Kada ir kaip su vaikais kalbėti apie mirtį? „Nereikia vaikui sakyti: užaugsi – sužinosi. Vaikas užduoda klausimą į kurio atsakymą jau yra pasiruošęs. Bet vis dėlto aš netgi siūlau tėvams, jeigu ta reakcija nėra itin audringa, bet yra, tai patiems paskatinti pokalbį. Jeigu mes būsim šalia, jeigu mes mylime, tai vaikui bus daugiau patirties, tai daugiau praturtins negu sužalos“, – sako pedagogė Austėja Landsbergienė.
Apie mirtį... kas po jos? „Kur bepažiūrėtum, žmonės apie tai galvojo, kalbėjo, į tai kreipė savo veiksmus: ritualus, įvairias praktikas. Šiuolaikinio žmogaus pasirinkimas gana platus, mes galime žiūrėti pragmatiniu žvilgsniu – sukaupta tiek daug patirties, kodėl gi nesusipažinus su kuo įmanoma daugiau? Tuo praturtinam savo gyvenimą, būdraujančios sąmonės gyvenimą – turim potencialą turtinti gyvenimą tą, kurį aš gyvenu čia, šiandien ir dabar,“ – mano Vilniaus universiteto Orientalistikos centro v...
Mūsų protėviai kalba mūsų kūne. „Dabar mes žinome, kad 90 % susirgimų yra psichosomatinės kilmės. Tai yra susiję su emocijomis. Daugeliui mūsų susirgimų galime surasti sisteminę priežastį: tarsi mūsų protėviai kalba mūsų kūne: kiekviena ląstelė yra mūsų paveldėtas protėvis, ir jie mums kažką sako,“ – teigia psichoterapeutas Aleksandras Belceris, dirbantis Hellingerio šeimos konsteliacijos metodu. Jis įsitikinęs, kad žmonės per daug skuba į ateitį ir dažnai būna nepatenkinti tuo, ką pasieka, juos...
Ką mes žinome apie autizmą? Kodėl visuomenė turi žinoti apie autizmą? „Suformuotas keistas autisto stereotipas: kad jie nebendraujantys, nejautrūs, iš tikrųjų jie – be proto jautrūs, jie visi skirtingi. Tai visiškai kitas pasaulio, žmogaus mastymas. Man įdomu, bet ir labai sunku,“ – sako fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnelį Aistį. Pokalbis su mama. Kartojama 2016-06-02 laida.
Psichologas A. Adleris apie gyvenimo stilių. „Kuo ypatinga individualiosios psichologijos mokslo šaka?“ – klausiu psichoterapeutės Eglės Zubienės. Jos atsakymas: „Tai labai žmogiškas, labai šiltas požiūris į žmogų – šita psichologijos šaka leidžia žmogui būti netobulam. A. Adleris sako: „Nevėlu save keisti, net jei tau lieka trys dienos iki mirties.“ Šita psichologijos šaka optimistinė.“ Pokalbis apie gyvenimo tikslus ir gyvenimo stilių. Meno ir kultūros teoretikės Ūlos Tornau žvilgsnis į Olandi...
Kaip subalansuoti dvi svarbias gyvenimo sritis – darbą ir šeimą, kaip neprarasti profesinių įgūdžių auginant vaikus? „Atėjau ir sakau, kad turiu vaikų, o mano darbdavys ramiai žiūri į mane ir paantrina, kad jis irgi turi. Tęsiu toliau, kad mano vaikas gali sirgti, o jis ramiai atsako, kad jo irgi serga, “– prisimena asmeninę situaciją, kai ieškojo darbo, „Intermedix Lietuva“ personalo skyriaus vadovė Simona Vabalė. Pokalbis su Simona. „...3/4 mano gyvenimo yra „korespondentiški“ – ypač su Lietuv...
Krikščionybės istorija Indijoje. „Susidūrus su indais krikščionimis, man nuolat kildavo klausimas, kokia gi yra krikščionybės vieta Indijos religijų pynėje, kokia yra dabartinė situacija ir kaip sąveikauja krikščionys su hindais? Tema plati ir įdomi ne vien tik Indijos istorijos kontekste, bet apskritai kultūrų, didžiųjų civilizacijų santykių, sankirtos perspektyvoje,“ – kultūrologo, indologo, VU OC profesoriaus dr. Audriaus Beinoriaus pasakojimas.
Apie poilsį, kuris įkvepia, kuris grąžina pilnatvės jausmą. „Aš manau yra labai svarbu, kad klasikinė muzika taptų populiari“, – sako režisierė Dalia Ibelhauptaitė, jos klausiu, kodėl? – „ Klausytojai gauna didelį dvasinį pasitenkinimą, gauna tokias emocijas, kurių galbūt gyvenime nepatiria. Jie atpalaiduoja savo dūšią ir tada jų fantazija skleidžiasi, galbūt opera, klasikinė muzika yra tai, kas gali tave išvalyti, harmonizuoti,“– bet kalbamės ne apie darbą, – kokia Dalia yra anapus uždangos? „L...
Apie kinų religijas ir tikėjimo praktikas. Daugeliui vakariečių kyla klausimas, ar kinai turi tokį Dievą, koks jis suprantamas trijose mums pažįstamose monoteistinėse religijose – dievą, kaip Absoliutą, kaip transcendentinio pasaulio kūrėją? Ar kinų religijoje egzistuoja Anapusinio pasaulio ir Visatos vizija? Ar yra kinų krikščionių? Vilniaus universiteto Orientalistikos centro docentė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji darbuotoja Loreta Poškaitė sako: „Kinų religijoje kitokia švente...
Kokį A. J. Greimą pažino režisierius Saulius Beržinis? „Norėjosi padaryti filmą apie tai, kas lieka, kada mąstytojas, filosofas, išminčius išeina ir jo nebelieka, ar ta jo mintis kaip dūmas išsisklaido, išnyksta, ar jinai kažkaip žmonėse gyvena“,– pokalbis su režisieriumi, sukūrusiu dokumentinį filmą „Greimas didysis prasmės ieškotojas“ ir šiuo metu kuriančiu naują filmą apie Greimą, jo mokinius, semiotikos centrus pasaulyje. Apie pasakų transformuojančią galią. „Pasaka – tai stebuklingas veidro...
Kuo italai laimingesni už mus? „Tikslas mano buvo parodyti ne kuo italai pranašesni už mus, bet kodėl jie yra laimingesni. Manau, kad mūsų gyvenimo skalėje trūksta vieno mažo elemento, vieno prieskonio – laimingumo. Mano tikslas buvo atskleisti būtent tas italų laimės paslaptis,“ – sako Jurga Jurkevičienė, knygos „Stilingi egoistai“ autorė. Tas mažas vienas elementas ar prieskonis, kaip Jurga sako, ne toks jau mažas ir ne vienas, „italų laimę lemia gastronomija“, – vardija Paulius Jurkevičius sa...
„Kuo giliau knisiesi į kažkokią temą, tuo įdomiau pasidaro. Man kiekvienas filmas yra tokia pamoka apie gyvenimą, apie mane pačią – augimas vyksta. Filmas man ir kaip terapija,“ – sako dokumentinių filmų kūrėja, gyvenanti Brukline (JAV) Lina Plioplytė, atvykusi trumpam į Lietuvą rinkti medžiagos savo naujai dokumentinio filmo medžiagai. Apie naują jos darbą pokalbis su menininke. 2017 m. UNESCO paskelbė Liudviko Zamenhofo metais. Vilniuje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidary...
Žydai Indijoje. Kokia yra žydų istorija Indijoje? Kiek jų yra? Kaip jie ten jaučiasi? Ir apskritai, kaip sąveikavo susitikusios dvi išrinktosios tautos? Ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus, filosofas, kultūrologas, indologas humanitarinių m. dr. Audrius Beinorius rėmėsi kolonijinio laikotarpio šaltiniais, Indijos religinių reformatorių ir išsivadavimo sąjūdžio lyderių tekstais, žydų bendruomenių šaltiniais, šiuolaikinės kritinės literatūros analize. „ Turbūt neatsitiktinai kai kurie žydai Indi...
Kaimanai. „Visiškai keista šalis, – pasakoja Rita Kubilienė. – Nesuvoki, ar tu esi pasaulyje, kuris labai išsivystęs, ar tu esi pas močiutę kaime. Tai valstybė, kurioje pilna gaidžių ir vištų ir jų yra visur, net ir prestižinėse vietose. Tai viena iš garsiausių ofšorinių valstybių. Seniau tai buvo Karibų piratų rojus, širdis, būtent Kaimanai.“
Kelionės. Kūrybinė keramikės Rūtos Šipalytės antroji kelionė į Taivaną: įspūdžiai, patirtys. Kas aš esu, klausia grafikos dizainerė Eglė Stripeikienė, ieškodama efektyvių asmenybės dvasinio augimo kelių ir būdų, atradus juos, nustemba, kokie jie paprasti ir visiems prieinami gali būti.
Kelionė į Tibetą. Kai keliaujame po Europą, ieškome muziejų, aplankome bažnyčias, pilis, dvarus ir rūmus, apžiūrime senamiesčio architektūrą, žodžiu susipažįstame su materialiu Europos kultūros paveldu, kai keliaujame į Rytus mus domina dvasinis tų kultūrų palikimas. Apie prigimtinį protą Tibeto bonų religijoje, apie bon religijos sklaidą Rytų Europoje, sunkumus ją suprantant, – VU Orientalistikos centro doktorantės, etnologės Ievos Rutės pasakojimas.
Japonijos spalvos ir skoniai. Mirties ir savižudybės, meilės ir seksualinio gyvenimo, netgi turizmo samprata stipriais skiriasi nuo krikščioniškojo pasaulio, – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovu Aurelijumi Zyku.
Apie Vietnamo žmones. „Gyvenimas Vietname yra iššūkis, čia ir nuodėmklausys praras kantrybę – tokie dideli kultūriniai skirtumai,“– teigia žurnalistė Vita Vilimaite Lefebvre Delattre. Pokalbis su knygos „Šešeri metai Saigone. Nepamirštamas gyvenimas Vietname“ autore.
Magija – Brazilijos kultūros dalis. Koučerės Daivos Vietrinienės pasakojimas.
Pažymime tarptautinę asteroidų dieną: kokia jos prasmė? Geologo VU prof. dr. Gedimino Motūzos pasakojimas. „Atradau naujas spalvas”,– sugrįžusi iš Islandijos, sako dailininkė Eglė Babilaitė. (Pokalbis kartojamas).
Apie keliones. „Kelionėse man yra gimę daug naujų idėjų, pliūpsniai naujų projektų, grįžti laimingas. Man patinka, kad jaunų žmonių kultūrinis asociacijų laukas prasiplečia, jie šiandien gali sakyti: štai čia, kaip Berlyne, ta vieta man Varšuvą primena – tas jaunas žmogus, jame jau yra Europa viduje,“ – pokalbis su mokytoju Vytautu Toleikiu. Marokas nustebino spalvomis. Stilistės Giedrės Kvaraciejūtės pasakojimas.
Kas daro žmogų laimingą? Naujausi mokslo tyrimai paneigia mitus apie laimę. Kokie tie mitai ir kodėl jie paneigti? Pokalbis su klinikine psichologe, profesore Aiste Diržyte. „Argentinos gyvenime – literatūra kaip kultūros dalis yra svarbiausia, apskritai tai visos Lotynų Amerikos fenomenas“, – sako „Charibdės“ leidyklos redaktorė Rita Kubilienė, su ja pristatome Adolfo Bioy Casares knygą „Morelio išradimas“.
Ką mums nori pasakyti laimė? „Norisi paprasto žmogiško ryšio, kuris nepriklausytų nuo to, ką pasiekei, su kuo draugauji, kokia mašina važiuoji, kokią poziciją įmonėj užimi. Vis dažniau tenka susidurti su tuo, kad tave vertina, bet vertina pagal tam tikrus kriterijus ir tuose kriterijuose kriterijaus Žmogus kažkaip nėra“, – sako Gerų emocijų namų vadovė Kamila Golod. Su Kamila šnekame apie savo gyvenimo ir kitų žmonių kontrolę, laimę, gyvenimo prasmę ir autentiškumą, sugebėjimą būti savimi. Laido...
Sala kurioje persipynę daug kultūrų. Apie Siciliją ir siciliečius. Pokalbis su knygos "Saulės sala Sicilija" autore Dalia Smagurauskaite.
Smegenys: pasakojimas apie tave. Kaip gyvenimas formuoja mūsų smegenis, o smegenys – mūsų gyvenimą? Ką šiandien neuromokslas žino apie smegenis? Pokalbis su Lietuvos neuromokslų asociacijos prezidentu, VU Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėju, profesoriumi, h. dr. Osvaldu Rukšėnu.
Įstoriją pažvelgta provokuojančiai ir kontraversiškai. Iš knygų mugės. Pristatome Jeruzalės Hebrajų universiteto istorijos m. dr. Yuvalio Noah Harrari knygą „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“. „Tai, ką mes vadiname postmoderniąja epocha, tai yra senos sistemos, vakarų civilizacijos viešpatavimo žlugimo epocha, slopstanti, besivienijanti, mutuojanti Europa vos gali konkuruoti su kinų civilizacijos, kinų galios metamu iššūkiu“, – teigia filosofas, kultūrologas, civilizacijos teoretikas humanitar...
Nauja paslauga – mediacija. Mediatoriaus pagrindinė užduotis – padėtą ginčą išspręsti taikiai. „Metaforiškai kalbant kartais tai būna panašu į pragarą iš kurio mes kuriame rojų. Tame pragare yra stiprių neigiamų emocijų, pykčio, nuoskaudų, baimių, bet ir įvairių lūkesčių, galime atrasti tą gėrį, kurio buvo arba kuris dar yra, sprendžiame, kaip galime jį sustiprinti?“– Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite...
Apie šventųjų auras ir... ką reiškia žmogaus švytėjimas? Technikos m. dr. Artūrui Dabkevičiui aišku: „ yra užfiksuota, kad žmogaus kūnas į aplinką skleidžia plataus spektro elektromagnetines bangas – didžiausias infraraudonajame spektre ir tuos infraraudonuosius spindulius mes pastoviai į aplinką skleidžiam – tai yra šiluma“. Ką biolaukas gali pasakyti apie žmogų? Pokalbis su VŠĮ „Žmogaus kvantinių laukų tyrimai“ vadovu Artūru Dabkevičiumi.
Apie tvarkos magiją. „Tvarkingi namai – tvarkingas pasaulis“, – teigia efektyvaus namų tvarkymo konsultantė, seminarų apie namų tvarkymą vedėja Giedrė Bagdonienė. Pokalbyje Giedrė atskleis, kokius namų tvarkymosi ritualus yra susikūrusi, kurie įkvepia ir motyvuoja tvarkytis neprarandant geros nuotaikos. „Turėjau slaptą svajonę parašyti knygą „Mėnuo kaip metai“ – apie gyvenimą ir darbą kruiziniame laive. Išgyvenau iš tiesų dideles dvasines kančias, didelius ir stiprius lūžius“: ar pasiteisino kel...
Apie pozityvią tėvystę. Auklėjimas, kurį jūs suprantate kaip vaiko valdymą paliepimais, įspėjimais, kritika ir kaltinimais, kamantinėjimu ar įkyriais patarimais, neišvengiamai sukelia vaikų pyktį. Iš tikrųjų mes auklėjame savo vaikus tais momentais, kai nustojame juos auklėti, kai bendraujame ir bendradarbiaujame juos mylėdami, o ne moralizuodami. Apie pozityvią tėvystę arba kas žeidžia mūsų vaikus – pokalbis su vaikų ir paauglių psichologe, socialinių m. dr. Rima Breidokiene.
