Ką turėtų žinoti dukterys? Savo patirtis ir patarimus, po įžvalgą kiekvienai metų dienai, į knygą „Dovana beveik suaugusiai dukrai“ savajai dukteriai sudėjo tinklaraštininkė Jolita Mikolaitienė. Mamos ir dukters ryšys – kuo jis ypatingas? Koks jis turėtų būti? Koks neturėtų? Ir ką daryti, kai yra toks – koks yra, galbūt netobulas? Pokalbis su Jolita Mikolaitiene.
Tūkstantmetė korėjiečių kūno lavinimo pratimų, specialaus kvėpavimo, meditacijos ir kovos menų sistema kuksando – kalnuose atsiskyrusių vienuolių praktikuotas mokymas. Kadaise slaptas – o dabar prieinamas ir čia, Lietuvoje. Kuo jis ypatingas? Kokios įtakos jam praktikuoti turi kultūra, ir ar lietuvis gali gauti iš kuksando tokios pat naudos, kaip korėjietis? Pokalbis su kuksando mokytoja Toma Kumžiene.
„Visi turime savo gyvenimo scenarijus, sukurtus vaikystėje. Jei mūsų tėvai mumis tikėjo ir sakė – tu gali, tau pasiseks, tai ir turime vidinį tikėjimą, kad mums iš tiesų pasiseks. Labai dažnai tokiems žmonėms iš tiesų pasieka. Jei tokio tikėjimo iš tėvų nėra – tada reikia patvirtinimo iš šalies, kad kažkas kitas pasakytų, kad galime. Žmonėms reikia pastiprinimo iš išorės. Tačiau geriausias pastiprinimas ar palaikymas yra ne būrėjų salonuose, o artimų draugų būrelyje“, - sako psichoanalitikė, psi...
„Turbūt nemaža dalimi esu autoritariškas vadovas, kai kuriems žmonėms – truputėlį tironas. Galbūt tame dalis tiesos ir yra“, - sako dirigentas, choro vadovas ir pedagogas Romualdas Gražinis. Kokia vieta yra choras? Ką ji duoda jame giedantiems ir jo klausantiems? Kokios dirigavimo nuostatos galioja chore, ir kokios – gyvenime? Kalbėsimės su choro „Aidija“ vadovu Romualdu Gražiniu. Taip pat pasmalsausime, kaip jau už koncertinių salių ribų susikalba du dirigentai – tėvas Romualdas Gražinis ir jo ...
„Namai – tai ne namas. Yra daug pastatų, bet šiuose pastatuose nedaug namų. Namai – tai ne plytos, ne prabangūs interjerai ar dar kas nors. Namai – tai tam tikri tarpusavio santykiai, kuriuose žmonės jaučia, kad jie vieni su kitais susiję, kad ten jie laukiami, kviečiami, kad ten jie gali būti tokie, kokie yra – ar liūdni, ar laimingi, ar pikti, ar išsigandę – bet kokie. Kad jų poreikiai bus pripažinti ir vertinami. Viso to dabar vis mažiau ir mažiau. Šiandien daugeliu atveju žmonės nebepatiria ...
„Leidimas sau klysti ir sugebėti sau atleisti už tai, kad klysti, taip pat pažvelgti į tas klaidas ir suvokti, ką jos davė gero, ne tik blogo – tai yra labai reikalinga savybė ne tik kūrėjo, ne tik menininko, bet kiekvieno iš mūsų gyvenimuose“, – sako Milda Sokolovaitė. Tai, kad neleidžiame sau klysti – taip pat gali būti priklausomybė. Apie šią ir kitas (ne)priklausomybes bei klaidas teatre ir gyvenime – pokalbis su dramaturge, pjesės „(Ne)priklausomybės“ autore Milda Sokolovaite.
Gyventojų apklausos rodo, kad Kūčios iki šiol išlieka viena svarbiausių lietuvių šeimos švenčių. Daugiau kaip 80 proc. žmonių rengia tradicinę, dvylikos patiekalų vakarienę. Kaip šiai šventei tinkamai pasirengti? Kokie papročiai ir tikėjimai, susiję su Kūčiomis, atsiskleidžia ant šventinio stalo, remiantis lietuvių etnine kultūra, kiek visa tai mums turi prasmės šiandien? Pokalbis su etnologe Nijole Marcinkevičiene.
Kodėl garaže? Apie ką ten kalbėti? Gal automobilius? Kviečiam paklausyti. Pokalbis su žurnalistu, laidų ir renginių vedėju, didžėjumi ir humoristu Rimu Šapausku.
„Diplomatijos ritualai labai susiję su gyvūnų ritualais, kuriuos jie atlieka asistuodami, kovodami dėl išlikimo, švelnindami konfliktines situacijas su kitais gyvūnais ar siekdami nustatyti hierarchinę tvarką savo bendruomenėse“, – sako Michaelas Žantovskis. Apie diplomatijos ir gyvūnų pasaulio ryšius, diplomatijos paskirtį ir tai, kas bendra tarp Vaclavo Havelo ir Woody Alleno – pokalbis su diplomatu, vertėju, buvusio Čekijos prezidento Vaclavo Havelo spaudos atstovu ir politinių reikalų koordi...
„Ko aš iš tikrųjų siekiu savo muzika – kad žmonės atkreiptų dėmesį į tai, kas jie yra“, – sako kompozitorius Davidas Langas. Apie muzikos esmę ir savęs paieškas jos akivaizdoje – pokalbis su Pulitzerio, „Oskaro“ ir „Grammy“ premijų laureatu, kompozitoriumi Davidu Langu.
Psichologų tyrimai rodo, kad patirtys žmogų daro laimingesnį, nei daiktai, tačiau ar kelionės šiandien netampa dar viena mada? Ar nesiimame jų vartoti lygiai taip pat, kaip ir daiktų? „Kelionės yra priešnuodžiai prietarams, aklam prisirišimui ir siauram mąstymui. Platus mąstymas negali atsirasti, vegetuojant viename mažame žemės kampelyje visą gyvenimą“ - rašė Markas Tvenas. Ar šis požiūris išlieka aktualus XXI amžiuje, kai galime keliauti televizoriumi ar internetu? Apie tai, ką suteikia kelion...
Pagal moters sielos žinovo, švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano tekstus pastatytame spektaklyje „Dvasiniai reikalai“ atskleidžiamas kolektyvinis moters dvasios portretas. Jame susipina meilė, paranoja, džiaugsmas, azartas, skausmas ir neviltis – milžiniška amplitudė įvairiausių emocijų. Žodis „reikalai“ visų pirma asocijuojasi su kokiais nors finansiniais ar buitiniais dalykais. Kokie yra „dvasiniai reikalai“? Pokalbis su spektaklio režisieriumi Kirilu Glušajevu ir aktore Gintare Latvėnaite....
Koks gali būti kitoks požiūris į tremtį ir ją išgyvenusius žmones? Kodėl svarbu apie tremtį kalbėti šiandien ir kalbėti kitaip, nei esame įpratę? Kaip su šiais istorijos puslapiais, praėjus daugiau kaip pusšimčiui metų, elgtis mums – daugeliui, saugančių savo šeimų tremties istorijas? Ar galime ir kaip galime išgyventi šią tautos ir žmogaus tragediją? Pokalbis apie tremtį, žvelgiant iš kitokios perspektyvos, su ekspedicijos „Lapteviečių pėdomis“ iniciatoriumi ir dalyviu Gediminu Andriukaičiu....
Darbo kolektyvuose kylantis pyktis, nepasitenkinimas ir kitos neigiamos emocijos ne tik neigiamai veikia pačių žmonių sveikatą, bet turi tiesioginės įtakos ir darbo rezultatams. Įtampa, konfliktinės situacijos darbe – kaip su jomis elgtis profesinėje aplinkoje? Jei namuose jaučiamės gana laisvai lieti savo pyktį ar nepasitenkinimą, tai darbe mus riboja socialiniai vaidmenys. Kaip šiuolaikinėse darbovietėse kinta lūkesčiai atmosferai darbe? Kaip ją harmoningesnę galime kurtis patys, darbuotojai, ...
„Mūsų visuomenėje yra labai daug skaudulių – daug jaunimo yra susidūrę su patyčiomis, su priklausomybėmis ir smurtu artimoje aplinkoje, daugelis yra išgyvenę pažįstamo ar artimo žmogaus savižudybę. Tie skauduliai išlieka, bet jaunimas paprastai apie tai nekalba, tuos skaudulius jis linkęs išveikti per destruktyvias veiklas. Jauni žmonės ne šiaip sau kasdien būna gatvėje. Tokiu atveju, paprastai kažkas vyksta jų šeimoje, kad gatvėje jie jaučiasi geriau, negu namuose“, – sako socialinis darbuotoja...
„Neturime tikslo išgąsdinti. Priešingai – stengiamės baimę dekonstruoti, pažiūrėti į ją iš šono ir sužinoti, kokias pasekmes baimė turi mūsų gyvenimui ir kokios priemonės ją padėtų peržengti“, – sako spektaklio „Apie baimes“ kūrėjai. Kaip priimame savo buvusias, dar iš vaikystės atkeliavusias baimes ir tas, su kuriomis gyvename jau suaugę? Pokalbis su režisiere Olga Lapina ir psichologe Rasa Bieliauskaite.
„Norint iš tiesų sudominti auditoriją, jos valdymo technikų čia nepakaks. Žmogus kalba tuo įdomiau, kuo įdomiau jis gyvena ir kuo geriau moka formuoti bei išreikšti mintis apie savo vidinį pasaulį. Tačiau tam visų pirma reikia žinoti, koks tas pasaulis yra. Mes vartojame per daug žodžių ir per mažai turime, ką pasakyti“, – sako aktorė Aldona Vilutytė. Apie mūsų kalbą ir balsą, kuriame, pasirodo, yra visa mūsų biografija – pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos ir scenos kalbo...
„Kodėl apie tokį sudėtingą darinį, kaip žmogus, norite paprasto ir aiškaus atsakymo, kaip matematikos formulės? Nebus tokio atsakymo ir net nenorėkite, kad jis būtų. Yra tik paieška. Man labai patinka F. Nyčės žmogaus savikūros idėja – kad turime būti savo gyvenimo poetais, ypač smulkmenose ir kasdienybėje. Jei savęs nekuriame ir gyvename taip, kaip mus sukūrė gamta – gyvename gyvūniškoje stadijoje. Tačiau tam, kad taptum tuo, kuo gali tapti – reikia rizikuoti, neįstrigti savyje“, - sako filosof...
„Tyrimai, susiję su psichologija ir ekonomika rodo, kad priimant sprendimus – tiek įmonių politikoje, tiek valstybiniu lygmeniu ar asmeniniuose pasirinkimuose, – piniginė nauda ne visada yra svarbiausia. Remiamasi ir kitais motyvais. Žinoma, pinigai lemia labai daug, tačiau supratimas kada jie nelemia, kodėl jie nelemia ir kaip padaryti, kad kartais netgi lemtų labiau man ir daro šią mokslo sritį įdomią“, - sako finansų doc. Alminas Žaldokas. Kiek pinigai verčia pasaulį suktis? Pokalbis su Honko...
„Socialinis verslininkas visada yra šiek tiek naivokas, nes jis tiki, kad gali pakeisti pasaulį. Bet juk tie, kurie tiki, tie galiausiai pasaulį ir pakeičia. Tai žmonės, kurie problemas mato kaip iššūkius ir nori bei mato galimybes jas spręsti, o tuo pačiu turi ir kompetencijų bei ryžto tai daryti“, – apie socialinį verslą Lietuvoje kuriančių žmonių ypatumus sako Urtė Žukauskaitė-Zabukė. Apie socialinį verslą ir sėkmingus jo pavyzdžius – pokalbis su Nacionalinio socialinės integracijos instituto...
Su kokiu nusiteikimu žmogui keliauti į Afriką? Galimybės pažinti kitas tautas ir kultūras dabar didžiulės. Galim laisvai keliauti, naudotis internetu. Kas trukdo ne baisėtis, bet domėtis ir suprasti Afriką. Pokalbis su filosofu, poliglotu ir afrikanistu Gediminu Degėsiu.
Nors ir skaitome daugiau negu ankščiau, tačiau tai darome kitaip. Skaitymas tampa priklausomas nuo to, kokiame ekrane mes skaitome. Skaitmeninė aplinka ypač aktuali vaikams, jų skaitymo įgūdžių vystymuisi.
„Kito žmogaus pažinimas – ne visada lengvas. Priimti save patį – taip pat ne visada lengva. Kai svajoji vaikystėje būti astronautu, tolimų kelionių, tarpgalaktinių ekspedicijų dalyviu.. Mane tie dalykai labai žavėjo, traukė. Gali labai kažko trokšti, bet kai kuriems dalykams neturi duomenų. Tada svarbu paleisti tai, kas nėra tavo pašaukimas, tavo stiprioji pusė“, – sako vyskupas Arūnas Poniškaitis.
Kodėl žmonės daro nusikaltimus? Kas turi įtakos nuo visuomenės priimtų normų nukrypstančiam elgesiui? Labai populiari retorika, kad dėl to kalta socialinė atskirtis. Kodėl toks supratimas – neteisingas? Pokalbis su kriminologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros dėstytoja dr. Jolanta Aleknevičiene.
Kaip ugdyti vaikus? 20 a. pradžioje Japonijos mokslininko, smuikininko, kompozitoriaus, ugdymo filosofo S. Suzuki sukurtas ugdymo metodas tai siūlo daryti muzika. Apie šio metodo ypatumus ir tai, kokius jo aspektus būtų prasminga diegti bendrojo lavinimo programose – pokalbis su Suzuki metodo mokytoja Jelena Gliaudeliene.
Apie gyvenimo gyvybę, jausminio pasaulio ir autentiškumo paieškas kūryboje ir gyvenime. Laidos svečias – fotografas Laimutis Brundza.
Pokalbis su Latvijos Universiteto antropologijos departamento vadove socialine antropologe Aivita Putnina apie tai, kam reikalingi antropologai.
Kai kas gali pasakyti, kad šiais laikais kasdienybės monotonija tokia galinga, kad norint praskaidrinti tą kasdienę pilkumą reikia šoko lygio patirčių. Man čia kyla abejonių, ar ta kasdienybė išties yra tokia pilka? Lyderė, šį kasdienybės pilkumą pabrėžiant, yra visa komercinė rinkos mašina. Kuo labiau pabrėži pilkumą, tuo lengviau parduoti kasdienybės praskaidrinimo akcijas“, - sako kasdienybę tyrinėjantis filosofas Nerijus Milerius. Apie kasdienybės prigimtį ir būdus jos išvengti – pokalbis su...
„Kurtieji irgi eina į diskotekas. Kiti galvoja – ką mes čia veikiame? Tačiau ir kurtieji mėgsta pasilinksmint. Mes jaučiame vibracijas, dėl to tam tikra prasme ir mes girdime muziką bei galime šokt“, – sako Ada Zabulionytė, klausą praradusi vaikystėje. Apie gyvenimą negirdint ir negirdinčiųjų kalbą ir kultūrą – pokalbis su Ada Zabulionyte, vertėjaujant gestotyros specialistei Ievai Stelmokienei.
Blizgūs akmenys, plastikiniai gėlių žiedai, skulptūros. Ne vietoje ir ne laiku savaime normalūs daiktai gali iššaukti ir šypseną, ir nuostabą, ir liūdesį. Pavyzdžiui, kam kilimai kapinėse? Medinis ratas ant daugiabučio namo didmiestyje sienos? Kokius ženklus apie mus siunčia kičo ženklai mūsų aplinkoje? Pokalbis su fotomenininku Vytautu Pletkumi.
