodismentai, kritikų įvertinimai, du Auksiniai scenos kryžiai ir daugybė kitų apdovanojimų. Kiek visa tai kainuoja? Ir ką reiškia liautis darius tai, ką darei visą gyvenimą? Apie tai, ką suteikia šokis, kokią kainą už jį tenka sumokėti bei kaip čia padeda, o gal trukdo žemaitiškas charakteris – pokalbis su baleto artistu Eligijumi Butkumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.
Kodėl XXI amžiuje norisi mėgautis XVIII amžiaus užsiėmimu pintame krepšyje? Kokia magija traukia žmones pilotuoti oro balionus, o likusius ant žemės – jiems mojuoti? Pokalbis su oro balionų sporto pilotu, pasaulio jaunimo ir Europos čempionu Roku Kostiuškevičiumi. Ved. Agnė Kairiūnait ė
Martino Crimpo pjesę „Laimės respublikoje“ kai kurie kritikai vadina modernia Dantės „Dieviškosios komedijos“ interpretacija, pašiepiančia šiuolaikinį savojo „aš“ sureikšminimą, tiesiog apsėdimą savimi. Režisierius Mantas Jančiauskas, pagal pjesę pastatęs spektaklį, sako, kad tas apsėdimas savimi, apsėdimas būtinai siekti sau laimės kaip tik paverčia ją neįmanomą patirti. Apie nelaimingą gyvenimą Laimės respublikoje – pokalbis su režisieriumi Mantu Jančiausku. Ved. Agnė Kairiūnaitė....
Kompozitorius, chorvedys ir pedagogas Laimis Vilkončius, pagal „Eglę žalčių karalienę“ pastatęs roko operą pastebi, kad jaunimas nelabai bežino šio lietuvių epo istoriją. Nors, norint nusifotografuoti prie Palangos Botanikos parke skulptoriaus Roberto Antinio sukurtos Eglės žalčių karalienės skulptūros, kartais tenka pastovėti eilėje. Kaip atsitiko, kad viena žymiausių lietuvių pasakų pamažu iš atminties blunka? Kodėl ją žinoti verta? Kokių prasmių galima atrasti šioje Eglės ir jos šeimos istori...
Raginimas tapti sėkmingu – dažna tema populiariosios psichologijos literatūroje ir tobulėjimo seminarų kalendoriuose. Ką iš tiesų reiškia sėkmingas žmogus? Kokios sėkmės esame skatinami siekti, ir ar tikrai jos tokios mums reikia? Pokalbis su sociologu Artūru Tereškinu.
Meilės istorijos su laiminga pabaiga turi įtakos žiūrovų asmeniniam gyvenimui, rodo Australijoje atliktos apklausos rezultatai. Kokia tai įtaka? Kokius lūkesčius apie meilę konstruoja kino pramonė? Ir ar Australijoje – taip pat, kaip ir Lietuvoje? Apie meilę kine ir gyvenime – pokalbis su kino kritiku Edvinu Pukšta.
Technologijų amžiuje akivaizdus susidomėjimas tiksliaisiais mokslais. Kita vertus, ekspertai tvirtina, kad daugiau kaip pusei šalies mokinių būtų galima diagnozuoti matematikos mokymosi sutrikimą, o matematika apskritai dažnai vertinama kaip gyvenime praktiškai nereikalinga, nepanaudojama disciplina. Kiek tame tiesos? Pokalbis su ilgamečiu Vilniaus kolegijos direktoriumi Gintautu Bražiūnu.
Neuroedukacinių metodų tikslas – padėti žmogui pakeisti ydingą mąstymą ir požiūrius, kurie trukdo gyventi. Ši metodų sistema grindžiama trimačiu ugdymu. Jis, sekant egzistencine asmenybės teorija, apima tris žmogaus sritis – fizinę, emocinę ir dvasinę. Kokie tai metodai, ir kaip jie veikia? Pokalbis su neuroedukatore, dailės terapeute, asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ įkūrėja Marija Mendele Leliugiene.
„Dėl komercinio požiūrio šiandien vaikams auginamas supratimas, kad žirgas yra karuselė. Kad mes jam – obuolį ar morką, o jis turi mus linksminti. Tačiau taip neturėtų būti. Žirgas - ne inventorius. Jis mus augina dvasiškai. Be to, jis mums nieko neskolingas. Taip galime sakyti apie kiekvieną iš mūsų – apie santykį nebūtinai tik su žirgu, bet ir su žmonėmis. Mes visi vienas kitam nesame nieko skolingi“, - sako Utenos žirgų sporto klubo „Bėras vėjas“ šeimininkė Vita Jašinauskaitė. Apie santykį su...
„Manasis aš“: apie okultizmą. „Nesu kalbinamas tomis temomis, kurios Lietuvoje beveik yra uždraustos ar kuriomis bijoma viešai kalbėti. Pavyzdžiui, viena tokių temų, kurios susijusios su mano simbolinio mąstymo tyrinėjimais, yra okultizmas. Apie okultizmą rimti žmonės nekalba, o jei kalba – tai jie yra nebe rimti“, – pastebi filosofas Gintautas Mažeikis. Apie uždraustas temas, kuriomis mokslininkas nėra kalbinamas, bet kalbėti norėtų – pokalbis su VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros ...
Plačiajame feisbuko tinkle yra daug ir įvairių puslapių. Vienas iš jų – „Gėris, grožis ir tiesa“. Lakoniškus paveikslėlius čia ranka piešia filosofas Vilius Dranseika. Juose – absurdo humoro įžvalgos apie Lietuvos politinį, socialinį gyvenimą. Puslapyje atrasti galima ir filosofiškų pamąstymų apie būtį. Apie filosofinę mintį, sklindančią ne nuo bačkos, bet iš feisbuko – pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika.
„Mes esame ir tarnai kompozitoriaus minčiai, ir tarpininkai, nes būtinai turime patirti atliekamą kūrinį asmeniškai. Visa tai reikalauja maksimalaus atsidavimo. Tai labai didelė misija, atsakomybė ir didelis džiaugsmas. Muzika yra procesas, kuriame svarbus ir kompozitorius, ir atlikėjas, ir klausytojas. Visi jie – būtini komponentai jam įvykti“, – sako pianistė Eglė Andrejevaitė. Kaip muziko proceso išmokti, ir ar tai – įmanoma misija, mokytis skambinti pradėjus tik suaugus? Pokalbis su pianiste...
Lietuvių tautosakos tradicijoje gausu pasakų, sakmių su siaubo elementais – šiapusinio ir anapusinio pasaulio ženklais bei šiurpinančiais velniškais personažais. Aktorė Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė sukūrė spektaklį pagal siaubo pasakas ir lietuviškas sakmes, užrašytas Jono Basanavičiaus bei Norberto Vėliaus. „Apie vėles, žemėj klajojančias“ skirtas siaubo pasakų gerbėjams. Ar tokių yra? O jei taip – ko tokiose pasakose ieškoma, ką galima atrasti, ir kodėl mamos verčiau neslėptų nuo...
Žodžių junginys „miškas ir lietuvis“ – girdėtas turbūt daugeliui. Koks yra šis santykis, ši pora? Apie miško ir lietuvio ryšius režisierius Mindaugas Survila turi savų atsakymų. Filmo „Sengirė“ kūrėjas miškuose filmuodamas praleido ketverius metus, kartais ir kelias paras be perstojo, įsilipęs į medį. Ką ten tiek veikti, ir vardan ko? Apie mišką ir lietuvį pokalbis su režisieriumi Mindaugu Survila.
Kodėl be muzikos negalime apsieiti, ir ypač - per šventes? Velykų dieną, Prisikėlimo šventę apie šventinę muziką ir pirminę jos prasmę pokalbis su kompozitoriumi Vidmantu Bartuliu.
Prieš dešimtmetį susibūręs Ugniavijas – vyriško folkloro kolektyvas, atliekantis karines dainas. Kaip jų atlikimas gali pakeisti populiariosios psichologijos patarimus, raginančius atskleisti savo vyriškumą? Apie dainuojančius vyrus, karinių dainų ypatumus, ir tai, kas vyksta jas atliekant – pokalbis su vienu kolektyvo Ugniavijas nariu Martynu Švedu.
Pojūčių teatro spektaklyje „Pirmapradis“ pasitelkiama Karlo Gustavo Jungo biografija ir idėjos apie sąmonę, pasąmonę, sapnus ir archetipus. Žiūrovams suteikiama galimybė drauge su spektaklio kūrėjais kurti ir išgyventi savo gyvenimo spektaklį teatro salėje. Kaip kuriamas pojūčių teatras ir kur jis kviečia žiūrovą? Pokalbis su Pojūčių teatro kūrėjais, režisiere Karolina Žernyte ir dramaturgu Jauniumi Pisarausku.
Su kokiomis problemomis šiandien susiduria lietuvių kalba kalbantys žmonės? Dažnai skundžiamasi netaisyklingu žodžių kirčiavimu, prasta kalbos kultūra. Vis dėlto, anot kalbininkės prof. Irenos Kruopienės, vienas labiausiai šlubuojančių lietuvių kalbos elementų šiandien yra intonacija. Apie sakytinės kalbos ypatumus ir intonacijos svarbą sklandžiai kalbėsenai – pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktore bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ...
Pelkes įprasta laikyti negražiomis, pavojingomis vietomis, kurios niekam neįdomios ir kurių apskritai derėtų privengti. Psichologas Julius Kvedarauskas būtent ten rengia ekskursijas. Keliaujant po pelkes, ieškoma sąsajų tarp gamtos ir tarp vidinių žmogaus pelkių – tokių gyvenimo momentų, kai kasdienybės tėkmėje tarsi įklimpstame. Kaip elgtis pelkėje, kad iš jos išeitume, o ne paskęstume? Ir kaip atrasti grožį ir gėrį ten, kur mažiausiai to tikimės? Pokalbis su psichologu Juliumi Kvedarausku....
Anot istoriko ir filosofo Alvydo Jokubaičio, kiekvienai tautai reikia kažko, kas ją jungia, yra pastovu, ir sugebėjimo keistis. Kaip gebėti išlaikyti kažką, kas būdinga tik mums, ir tuo pat metu būti lankstiems? Ir kaip šiuo požiūriu atrodo šiandieninė Lietuva? „Mes nebežinome, kaip mes norime gyventi. Mes nežinome, kokį žmogų norime išugdyti. Nežinom, kas yra išsilavinimas, kas yra išsilavinęs žmogus. Pirmą kartą Lietuvoje nežinome, koks jis“, – atkreipia dėmesį filosofas ir istorikas. Kaip tai...
„Kaip smurtas prieš vaikus – sakyčiau, nemaža dalimi tokia dvasia gyvuoja šiandien valstybės santykiuose su žmogumi, su visuomene.“ „Valstybė elgiasi kaip tėvas, kuris supranta, kad turėtų būti demokratiškas, bet jis nesugeba būti geras, atidus, kalbėtis su vaikais. Kuo ilgiau dirbu, tuo labiau matau, kad yra daug žmonių, kurie tyliai nekenčia savo tėvų. Kartais vaikai gėdijasi savo tėvų. Tai yra kaina, kurią moka ir Lietuva – kai kuriems vaikams yra gėda, kad jie yra šios šalies vaikai, gėda li...
Ar jūsų amžius pase atitinka vidinį, jaučiamą amžių? Ar jis sutampa su jūsų išvaizda? Ir kaip čia atsiranda atotrūkis? Kaip paaiškinti chronologinio ir jaučiamo amžiaus neatitikimus ir kodėl labiau pastebime raukšles klasiokų, bet ne savo veiduose – pokalbis su Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja, sociologe dr. Gražina Rapoliene.
Kas yra meilė, klausimas nėra labai netikėtas. O kas – nemeilė? Temą filme tokiu pavadinimu, „Nemeilė“, tyrinėja režisierius Andrejus Zviagencevas. Kaip nemeilė šeimoje ir nemeilė visuomenėje šiandien atsiskleidžia šiapus ir kitapus ekrano? Kaip į šią nemeilės teritoriją papuolėme ir ar yra būdų iš jos išsikapstyti? Apie tai - pokalbis su kinotyrininke, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktore ir meno vadove dr. Gražina Arlickaite.
