„Gyvybės ir mirties keliu“. Pokalbis su tradicinio tarptautinio bėgimo, skirto Sausio 13-osios metinėms dalyviais – idėjos iniciatoriumi, treneriu, kūno kultūros dėstytoju Romu Bernotu ir gydytoju rezidentu Domantu Balsiu.
„Kasdienybės kultūra“: laidos viešnia – keramikė Rūta Šipalytė. Įdomu pasekti vieno menininko kūrybinį kelią, matyti, kaip auga profesonalumas, gimsta naujos idėjos, darbus lydi apdovanojimai, skiriamos stipendijos, dalyvaujant konkursinėse programose darbai dažnai atrenkami parodoms, juos įsigyja pasaulio muziejai. Praėjusius metus Rūta baigė dvejomis kūrybinėmis kelionėmis: viena į Šanchajų, kita į Daniją. Apie jas, jų turinį pokalbis su menininke. Laidos vedėja Violeta Malnikienė...
„Viena iš amerikiečių neurologo D. Eaglemano knygos „Incognito. Slaptieji smegenų gyvenimai“ intrigų – mintis, kad mes manome, jog elgiamės apgalvotai ir laisva valia, o galbūt taip nėra, galbūt tai užprogramuota mūsų genuose, chemijoje, bet ne mūsų valingame pasirinkime. Mes galvojame, kad pilnai valdome savo gyvenimą, savo poelgius. Anaiptol.“– pokalbis su Santaros klinikos neurologijos centro gydytoju, medicinos m. dr. profesoriumi Daliumi Jatužiu. Ved. Violeta Melnikienė
„Kasdienybės kultūra“: kokia turėtų būti ateities mada, kokios medžiagos ir technologijos galėtų būti naudojamos, siekiant tvarumo ir darnos? Lapkričio 27 - gruodžio 12 dienomis Tarptautiniame ateities dizaino konkurse, vykusiame Kinijoje Hangzhou Zhejiang meno muziejuje Vilniaus dailės akademijos profesorės Eglė Ganda Bogdanienė ir Jolanta Vazalinskienė laimėjo pirmąją vietą kūrybiškiausio medžiagų ir technologijų panadojimo kategorijoje. Jos pateikė eksperimentinį mados dizaino projektą pavadi...
Kaip veikia pasaulis? „Visata yra ne tik kad keistesnė, negu mes įsivaizduojame, bet keistesnė, negu mes sugebame įsivaizduoti. Net mums pasakius, kokio keistumo jinai yra, mes galim nesuprasti. Apie pasaulį galim žinot tik iš tikimybių. Kaip kazino, jeigu meti kauliuką, vienas iš šešių būtinai iškris, bet negali žinoti kuris. Tai yra žaidimas vizijomis“, – sako fizikas, VU profesorius Mikas Vengris. Pristatome italų fiziko Carlo Rovelli mokslo populiarinimo knygą „Septynios trumpos fizikos pamo...
„Kasdienybės kultūra“: architektūros šedevrai primena žmonijos istoriją ir vertybes Menininkė Arūnė Tornau, vartydama architektūros, urbanistikos ir dizaino istoriko Christopherio E.M.Pearsono knygą „1000 architektūros šedevrų“ seka savo pasakojimą, istorijas, kurias įkvėpė talentingi architektai ir jų darbai. Ved. Violeta Melnikienė
Iš tikrųjų reikia stabdyti smurto perdavimą, jisai mūsų kultūroje pakankamai giliai įsišaknijęs. Netgi toks posakis „už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“ rodo, kad mūsų kultūroje fizinės bausmės taikymas buvo norma, manoma, kad tokia edukacinė pedagoginė auklėjimo priemonė yra gera, sveikintina,“ – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore, šeimos konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite. Bet girdint, kaip vykdoma vaikų teisių apsauga, kyla klausima...
Apie savivertę. Kaip formuojasi savivertė: ar tai priklauso tik nuo aplinkos ar ir nuo mūsų? Pokalbis su psichologe, psichoterapeute Erika Kern.
Knyga apie pasaulį ir būdus jį suprasti. „Dešimt priežasčių, kodėl klystame mąstydami apie pasaulį ir kodėl viskas nėra taip blogai, kaip atrodo,“ – knygoje „Faktų galia“ analizuoja švedų mokslininkas Hansas Roslingas su Ola Rosling ir Anna Rosling Ronnlund. Knygą pristato vertėja Daiva Vilkelytė ir Upsalos universiteto (Švedija) absolventė Viltė Banelytė.
Ar galima pasitikėti tėvu? Pokalbis apie vyrų tėvystę. „Mamos dažnai sako: „Turiu du vaikus, bet ir trečią – vyrą, kuris irgi kaip vaikas žaidžia. O kas čia blogo, kad vyrai savo širdyje turi mažą berniuką? Kartais moterims tai nepatinka,“ – sako individualiosios psichologijos konsultantas Virginijus Varkalis, jis mano, kad kai moterys leidžia – vyrai gali būti gerais tėvais.
„Kiekviena kelionė keičia žmogų. Jeigu tu nebijai, jeigu tu pasiryžęs priimti, kas bus tavo kelyje ir atviras pokyčiams – tie visi sutikti žmonės, vaizdai, išgirsti pokalbiai kiekvieną keičia,“ – sako knygos „Kelyje:100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“ autorė Lina Ever. 2017 metų rudenį autorė su kunigu Algirdu Toliatu ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Malerweg keliu...
Koks esi vadovas? „Buvo vadovai, kurie patys sau gražūs ir patys sau protingi: aš pats einu į mokymus, bet neleisiu savo darbuotojų, jie tegu dirba, aš turiu būti protingesnis. Požiūrio į vadovą kismas prasidėjo su pasaulio atsivėrimu, su pasaulinių įmonių, tarptautinių organizacijų atsiradimu, kurios turėjo kitą požiūrį: kuo tavo darbuotojai protingesni, tuo tu geresnis vadovas,“– toks yra šiandien Lietuvoje vyraujantis požiūris į vadovą. Pokalbis su psichologe eksperte, koučingo specialiste, n...
Apie sąmoningumą. „Esame linkę didvyriais matyti išskirtinius žmones, ypatingų pasiekimų, apdovanojimų gavusius, bet iš tiesų didvyriškumas slypi labai paprastuose dalykuose. Didvyris yra tas, kas sugeba suvaldyti rutiną ir kasdienybę,“– sako Paulius Rakštikas ir priduria: „Patinka - nepatinka, gražu – negražu, geras – blogas, tokie vertinimai tarsi baltai juodas pasaulis, be spalvų ir niuansų. Toks kategoriškumas išduoda mūsų ribotumą: stabtelėkime ir pažvelkime giliau. Pats sveikiausias psicho...
Neuromokslu grįstas bendravimas su vaikais ir paaugliais. Tyrimai rodo, kad hormonų audros veikia paauglio elgesį taip, kad pats paauglys nesupranta, kas su juo vyksta. Vaiko nesupranta tėvai, mokytojai, aplinka – bet jie turi žinoti, kad paauglystės metas vaikams yra labai sunkus. Kaip vystosi vaikų smegenys, kaip tai veikia jų elgesį ir kaip bendrauti su vaikais paauglystės metais? Pokalbis su biomedicinos mokslų daktare Laura Mačiukaite Vence.
Šiuolaikinio metalo meno ir juvelyrikos bienalė Vilniuje.„Juvelyrika Lietuvoje yra suvokiama tradiciškai – siaurai: juvelyrika yra tai, kas mus puošia. Šiuolaikinė juvelyrika šitos užduoties sau nekelia. Privaloma užduotis yra idėjos raiška. Į parodas mes einam tam, kad pamatytumėme kažką, kas mus priverčia pažiūrėti į pasaulį kitaip, kad pamatytume, kas mus sutrikdo, sujaudina, sugraudina, sudomina,“– sako menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė. Apie unikalią progą pamatyti pasaulinio garso meni...
Mirtis kaip gyvenimo variklis. Psichoterapeutės dr. Agnės Jurgaitytės-Avižinienės tyrimas „Jaunų suaugusių gyvenimo baigtinumo patyrimo teorija: siekis gyventi vertingiau“. Apie gyvenimo ir mirties ryšį. „ Mirties akivaizdoje, apmąstymuose apie ją gimsta naujas santykis su kasdienybe, artimaisiais, atsakomybės už šį gyvenimą akcentavimas“, – pokalbis su mokslininke.
Siuvinėtos istorijos. „Ji jautriai tapo ir mėgsta stebinti“ – taip dažniausiai atsiliepiame apie dailininkės ir dailės pedagogės Loretos Zdanavičienės parodas. Šįkart Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje matome netikėtą autorės tapybos ant senų siuvinių kolekciją. Šios dailininkės kūryboje justi pagarba istoriniam reliktui – ar tai būtų eksponuojamas perkurtas tikras daiktas, ar tapomi seni rakandai. Kita vertus, jai visada rūpi atpažįstama daiktiška forma, ypač jei įsižiūrime į be galo tik...
Rugsėjo 15 d. Vilniuje, Panoramos viešbutyje vyko Konferencija-mokymai pagal žinomo meistro-trenerio Jacko Makani struktūrą ir idėją "7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą." Konferencijos svečias savo knygoje "Koučingas pagal Jacką Makani" teigia, kad 80 % žmonių jaučia, kada ateina laikas jų gyvenimo pokyčiams. Meistras sukuria mąstymo procesą, kuris padeda analizuoti pasirinkimus, įvertinti savo galimybes. Koučingo specialistas atsako už procesą, už rezultatą atsako klientas. Kita tema: iš spec...
„Šiandien kaip tik sakiau, kad kai mūsų vaikų paklaus, ar jie mokykloje mokosi, kad jie atsakytų: ne, nes mes mokomės visada – namuose, mokykloje, kieme, pas senelius, būreliuose. Mes visą gyvenimą mokomės. Vienintelis dalykas už ką atsakinga mokykla, kad vaikas pajustų, kaip gera mokytis, “– rugsėjo 3 - ąją pedagogams ir moksleiviams, vėliau LRT radijo studijoje kalbėjo edukologė socialinių m. dr. Austėja Landsbergienė. Kalbuosi su mokslininke apie kontekstinio ugdymo sistemą: idėją ir praktiką...
Apie Norvegiją: jos gamtą ir žymius žmones. „Norvegija yra tiršta šalis, ten visko daug: kai esi gamtoje – ką tik matei nuostabius kalnus, staiga atsiduri fiorduose, per juos plauki, kriokliai vienas paskui kitą, tai vėl matai ledyno liežuvį, staiga tundrinis peizažas. Po Norvegijos neretai nublanksta kitos šalys“,– sako gidas Mantas Karvelis. „Norvego įvaizdis laisvo žmogaus, baudžiavos nepatyrusi visuomenė išugdė tautiškai sąmoningą norvegą, “– akcentuoja istorikas Edvardas Gudavičius. „Norveg...
Kartojama 2006 m. laida. Apie mįsles, tikėjimą ir intelektą. Pokalbis su 2006 metų knygų mugės svečiu iš Ispanijos, rašytoju, žurnalistu ir keliautoju Javieru Sierra, pokalbyje dalyvauja knygos „Paslaptinga vakarienė“ (apie Leonardą Da Vinčį) vertėja Onutė Žemaitienė. Ved. Violeta Melnikienė.
Kartojama 2008 m. laida. Apie meną, kūrėją ir vartotoją. Koks būtų jūsų gyvenimas be meno? Menotyrininkė Nijolė Tumėnienė kalbina inžinierių Gintautą Vasionį. Skulptorius Robertas Antinis apmąsto kūrėjo ir kūrinio suvokėjo santykį. Ved. Violeta Melnikienė.
Kartojama 2009 m. laida. Ką atveria pasakos vaikams ir ką suaugusiems? Kai kas mano, kad pasakų vaikams sekti ar skaityti negalima, jos per daug žiaurios: ar nepaveiks vaikų psichikos? Na, o suaugusiems jos tiesiog neįdomios. Jos tegali būti mokslininkų tyrinėjimo objektu – mitologų, etnologų ar antropologų. Tačiau kodėl vaikai taip mėgsta pasakas, netgi prašo tas pačias pasekti po kelis ar net keliolika kartų? Pokalbis su psichologėmis Vita Malakiene ir Kristina Radviliene. Danų filologė Akvilė...
Kartojama 2008 m. laida. Kaip tapti laimingu? Kaip įveikti baimę, nerimą, ar įmanoma išmokti būti laimingu? Pokalbis su psichologu dr. Mariumi Daugelavičiumi ir Lilija Švorobėj. Tapytojo Jono Kazlausko pasakojimas apie ispanų kultūrą. Ved. Violeta Melnikienė.
Kartojama 2008 m. laida. Dailės terapijos seminaras Vilniuje – ką patyrė seminaro dalyvės: psichologės, dailininkės? Interviu su dalyvėmis. Apie meno terapijos istoriją, jos taikymą pokalbis su medicinos m. dr. Liudmila Lebedeva. Ved. Violeta Melnikienė.
Postmodernizmas reabilituoja kičą. Kodėl kičas toks gajus ir kada jis įgyja išliekamąją vertę? Pokalbis su menotyros m. dr. Jurgita Ludavičiene. VU Filologijos fakulteto dėstytojos dr. Rasos Baranauskienės pasakojimas apie kelionę į Berlyną, Kopenhagą ir Paryžių. Ved. Violeta Melnikienė
„Visada gyvenau Lietuvoje“, – sako intriguodamas Amerikos lietuvis Leonas Narbutis išgyvenęs Amerikoje 60 metų. 2004 metais sugrįžęs gyventi į Lietuvą, aktyviai įsitraukė į jos gyvenimą. Leono Narbučio pasakojimas. Kaip formuojasi žmogaus tapatybė, koks psichologinis ryšys sieja su gimtine? Pokalbis su klinikine psichologe, profesore Aiste Diržyte.
„Praeitis niekur nedingsta. Ji tik pasislepia. Viskas keičiasi ir niekas nesikeičia. Iš istorijos nepasimokome,“ – teigia 500 metų amžiaus sulaukęs Tomas, apmąstydamas istorinius virsmus, žmogaus prietarus, tapatybės esmę, gyvenimo prasmę. Su vertėja Inga Tuliševskaite pristatome vieno populiariausių ir originaliausių šiuolaikinių Didžiosios Britanijos rašytojų, žurnalisto ir scenarijų autoriaus Matto Haigo knygą „Kaip sustabdyti laiką“. K. G. Jungas sakė: „Nenoriu būti geras. Man svarbu būti pi...
Sąmonės prigimtis vis dar yra mįslė mokslo pasauliui. Ją tyrinėja įvairių sričių mokslininkai. Indijoje, kuri turi tūkstantmetes sąmonės tyrimų tradicijas, vyksta tarptautinės konferencijos siekiančios šią problemą aiškintis kartu su vakarų mokslininkais. VU Orientalistikos centro profesoriaus Audriaus Beinoriaus pasakojimas.
Apie tremtį ir grįžimą namo. „Esu dviejų kultūrų žmogus ir niekur nuo to nedingsi: 20 metų – vaikystė, paauglystė, jaunystė, pats imliausias gyvenimo laikotarpis ne Sibire, o tolimoje šiaurėje už Poliarinio rato, prie Laptevų jūros. Čia išliko tik tie, kuriems buvo lemta išlikti, “– sako muzikė , chorvedė Nijolė Leokadija Lelkaitė Baikienė, kurios prisiminimai įamžinti VŠĮ „Kultūros studijos“ išleistoje knygoje „Šiaurės pašvaistė“.
