Lietuvos šimtmetis ir Poezijos pavasaris aktorius Balį Ivanauską ir Artūrą Dubaką įkvėpė išradingam projektui – poetiniam žygiui pėsčiomis per Lietuvą – poezijos vakarai Lietuvos miesteliuose. Gintę Mariją Gylytę įkvėpė žygio pėsčiomis per Lietuvą magija ir galimybė ne tik dalyvauti poezijos vakaruose, bet ir pamatyti Lietuvos miestelius, jų bendruomenes.
„Kasdienybės kultūra“: Viena šalis. Daug veidų. „Manęs kartais klausia, kaip apibūdintumėt standartinį izraelietį. Vargu, ar jis egzistuoja. Mane labiausiai pakerėjo ir buvo gal kiek netikėta Izraelio visuomenės įvairovė, apie kurią, mano manymu, nedaug žinome Lietuvoje. Mažai girdime iš žiniasklaidos, nes dažniausiai žiniasklaidoje Izraelis pristatomas per konfliktą arba turizmą, kas yra gerai, bet man nuvykus į Izraelį, pasitiko labai įvairi ir spalvinga visuomenė. Tai ir izraeliečiai Iš Europ...
„Žmogus, kuris nieko nenori ar nežino, ko nori, ar neleidžia sau norėti, ar netiki, kad gali norėt, yra vienas sunkiausių psichologų klientų, jie yra tėvų nudrąsinti norėti,“– teigia psichologė, psichoterapeutė Rasa Bieliauskaitė. Kodėl ir kaip tėvai nudrąsina savo vaikus reikštis? Kartos, užaugusios be žaibo baimės, nebijo žaibo nei mieste, nei gamtoj. Ir žmonės nustoja saugotis. Todėl dabar vėl ima daugėti žaibo sužalojimų. Mitai ir tiesa apie žaibus ir jų pavojus. Pokalbis su gydytoju chirurg...
Skaitome Šventąjį Raštą. „Juliaus Žėko vedamos biblioterapijos rekolekcijos „nuo žodžio iki veiksmo“ padeda pažinti save ne tik per savo, bet ir per kitų patirtis. Šie užsiėmimai – tai kelias į vidinių žaizdų gydymą ir dvasinį tobulėjimą“, – teigia kursų dalyviai. Laidoje patirtimi dalijasi interneto administratorė Stasė Kuzminienė, architektas Simonas Liūga ir biblioterapijos grupių vedėjas Julius Žėkas.
Įkvėpimas neuromokslininkės akimis. Kas vyksta smegenyse, kai mes esame įkvėpti? Kaip išlaikyti įkvėpimą? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dirbančia biochemike, neuromokslininke dr. Urte Neniškyte.
Apie paleoklimatologiją, istorinę klimato kaitą, Bermudų trikampio fenomeną, ką lemia saulės aktyvumo metai ir kokia yra amerikiečių mokslininko Samuelio Huntingtono klimato įtakos ekonomikai, politikai teorija: ar ji aktuali šiandien? Pokalbis su klimatologu profesoriumi Arūnu Bukančiu. „Kūnas niekada nemeluoja, mūsų liežuvis gali pameluoti, nes mūsų sąmonė gali tam turėti priežasčių, tačiau kūnas viską išduoda: mūsų įtampas, baimes, nerimą, nepasitikėjimą,“– apie ženklus mūsų kūno kalboje, ką ...
Kas yra mitas ir ar jis reikalingas šiuolaikiniam žmogui? „Esminė Josepho Campbello mintis, kad Vakarų žmogus nebeturintis sąsajų su savo religine tradicija ir su jokia kita dvasine patirtimi yra kaip ir pražuvęs,“– sako Josepho Campbello knygos „Mitai, kuriais gyvename“ vertėjas Laimantas Jonušys, pokalbyje dalyvauja ir VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius profesorius Vladimiras Korobovas. „Tik kvailas žmogus gali sakyti, kad nėra Dievo. Dievo jutimas yra žmogiška privilegij...
Kinijos piliečių reitingas. „Įsivaizduokime pasaulį, kuriame vyriausybė visus savo piliečius stebi, visą tą informaciją suveda į skaičių, kuris nurodo jų patikimumą. Manau, tai yra įdomus socialinis eksperimentas, kurį šiuo metu vykdo Kinijos vyriausybė“, – sako Jonas Lekevičius atidžiai jau keletą metų stebintis, kaip šis eksperimentas vyksta: „ tik entuziastingiausi kinai šiuo metu prisijungę prie eksperimento sistemos, tie žmonės, kurie nusiteikę kritiškai privalės pasikeisti arba iškart bus ...
„Iš psichologijos ištraukiu viską, kas padeda gyventi man pačiai“, – sako psichoterapeutė Genovaitė Petronienė. Kaip pasverti savo įsitikinimus, kaip mylėti, kaip geriausiai bendrauti, kaip kurti save? Pokalbis su psichoterapeute pristatant jos naują knygą „Laimės svarstyklės“.
Kaip gauti dvasinių jėgų pasaulyje reikštis? Italams labai svarbi savaitė po Palmių dienos iki Velykų: ketvirtadieniais ir penktadieniais Pietų Italijoje vyksta įspūdingos procesijos, kurios kai kur trunka net visą parą. Į tas procesijas atvyksta piligrimai iš Europos ir net Pietų Amerikos, jų būna apie dvidešimt, trisdešimt tūkstančių. Apie Šv. Velykų šventę Italijoje pasakoja žurnalo „Kelionės“ redaktorė, knygų apie Italiją autorė Dalia Smagurauskaitė ir vertėja iš italų kalbos Ieva Mažeikaitė...
Godopoco – improvizacija mokanti bendravimo. „Baimė susimaut labiausiai trukdo bendravimui“, – sako žaidimo „Godopoco“ kūrėjas, komunikacijos ir improvizacijos mokymų koučeris, aktorius Andrius Žebrauskas. Apie drąsą bendravime būti savimi, bet spręsti problemas taktiškai pokalbis su Godopoco trenerėmis Improvizacijos teatro “Kitas kampas” direktore Airina Kazlauskaite, dirbančia su įvairių profesijų žmonėmis ir psichologe Dovile Prižgine, turinčia mokymų patirties su Vilniaus Valdorfo mokyklos ...
Ko reikia, kad atsirastų daugiau drąsos savo verslui kurti? Kaip pasiruošti naujam gyvenimo etapui be darbdavio? Galimybių akademijos tikslas – paskatinti moteris siekti savo svajonės, projektas „Moteris – laiminga verslininkė“ startuoja balandį. „Rizika buvo mano pagrindinis arkliukas ilgus metus, tai mane vedė į priekį, nes ta rizika atverdavo labai daug naujų sričių. Gali būti labai geras savo srities specialistas, bet labai blogas verslininkas toje srityje. Verslą vystant reikia turėti labai...
Ideali santuoka gali būti su neidealiais žmonėmis. „Jūs nerasite tokio žmogaus, kuris jums absoliučiai tiks. Mylėti galima labai daug žmonių, bet gyventi galima su labai nedaug žmonių. Bet tu gali rasti žmogų, kuris nori keistis. Laimingi sukuria savo unikalų receptą. Tai panašu į gėlę, kurią reikia pastoviai auginti, ją prisiminti, stebėti, kas tai gėlei patinka, saulė ar daug vandens, ar mažai. Tu negali pamiršti savo gėlės,“– sako emocinio ir dvasinio intelekto mokymų centro „SoulACTION“ įkūr...
Kinų filosofai apie meną gyventi. Kuo ypatinga kinų filosofija? Ji nekelia abstrakčių klausimų, kokia gyvenimo prasmė ar patirtis yra objektyvi, kas aš esu, jie klausia: kokia jūsų kasdienybė? Pirmiausiai jiems rūpėjo pakeisti kasdienę elgseną, jų nuomone, svarbiausia visą dėmesį sutelkti į žmonių tarpusavio santykius: „bendraudami vieni su kitais mes kaskart prisidedame prie naujo pasaulio kūrimo“, – teigia jie. Kinų filosofai buvo įsitikinę, kad dideli pokyčiai įvyksta mažose kasdienybės detal...
Apie stalo žaidimų naudą ir vertę. Určio Šulinsko žaidimas „Emojito!“praėjusiais metais gavo Didžiosios Britanijos žaislų apdovanojimą, sulaukė JAV tėvų asociacijos įvertinimą kaip vienas iš geriausių emocinį intelektą ugdančių žaidimų. Jis sudomino pasaulinio lygio leidyklas, kelias Lietuvos ministerijas. Žaidimų kūrėjas sako:„ stalo žaidimai sukuria jaukius ryšius tarp žmonių, leidžia ne tik pažinti save, bet ir tobulinti. Yra žaidimai ir suaugusiems, pažadintas juose žaismingumas padėtų perdė...
Šv. Kristoforo statulėlės laimėtojai – Vilniaus universiteto studentų komanda „iGEM“ apdovanota už nuopelnus mokslui. Tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse Bostone iškovojo pagrindinį prizą, jiems buvo įteiktas ir aukso medalis. Ką komanda sukūrė ir apie sintetinės biologijos mokslą, jo naudą ir rizikas pokalbis su „iGEM“ komandos nariais biofizikos bakalauru Laurynu Karpumi ir biochemiku bakalauru Ignu Maželiu. „Lietuvio kodas: įpročiai ir būdas senovės lietuvio prieš 100 metų“. Pokalbi...
Romantiškos meilės mitas Vakarų kultūroje. Kaip romantiškos meilės vaizdiniai veikia mūsų gyvenimą? Pokalbis su jungiškosios krypties psichoterapeute, klinikine psichologe Rasa Šilalyte. „Išminties menas, arba parankinis orakulas“. Knygoje – 300 maksimų apie tai, kaip elgtis, gyventi, kaip sulaukti sėkmės ir paveikti savo lemtį. Leidyklos „Charibdė“ redaktorė Rita Kubilienė pristato vieno garsiausių baroko estetikos teoretiko Baltasaro Graciano kūrinį (vertėja Aleksandra Teresė Veličkienė). Šį a...
In memoriam mokslininkė Irutė Meškienė. Mokslininkė, pažįstanti augalus molekuliniu lygiu, savo mokslinę karjerą paskyrusi tam, kad išsiaiškintų, ką ir kaip augalai „jaučia“. Apie meilę augalams ir genų inžineriją, keliones ir dvasinį kelią pokalbis su lietuvių kilmės augalų molekulinės biologijos specialiste, genetikos mokslų daktare, Vienos universiteto profesore, Max’o F. Perutz’o vardo biocentro (Viena) mokslinių tyrimų grupės vadove Irute Meškiene. 2010 m. mokslininkei Irutei Meškienei buvo...
Apie emocijų valdymą. „Dažnai žmogus nesako, aš noriu būti laimingas, sako, aš noriu nekentėti. Tai labai skirtingi du tikslai. Vienu atveju žmogus galvoja apie laimę ir taiko į laimę, kitu atveju jis galvoja apie kančią, kaip nuo jos pabėgti. Tai du skirtingi keliai, todėl pasirinkimas, kur aš einu, ar einu į laimę, laisvę, ramybę, meilę, tas derinys duos žymiai didesnę galimybę ten eiti greitesniu ir trumpesniu keliu, nes aiškiai žinau, kur einu ir kodėl. Kalbant apie emocijų valdymą yra klaid...
Apie Ganą ir ganiečius: stereotipus apie Ganos gyventojus, jų gyvenimo būdą neigia GLEN programos dalyvė, savanorė Gintė Marija Gylytė.
1991 –ųjų sausio įvykiai, apkurtinę tankų žviegesiu, supurtė ir pažadino: VEIKTI! Asmenybės ugdymo menu idėja sklandė ore ir svaigino vien todėl, kad atrodė absoliučiai nepanaši į ligtolinę oficiozinę menų pedagogiką, žadėjo neribotas perspektyvas. Kurti be kliūčių, cenzūros – neįsivaizduojamas stebuklų atsivėrimo dangus!“ – sako dailininkė Jūratė Stauskaitė. Pokalbis su meno pedagoge apie pirmuosius žingsnius Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, apie šiuo metu Vilniaus vaikų ir jaunimo m...
2017 metų Lietuvos kardiologė, profesorė Jelena Čelutkienė. „Aš manau, kad tai unikalus apdovanojimas, kuris ateina vieną kartą gyvenime. Man tai didžiulė garbė ir didžiulis džiaugsmas. Aš nežinau, ar tai atsakomybė, reikėtų turbūt taip kalbėti, bet jis skiriamas už tai, ką esi padaręs, tarsi savo aktyvumu kažkiek išsiskyrei šiais metais,“–pokalbis su gydytoja. Kaip išvengti rutinos rengiantis šventei ir švenčiant? Kokią šventę surengti namuose pasiūlytų tekstilininkė, interjero dizainerė Rūta J...
Šventės Italijoje. „Kas man labai patinka tai prakartėlių tradicija, ji labai sena, sakoma, kad netgi pirmosios prakartėlės atsirado Italijoje. Net pačiame mažiausiame kaimelyje tokia prakartėlė, kad net žada atima,“ – pasakoja Dalia. Ieva tęsia: „Italai išlaikę vaiko dvasią, jiems svarbus žaidimo aspektas. Turiu bičiulį, kuriam jau trisdešimt ir kiek aš jį atsimenu, kiekvienais metais vis įsigyja naują figūrėlę savo prakartėlei. Ne tiek eglutė svarbi, kiek būtent prakartėlė“. Kaip didžiąsias šv...
Kodėl kartais po didžiųjų švenčių į darbą grįžtame pavargę ir nusivylę? Ar galime per šventes susikurti nors mažą stebuklą? Etnologės Bronės Stundžienės apmąstymai. Pirma buvo žodis, kad jis būtų ištartas turėjo gimti mintis. Kokią pasaulėjautą atskleidžia mūsų žodžiai apie tai pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku.
Apie papuošalus ir naujas tendencijas. Papuošalas nėra skirtas vien tik puošimuisi, šiuolaikinė juvelyrika, kaip ir visas šiuolaikinis menas išreiškia tam tikrą filosofiją: tai yra darbai, kuriais menininkas kalba apie gyvenimą ir pasaulį. „Papuošalai gali būti paprasti, netradiciniai, bet jie gali būti nepaprastai malonūs taktiliškai. Jie gali būti pagaminti su silikonu, nanodalelėmis, auksu ar su anglies pluoštu. Tie papuošalai atrodo, kaip koralų rifų atplaišos, kaip kriauklių nuolaužos, toki...
Bueno Camino! (Gero kelio!) Piligrimų keliais į Santiago de Compostelą. „Nuoroda kelyje: iki numatomo punkto – 8 min. automobiliu, 2,5 val. pėsčiomis... Galvoju, kokiu greičiu per Gyvenimą mes lekiame Kasdien? Sopa, maudžia, virpa, tempia, varva, niršta, derasi, aimanuoja, Eina, mano mielas Kūnas eina, myliu jį, mes visada kartu, mes komanda! ...Rizikuoti būtina, nes didžiausias pavojus gyvenime yra nerizikuoti niekuo. Žmonės, kurie nerizikuoja gali išvengti kančių ir liūdesio, bet jie negali mo...
Kas būtų jeigu žmogus nebijotų mirties: kokios galimybės atsivertų ar atsivertų? „Kas gali būti svarbiau už gimimą ir mirtį? Mes turime tabu nekalbėti apie mirtį, bet tai tik liudija apie nemokėjimą gyventi su mirties realybe,“ – teigia Elona Lovčikienė. „Jeigu mes būtume nemirtingi, tai mirties klausimas išvis išnyktų, gyvenimas prasmingas tiktai mirties akivaizdoje,“ – sako Robertas Petronis. Psichologai, psichoterapeutai svarsto klausytojo pasiūlytą temą. Kas sustiprina mūsų gyvybingumą veikt...
Modernėjančios visuomenės laisvalaikio formos. 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje Lietuvos visuomenėje įvyko proveržis – naujas požiūris į gyvenimo būdą, laisvalaikio leidimą. Visos pramogos prarado visuomenės elito dominavimą, atsirado masinė kultūra, kuri vienijo visuomenę, laisvalaikis tapo ir būtinybe, ir vertybe visiems socialiniams sluoksniams. Apie laisvalaikio kultūrą pokalbis su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju, humanitarinių m. dr. Juozapu Paškausku.
Projektas – ekspedicija į Mažąją Lietuvą. „Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tam tikros Lietuvos vietovės dar saugo vokiečių paveldą ir kultūrą. Tiek bažnyčių ir tiek senų žmonių, kurie turi daug ką papasakoti, pasiguosti ar pasidžiaugti. Aplinka neįtikėtinai įdomi, niekada nemačiau užlieto horizonto ir niekada neįsivaizdavau, kaip turėtų atrodyti kryžiuočių žemė“, – sako vienas ekspedicijos dalyvis Paulius Sadauskas, Donatas Baltrušaitis pratęsia: „ Tiek daug nuostabių evangelikų liuteronų bažny...
Visada žinojau, kad kada nors tapysiu. „Mama kryptingai orientavo į muziką, bet aš visada žinojau, kad kada nors piešiu. Ką pajutau iš karto – bendrystę tarp muzikos ir tapybos. Ir dailininkai, ir muzikantai naudoja tą patį žodyną, jie kalba apie ritmus, kontrastus, pustonius, kompoziciją – ta pati kalba, tik priemonės skirtingos“, – pokalbis su kolege, LRT Klasikos redaktore, muzikologe Junija Galejeva. Pirmas klausimas, kurį užduoda klientas karjeros konsultantei yra: ką man veikti, kuo užsiim...
