Kokią reikšmę šiandien vaidina mada? Ką ji suteikia, ir ką jos vaikymasis iš mūsų atima? Apie madą kaip mados industriją, taip pat kaip meno, dizaino, kultūros ir identiteto išraišką – pokalbis su VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Jūrate Tutlyte.
Kas lemia masinės, populiariosios kultūros įsigalėjimą – įvairiausiuose pasaulio kampeliuose egzistuojančius skonio, pomėgių, vertybių panašumus? Apie masinę kultūrą, masės žmogaus tipą – standartizuotų dvasinių poreikių vartotoją, intelektualinių pastangų nereikalaujančias pramogas ir viso to pasekmes – pokalbis su kultūrologu Viktoru Barstusevičiumi.
Mieste sudėtinga atrasti vietą, kurioje nepersekiotų garsas. Baruose, kavinėse, restoranuose, viešajame transporte, parduotuvėse, gatvėse, net gamtoje, iš atidarytų automobilių bagažinių ir mobiliųjų telefonų – jis skamba kone visur, nepriklausomai nuo mūsų norų. Kuo ypatingas mūsų miesto garso takelis? Pokalbis su kompozitoriumi Antanu Jasenka.
„Tolerancija – tai būdas peržengti save, priimti kitą ir kurti sveiką viešąją erdvę, kurioje būtų bandoma susikalbėti ir suprasti vienas kitą. Dabar gi didžiausia problema – ne noras kitą ar kitokį asmenį ar reiškinį analizuoti, o išankstinės nuostatos, sąmoningas bangų kėlimas, bandant provokuoti ne racionalią diskusiją, o mėtantis šablonais. Tai tik kelia emocijas ir taip visuomenėje skatina dirbtinį susipriešinimą“, - sako Donatas Puslys. Apie toleranciją ir netoleranciją – pokalbis su Tolera...
Kas yra lietuvis šiandien? Ši tema ypač plačiai aptarinėjama viešojoje erdvėje, apie ją savo nuomonę turi kiekvienas lietuvis. O ką apie emigrantus ir lietuviškumą gali pasakyti mokslininkas? Sociologė, antropologė Ieva Kripienė šiandienines lietuviškumo sampratas tyrinėjo JAV – Kalifornijoje ir Niujorke bei jo apylinkėse. VDU mokslininkės Ievos Kripienės disertacijos apie lietuvių identitetą išvados ir įžvalgos už tyrimų ribų.
„Pavaišinti kitą visais laikais buvo pats paprasčiausias būdas padaryti kitam įspūdį. Taip, kitam mes galime pasiūlyti ir seksą, ir smurtą - tai taip pat yra būdai savo tikslams pasiekti, tačiau maistas, be jokios abejonės, yra paprastesnė, saugesnė ir veiksmingesnė priemonė“. Apie maistą, maitinimosi tradicijas ir tai, ką jos sako apie mus – pokalbis su antropologe Daiva Bartušiene.
Vieni turime intelektinę, kiti – fizinę, o dar kiti – negebėjimo džiaugtis gyvenimu negalią. „Per bendravimą su žmonėmis, turinčiais negalią, turime galimybių atrasti savo pačių dovanas. Jie taip pat mus moko džiaugtis gyvenimu, pastebėti jo smulkmenas, o visą visuomenę – būti jautresne“. Apie gyvenimą su negalia – pokalbis su tarptautinei Arkos federacijai priklausančių „Šviesos dirbtuvėlių“ vadovu Gedu Malinausku.
Kaip migracija veikia bendravimą tarp išvykusių vaikų ir Lietuvoje likusių tėvų? Kaip kinta tradicinės šeimos vertybės, kai šeimas skiria ne vien teritorinis, bet dažnai – ir laiko skirtumas, ir kaip emociniam artumui išlaikyti pasitarnauja modernios technologijos? Pokalbis su migracijos įtaką kartų ryšiams tarp Lietuvoje likusių vyresnio amžiaus tėvų ir migravusių suaugusių vaikų tyrinėjusi sociologe dr. Margarita Gedvilaite-Kordušiene.
„Tas žmogaus įsitikinimas, kad gyvens amžinai! Žmogus turėtų labiau vertinti savo laiką, vertinti tas dienas, kurios mums yra dovanotos, turėtų labiau vertinti savo poelgius ir savo žodžius – įprasti vertinti tuos dalykus, kurie yra lyg patys savaime. Tačiau juk jie yra patys savaime tik iki tam tikro laiko... o po to jie tampa labai vertingi“, – sako prieš penkerius metus diagnozę apie vėžį išgirdęs architektas Algimantas Kančas. Apie gyvenimą su liga – pokalbis su architektu Algimantu Kanču....
Tai, kaip pyktį išreiškiame, turi didelę reikšmę mūsų kasdieniam gyvenime. Svaidymasis kumščiais ar lėkštėmis, be abejonės, sudarys problemų. Lygiai taip pat veiks ir pykčio slopinimas. Apie pykčio sampratą, būtinybę reguliuoti savo emocijas, kaip tai daryti ir tai, kokias pasekmes gali turėti nevaldomas pyktis – pokalbis su psichoterapeutu Eduardu Keeganu.
„Naujiems metams visada norisi linkėti įkvėpimo. Tai – vaizduotės dovana, kuri suteikia galimybių žvelgti į pasaulį šiek tiek kitaip, džiaugsmingiau ir su daugiau vilties. Įkvėpimas suteikia naują pasaulio matymą, naują drąsą veikti ir vilties, kad gyvenimas, mūsų kasdienybė gali būti ne tik pilka“, – sako vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Muzika – neatsiejama švenčių dalis. Ypač – Šv. Kalėdų. Šventiniu laikotarpiu Kalėdinės melodijos nuolat skamba visur – ir batų parduotuvėse, ir koncertų salėse. Vis dėlto vasarą jų nė neprisimename. Apie Kalėdų prasmes ir nuo jų neatsiejamas Kalėdines giesmes – pokalbis su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi.
„Kodėl pasakos nepraranda populiarumo? Todėl, kad jos – laimės metafora“, – sako VDU Lietuvių literatūros katedros docentė dr. Asta Gustaitienė. Apie tai, kodėl vaikai mėgsta liūdnas pasakas, kodėl kai kuriose jų toks dažnas žiaurių scenų motyvas ir kodėl tokios pasakos reikalingos – pokalbis su literatūrologe Asta Gustaitiene.
Lietuviai pagal suvartojamo alkoholio kiekius Europoje pirmauja, pasaulyje – užima trečią vietą. Vis dėlto visuomenėje ši priklausomybė dažnai tarsi pateisinama arba neatpažįstama, kaip tokia. „Daug kas galvoja, kad savaitgaliais atsipalaiduoti po darbo su alkoholiu – nieko bloga, ir kad čia visai ne alkoholizmas. Tuomet pabandykite be alkoholio ištverti mėnesį. Jei pavyks – sveikinu, galite įsirašyti save į nepriklausomų žmonių sąrašą. O jeigu ne – bus proga susimąstyti“, – sako br. Laimonas Mi...
Kiek susijęs mūsų gebėjimas girdėti muziką ir jos daugialypiškumą su gebėjimu apskritai patirti gyvenimą ir jo turtingumą? „Jei atbunkame, pavargstame, nebesiklausome garsų, lygiai taip pat nebeįžiūrime spalvų. Lygiai taip pat nebepajėgiame atsiverti žmonėms ir pro juos praeiname užsidariusia sąmone. Galiausiai, gyvenimas netenka skonio. Kad ir kaip nureikšmintume meną, akivaizdi jo funkcija yra palaikyti mus jautriais. Lavindami, pvz., muzikinę klausą, jos jautrumą, tuo pačiu jautrumu mes klaus...
„Nerealistiškai aukštus reikalavimus sau keliantis žmonės – begalo savikritiški, jie įsitikinę, kad savikiritika geriausias būdas save motyvuoti, o tai yra klaida, iš tiesų žmonės tobulėja, kai išmoksta džiaugtis, vertinti savo pasiekimus, o ne kritikuodami save dėl to, ko nepasiekė,“ – taip sako psichoterapeutas iš Argentinos Eduardas Keeganas.
Yra teorijų, kad priklausymas tam tikroms grupėms jauniems žmonėms padeda išspręsti asmenines tapatumo asmenines, psichologines problemas. Tiesa, jas tyrinėdami, antropologai vis daugiau laiko turi praleisti internete, mat šiuolaikinių subkultūrų išraiškos erdvė ženkliai keliasi į internetą. Viena šiuolaikinių gyvenimo būdo pasaulėžiūrų – swag. Apie šios grupės deklaruojamas pažiūras ir elgesį, įvaizdį, išraiškos priemones ir tai, ką apskritai žmogui suteikia priklausymas įvairioms grupėms – pok...
„Tai, kas įvyko po Sovietų sąjungos žlugimo buvo blogiau, nei pati Sovietų sąjunga. Jos žlugimas daugelį posovietinių visuomenių nubloškė į labai gilų tradicionalizmą. Psichologine prasme, matome sugrįžimą į XIX amžių. Sovietų sąjungos žlugimas, kad ir laikinas, buvo ir regresas, ne tik progresas“. Su kuo siejama moderni visuomenė? Kokiose srityse ir kaip ją matuoti? Kokiais bruožais ji pasižymi ir kokia yra šiuolaikinė Lietuvos visuomenė? Apie visuomenės modernėjimą – pokalbis su tyrimo „Soviet...
Tarsi psichoterapija, reklama siekia žmones įtikinti pasikeisti. Kokie būdai naudojami tiems žmogaus mąstymo pokyčiams skatinti ir kodėl gi žmonės dažnai šitaip keikia šias pastangas – reklamą? Kodėl ji taip erzina? Pokalbis su Vilniaus dizaino kolegijos dėstytoju, reklamos kūrėju Gabrieliumi Jucevičiumi.
Kokie ikikrikščioniškos tradicijos pomirtinio gyvenimo vaizdiniai ir mirusiųjų pagerbimo papročiai seniai išnyko ir kokios šių papročių formos išliko šių dienų žmonių mąstyme, tautosakoje ir apeigose? Koks buvo senovės lietuvių pasaulėžiūroje vyravęs požiūris į mirtį ir archajiškos pomirtinio gyvenimo sampratos? Pokalbis su etnologu Arūnu Vaicekausku.
„Skinhedų judėjimo veiklos formos mūsų šalyje gana nuosaikios. Kadangi mūsų visuomenė labiau demokratiška, tokie ir skinhedai, jie atspindi visuomenę – judėjimas Lietuvoje neišvirsta į tokias agresyvias jo formas, kaip, pavyzdžiu, Rusijoje“ – pastebi skinhedų subkultūrą tyrinėjęs etnologas Tadas Kavolis. Apie skinhedų subkultūros mūsų šalyje ypatumus, šiai subkultūrai artimas idėjas ir mitus apie ją – pokalbis su VDU mokslininku Tadu Kavoliu.
„Pagrindinis triukšmo šaltinis yra pats žmogus. Visos kasdienės mintys, visiškai, atrodytų, nekalti pamąstymai, kurie nuolat ūžia galvoje – nuo jų niekur negalima pabėgti. Šį vidinį triukšmą papildo ir išorinis. Žmogų stipriai veikia šių laikų viešasis diskursas, kuris yra ne kas kita, kaip tie patys kaimo pletkai, tik įgiję naujas sklaidos formas. Tuo metu tyla leidžia žmogui suklusti, ją išgyvendamas jis yra priverstas girdėti tikrus dalykus. Žmogus dėl pletkų nesuklūsta ", – sako filosofas Ri...
„Augantis individualizmas ir žmonių pažeidžiamumas būdingas visai Vakarų Europai. O mes tai jaučiame ypatingai. Ekonominiai, politiniai lūžiai pakeičia sąlygas, kuriomis gyvena žmonės. Daug žmonių neturi galimybių pasikeisti lygiai taip pat, kaip ir tos sąlygos. Ne visi gali perimti naujas vertybes. Žmonės tampa pažeidžiami – trūkinėja socialiniai ryšiai, irsta buvusios bendruomenės, tampa sudėtinga išlikti konkurencingumo sąlygomis“, – sako VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Jungtinių Tau...
„Europos institucijos, priešingai Europos principams, Europą nori suvienodinti, sukurti bendrus standartus, ją unifikuoti. Galbūt kažkokioje ES retorikoje ir pripažįstama pagarba Kitokiam, tačiau praktikoje ji naikinama. Mūsų įvairovė yra mūsų turtas ir dėl to agurkų kreivės visuose ES šalių ūkiuose unifikavimas pasitikėjimo Europa nekelia“, – sako prof. Reinas Raudas. Apie europietišką tapatybę ir tai, kas Europą vienija ir kas įkvepia euroskeptikus – pokalbis su rašytoju, Talino ir Helsinkio u...
Kas apskritai yra grožis savo prigimtimi? Kaip, siekiant grožio, prigimtinės grožio atskleidimo ir puoselėjimo savybės susipina ir kultūros įtaka? Kodėl atsitiko taip, kad grožis, kaip viena amžinųjų prigimtinių vertybių, šiandien tapo tolygus seksualumui, suvokiamas tik jusliniais pojūčiais? Apie grožį, jo prigimtinę prasmę ir šių dienų sampratą, apie viešą intymumą ir kurlink einame jį propaguodami – pokalbis su VDU Santuokos ir šeimos centro mokslo darbuotoja prof. Birute Obeleniene.
Neseniai buvo paminėta savižudybių prevencijos diena. Kas šių dienų žmogų stumia į savinaiką? Ieškant šio reiškinio priežasčių, tarp įvairių psichologinių, socialinių, ekonominių galima kalbėti tiesiog apie gyvenimo prasmės pojūtį arba jo nebuvimą, – atkreipia dėmesį VDU Katalikų Teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius. Apie gyvenimo prasmės išgyvenimus – pokalbis su Benu Ulevičiumi.
Apleisti pastatai, griuvėsiai nėra tai, kuo paprastai žavimasi. Vis dėlto yra keliaujančių per pasaulį būtent dėl jų. Vienas tokių žmonių, žavėjimąsi griuvėsiais įvardijantis kaip priklausomybę – Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius emeritas Robertas Ginsbergas. Kodėl griuvėsiais verta žavėtis? Apie architektūros ir žmogaus griuvėsius – pokalbis su knygos „Griuvėsių estetika“ autoriumi, Pensilvanijos universiteto filosofijos profesoriumi Robertu Ginsbergu.
Kūrybinis rašymas, kaip ir nuklydimas į nevalingas svajones, anot Z. Freudo, yra tąsa ir pakaitalas to, kas vaikystėje buvo tiesiog žaidimas. Kaip ši žaismingos prigimties vaizduotė, pasitelkdama poetinius simbolius, gimdo kūrybiškumą? Kaip ir kiek kūrybiškumas susijęs su jautrumu? Ir ar dar įmanoma sukurti ką nors iš esmės nauja? Pokalbis su poetu Kęstučiu Navaku.
„Amerikos lietuvė, arba greičiau – lietuvos amerikonė“, – taip save pristato Vijolė Arbas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, išeivių dukra atvyko į Lietuvą – trumpam, metams, bet čia gyvena jau daugiau kaip dvidešimtį. Kokią su euforija į atkurtą Lietuvą atvykusi Amerikos lietuvė mato Lietuvą šiandien? Pokalbis su vertėja Vijole Arbas.
Yra tokių žaidimų, kuriuos žaidžiame su kitais, dažnai patys nesuvokdami, ir yra žmonių, kurie juos žaidžia su mumis, to nesuvokiant mums. Kasdienėje kalboje tokius žmones pakrikštijame energijos vampyrais. Psichologijoje jie vadinami manipuliatoriais. Apie dažniausiai paplitusias manipuliacijas, kurias pasitelkia žmonės, siekdami patenkinti savo poreikius ir tai, kuo jos gali būti mums naudingos – pokalbis su psichologe Asta Budvytiene.
