Žmonės ir idėjos 2017-08-23 14:05
Viešasis transportas viešiau.

Viešasis transportas viešiau.
Kaune šią savaitę tęsėsi protestai prieš medžių kirtimą. Per keletą pastarųjų mėnesių Kauno gatvėse nukirsta daugiau nei pusė tūkstančio medžių, daugiausiai – Vytauto prospekte ir A. Smetonos alėjoje. Savivaldybė teigia atsodinsianti medžių daugiau, nei iškirto. „Pasekmes patirs ne tik tas valdininkas, kuris pasirašė kirtimus, bet ir mes visi, ir mūsų vaikai“, – sako viena protesto organizatorių Giedrė Aleksandravičiūtė iš aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“. Austrų režisieriaus Nikolauso Geyrhalte...
Vidurio Europos universiteto istorijos doktorantas Tadas Janušauskas, vienas iš 2015 m. kritinio veiksmo prieš aukštojo mokslo suprekinimą organizatorių, dabartinę aukštojo mokslo pertvarką stebi iš Graikijos salų. „Viena iš priežasčių , kodėl universitetų dėstytojai ir profesūra nesukyla, yra tai, kad universitetas yra Bažnyčia“, – sako T. Janušauskas.
„Pilietinė visuomenė mums yra pagrindinis dalykas, o be lygybės ji negalima. Mums svarbiausia – teisė į kultūrą. Kultūra yra tai, kuo gyvename kasdien. Muziejai tik surenka ir išneša į šviesą tai, kas sukuriama šiame sluoksnyje, tamsoje. Geriausi dalykai sukuriami tamsoje. Mums rūpi ne pavienis įvykis, o bendruomenė “, – sako Vita Gelūnienė ir Ed Carroll, menininkai, kuriantys ir gyvenantys Žemuosiuose Šančiuose, Kaune. Kartu su vietos bendruomene menininkai atvėrė viešąją erdvę, kuri pastaraisi...
„Kiekvienas ekonominis teiginys kartu yra ir moralinis teiginys, o kiekvienas ekonomikos žaidėjas – moralinis veikėjas“, – sako dr. Jorg Wiegratz, Lydso universiteto (JK) Politinės ekonomijos ir globalaus vystymosi ekspertas. Mokslininko teigimu, kaip kolonijų laikais galią turintys žmonės rasdavo moralinių pateisinimų vergovei, taip šiandien mes randame pateisinimų mažiems atlyginimams, blogoms darbo sąlygoms, sukčiavimui bei korupcijai. Vienas iš J.Wiegratz tikslų – apčiuopti, kaip atsiranda m...
Vilniuje Savęs pažinimo ir saviraiškos studijoje kūrybinius užsiėmimus vedanti ir paskaitas skaitanti Asta Ivaškevičiūtė į darbą miesto centre atvyksta iš sodybos, kur gyvena su būriu draugų. Kaimynas ragina Astą tuos draugus valgyti kuo greičiau, nes tuoj jie nebebus tokie skanūs. Kaip nemėgiamas darbas gali paskatinti sprendimus, vedančius į darnesnį santykį su savimi ir pasauliu?
Kurdų kilmės Enginas Četinkaja (Engin Çetinkaya) studijuoti pagal mainų programą į Lietuvą atvyko iš Turkijos. Bendrabutyje jau spėjo pagarsėti kaip puikus virtuvės šefas, o laisvą laiką leidžia savanoriaudamas Rukloje ir Pabradėje, veda ten meno užsiėmimus vaikams. Sako nemėgstantis žodžių „pagalba“ ir „pabėgėliai“. Galvoja apie pasaulį, kuriame žmonės svarbiau nei sienos. Laida apie Europą kaip džiazą, atvirą tapatybę ir paprasto žmogaus galimybes keisti pasaulį.
Pagrindinis Japonijos visuomenės principas Wa yra sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Kaip jis padeda kurti lygią visuomenę?
Kodėl žemės ūkiui gaunant didelę ES paramą kaime skurdas ir atskirtis nemažėja? Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vadovė dr. Rita Vilkė sako, jog kaime yra neišnaudoti intelektualiniai ir socialinės plėtros ištekliai. Naujausias tyrimas atskleidžia Lietuvos ūkininkų požiūrį į socialinę atsakomybę.
Net didingiausiuose rūmuose visada yra vieta, kur karaliai pėsti vaikšto. Tiksliau, beveik visada. Archeologiniai tyrimai rodo, jog tualetų kultūra Lietuvoje prasideda tik nuo Valdovų rūmų. „Dėl to turbūt ir ateiname į Valdovų rūmus. Juose galime pamatyti kitokios, [naujos] kultūros pradžią. Nes Žemutinėje pilyje irgi turime gausų XIV-XV a. medinį užstatymą, turim tų pastatėlių, bet išskirti bent vieno iš jų kaip tualeto negalime", – sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė...
Darnus judumas – naujas žodžių darinys, vartojamas ES miestų planuotojų ir aktyvistų. Tinkamai parengti ir įgyvendinti Darnaus judumo planai užtikrintų, kad žmonės miestuose nedustų nuo išmetamųjų dujų ir galėtų pasiekti darbą, namus, mokyklas ir kitus reikalingus objektus patogiausiu, greičiausiu ir mažiausiai visiems kainuojančiu būdu. Kaip naujas žodis gali pakeisti automobilius mylinčios visuomenės mąstymą?
Psichoterapeutas Armand Volkas (JAV) devintajame dešimtmetyje į bendrą terapijos grupę sukvietė Holokaustą išgyvenusiųjų ir nacių bei jų rėmėjų palikuonis. Ir pirmuosius, ir antruosius supo tylos zona – daugelio šeimose apie praeitį buvo nekalbama, daugelis jautė slegiantį istorinį palikimą, virtusį asmeninės istorijomis dalimi. Šiandien psichoterapeutas, dramos terapeutas ir teatro direktorius dirba su iš kartos į kartą perduodamomis traumomis visame pasaulyje – su japonais ir kinais, su Kosovo...
Kaip tapti XXI a. mokytoju?
Sužinojote, kad skvere iškirs medžius, ir Jus apėmė neviltis? Vis atsitrenkiate į šaligatvius užgriozdinusius automobilius, keikiatės, bet nežinote, ką daryti? Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas turi patarimą, kaip ginti viešąjį interesą: „Galbūt yra ir efektyvesnių būdų, bet vienas tokių yra sukelti ribinę situaciją, tai yra, pačiam neperžengti įstatymo leistinos ribos, bet sukelti tokią situaciją, kad kažkam jau atrodytų, kad peržengei. Tada kyla diskusija ir galim...
„Mūsų per mažai, kad vieni kitus diskriminuotume“, – pasirašydamas Partnerystės įstatymą 2014 m. sakė Estijos Prezidentas Toomas Hendrik Ilves. Estijos Seime priimtas įstatymas įsigaliojo 2016 m. Pagal šį įstatymą registruoti partnerystę gali tiek skirtingų lyčių, tiek vienos lyties partneriai. Europos sąjungoje liko šešios valstybės, kuriose šeimos santykiai, kurie nėra santuoka, nėra teisiškai apginti – Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Lenkija, Latvija ir Lietuva. Vyro ir moters partnerystę įte...
II Pasaulinio karo temą mokyklų vadovėliuose analizavę istorikai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Čekijos ir Rusijos leidžia giliau pažvelgti į kolektyvinę atmintį ir jos perteikimo naujoms kartoms mechanizmus. Viena parodos iniciatorių ir organizatorių Kristina Smolijaninovaitė iš Europos Sąjungos-Rusijos pilietinės visuomenės forumo sako, jog net tokia regis klausimų nekelianti tema kaip Holokaustas nušviečiama skirtingai – Rusijoje vis dar kalbama ne apie žydų, o apie „tarybinių p...
Gerų paminklų pavyzdžių Lietuvoje pasitaiko, bet dar nėra gerosios praktikos, kokiu keliu dera priimti sprendimą dėl viešosios erdvės sutvarkymo, – mano kaunietis skulptorius Lukas Šiupšinskas. Kūrybai menininką gali įkvėpti ir betonas. Romantinį kūrėjo, kaip besikankinančio prie molberto, įvaizdį L. Šiupšinskas siūlo atidėti į šalį: „Kūrybininkas turi būti gerai pavalgęs, gerai pailsėjęs, gerai išsimiegojęs, jam kūryba prasideda jei ne nuo 8 iki 17, tai bent jau panašiu laiku. Tai kaip raumuo –...
Praeitos Vyriausybės planus skubos tvarka atnaujinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ir dar iki Valstybės šimtmečio minėjimo paversti juos Konferencijų centru lėtina galima korupcija. Nepritariantys rekonstrukcijos planams tikisi, jog sumažėjus skubai bus daugiau skaidrumo ir diskusijų dėl bendros Senųjų Vilniaus žydų kapinių, kuriose stovi Sporto rūmai, vizijos. Tarptautinę peticiją, kurioje prašoma atkurti ankstesnių režimų niokotas kapines ir atsisakyti minties jų viduryje kurti renginių ce...
Profesoriaus Broniaus Sipavičiaus, gydytojo, knygnešio, visuomenės veikėjo, tarpukario Lietuvos sveikatos ministro tremtyje iš beržo tošies sukurta knyga dukrai tapo vienu svarbiausių Vilniaus knygų mugės metu vykusios parodos „Šerdis“ eksponatų. Taip mintys praauga istoriją ir ją kuria. Apie žmogaus, knygos ir medžio ryšius kalbamės su „Knygų šalies“ ir kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ įkvėpėja dailininke Sigute Chlebinskaite, literatūros tyrinėtoja Akvile Rėklaityte ir prof. Br. Sipa...
Nusirašinėjantys moksleiviai linkę manyti, kad „nusirašinėja visi“. Skaidrumo organizacijos TILS surengto eksperimento metu dalis moksleivių suėmė save į rankas. Labiausiai pasirašyti sąžiningumo pasižadėjimai paveikė tuos, kurie nusirašinėja tik kartais: ketvirtadalis jų liovėsi nusirašinėti atsiskaitymų metu.
Sistemos pertvarkos stabdžiu gali tapti sistema. Nors dalis savivaldybių merų tvirtina, kad vaikų globa jų rajonuose jau pertvarkyta, tačiau kartais už skaičių slepiasi pertvarkos imitacija. Vilniaus universitete Socialinės politikos studijų programoje magistro darbą „Vaikų globos sistemos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo požiūriu“ apgynusios Marianos Sutkienės teigimu, iki šiol reformai trūko politinės valios. Aktyvi vilnietė dalyvauja kelių nevyriausybinių organizacijų veikloje. Viena jų,...
Daugiau nei tūkstantis žmonių užsiregistravo į pirmąsias Lietuvoje Eitynes už gyvūnus, vyksiančias Vilniuje sausio 28 d., šeštadienį. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, eitynių tikslas – paskatinti politikus priimti įstatymą, kuris uždarytų apie du šimtus dabar Lietuvoje veikiančių vadinamųjų „kailinių“ žvėrelių fermų. Eitynės už gyvūnus, Moterų eitynės, vieši susirinkimai remiantys smurto prieš vaikus kriminalizavimą, susirinkimai „prieš“ ir „už“ tarptautines sutarti...
Kalbėdamas apie žmoniškumo krizę televizijoje Al Jazeera šią vasarą, sociologas Zygmuntas Baumanas sakė matantis psichologinę nervingo europiečių reagavimo į pabėgėlius priežastį – baimę, kad tai, kas atsitiko šiems žmonėms, gali nutikti ir jiems. Vieno iškiliausių šių dienų mąstytojų požiūriu, prieglobsčio ieškantys žmonės įkūnija mūsų visų baimę prarasti viską: „Dabar atvykstantys žmonės nėra tie, kurie badavo, neturėjo duonos ir vandens. Tai žmonės, kurie dar vakar didžiavosi savo namais, did...
2016-ųjų žmonės ir idėjos
Švedijos diplomatas Prezidentą dr. Kazį Grinių 1926 m. yra apibūdinęs kaip „malonų kaimo gydytoją“. Visuomenės sveikata net aktyviausiais politinės veiklos metais išliko dr. K. Griniaus prioritetas. Irmėdė, skilvio slogos, kosulys su giedojimu – tokias diagnozes galėjo išgirsti pacientai, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje apsilankę pas gydytoją. Dr. Palmiros Zemlevičiūtės iš Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro teigimu, būtent tuo metu padėti dabartinės lietuviškos medicinos terminijos...
Baltarusijos politinį aktyvistą Mikolą Dziadoką A. Lukašenkos režimas kalėjime laikė penkerius metus. Galėjo laikyti dar 100 metų – išsėdėjus teismo paskirtus metus jam buvo pritaikytas žmogaus teisių organizacijų kritikuojamas Baudžiamojo kodekso 411 straipsnis, leidžiantis už nepaklusnumą, esamą ar tariamą, tęsti bausmės laiką. Aktyvistas įsitikinęs, kad jo išleidimui į laisvę buvo reikšmingas ES ir tarptautinės bendruomenės spaudimas. Šiuo metu M. Dziadokas studijuoja Europos humanitariniame ...
Kinijos okupuotame Tibete ir už jo ribų protestuodami prieš Kinijos okupaciją nuo 2009 m. susidegino daugiau nei 150 tibetiečių – vienuolių ir paprastų žmonių, vyrų, moterų, paauglių. Londone gyvenantis režisieris Sonam Anjatsang savo filme „Motinos sūnus“ pasakoja vieno jų, šešiolikmečio Dorjee Tsering, istoriją išsklaidydamas patriotinį patosą. Filmą, jau apkeliavusi JAV tibetiečių bendruomenes, režisierius ketina parodyti visose tibetiečių mokyklose Indijoje ir kalbėtis su vaikais, kokiais bū...
Stalino laikais kosmopolitizmu apkaltinas žmogus turėjo ruoštis nemalonumams. Frazės „keliaklupsčiavimas Vakarams“, „supuvus Europa“, „bešaknis intelektualas“ iš stalininės propagandos skrynelės vėl traukiamos į viešąją diskusiją. Kad kosmpopolitizmas – vienos moralinės žmonių bendrijos paieška – būtų įmanomas kaip tapatybė, reikia susitikimo su ateiviais, – sako portugalų antropologas Andre Novoa. Akademinė JAV bendruomenė vysto porinkimines atsparumo ir pasipriešinimo strategijas netolerancijo...
Kaip atpažinti neapykantos kalbą ir kas turėtų tai daryti?
Beveik prieš 80 metų, 38-ais nacių Vokietijoje įvyko Krištolinė naktis, pogromas prieš žydų kilmės Vokietijos gyventojus, kurio metu naciai naikino ir plėšė žydų turtą, degė Sinagogos, žuvo mažiausiai šimtas, kitais skaičiavimais keli šimtai žmonių. Apie 30000 suimta ir įkalinta koncentracijos stovyklose. Rytą gatvėse buvo pilna stiklo šukių, būtent dėl to 38-ųjų lapkričio pogromas ir gavo Krištolinės nakties pavadinimą. Po šios nakties Vokietijoje žydams įvesti ekonominiai apribojimai ir prasid...