Buvo laikai, kai knygos buvo tokios didelės ir brangios, jog tekdavo jas laikyti prirakintas ir slėpti nuo žmonių specialiuose pastatuose – klaidžiuose labirintuose. Knygų daugėjo, jos mažėjo, užraktai dingo arba virto virtualiais, dabar visa didžiulė biblioteka gali tilpti į kišenę. Nacionalinei bibliotekų savaitei prasidėjus, užsukite į arčiausiai esančią biblioteką ir patikrinkite, kaip ji pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį.
Šiandien laidoje kalbėsime apie Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmasis Pasaulinis karas apie kurį buvo sakoma, kad juo baigsis visi karai, šiais metais pasaulis mini jo pradžios šimtąsias metines. Kare dalyvavo apie šimtas valstybių. Tikrą skaičių pasakyti sunku, nes kai kurios jų buvo kolonijos arba okupuotos teritorijos kaip pavyzdžiui Lietuva. Tuo metu dviejų kare susidūrusių jėgų pasienis, o tai reiškia mūšio laukas. Kaip valstybė Lietuva šiame kare nedalyvavo, bet mūsų seneliams ar proseneliams š...
Malavis – viena iš menkiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Skurdžioje Afrikos valstybėje nėra karinių konfliktų, bet korupcijos ir neefektyvaus valdymo netrūksta. Ar gali padėti švietimas? Aštuonis mėnesius Malavio mokytojų rengimo koledže savanoriavęs vilnietis Tadas Ingilevičius vystymosi per švietimą idėją patikrino pats. Dar – kartu su studentais – atgaivino koledžo kompiuterius ir – kartu su bendruomene bei kolega iš Ispanijos – pastatė tiltą per upę. Tai tik vienas pavyzdžių, rodančių, k...
Kodėl žodis „gražu“ taip dažnai vartojamas fizikoje? „Fizika - kaip ir japonų haiku, atsivertus galima sakyti – oi, ne, čia man neįkandama, norint suprasti, reikia žinoti taisykles, kas ką reiškia, reikia pastangų, darbo. Fizikoje „gražu“ reiškia du dalykus: tai ir gražu, ir tikra“, – sako Vilniaus Salininkų bei Simono Daukanto gimnazijose fiziką dėstantis mokytojas metodininkas Petras Lozda, neseniai grįžęs iš stažuotės Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN.
Kai politikai sako, kad Lietuva turėtų sekti Šiaurės šalių pavyzdžiu, ką tai reiškia? Galbūt kitą žodyną, kuriame žodžiai „lygybė“, „profsąjungos“, „solidarumas“, ir „mokesčiai“ skamba ne taip baisiai?
Kas yra Istorija? Svarbūs valstybei įvykiai, aukštosios politikos veikėjai, karai, tai, kas surašyta mokykliniuose vadovėliuose? O gal tai tūkstančių tūkstančiai istorijų, gyvenimų, kartais panašių, o kartais prieštaraujančių viena kitai interpretacių, pasakojimų, kuriais dalinamės tarpusavyje? Savo bendros istorijos pradžią, kuri sutapo su atsikūrusios Lietuvos istorijos pirmaisiais metais, prisimena Edita ir Mindaugas Rakauskai. Menotyrą JAV studijuojanti Lina Žigelytė pabandė įtraukti į viešą...
Kodėl Informacijos amžiuje vis dar vyksta ginkluotos intervencijos ir kariniai konfliktai? Ar komunikacijos specialistai ir diplomatai negalėtų padėti viską suprasti ir taikiai išspręsti? „Supratimas nereiškia harmonijos – sako vienas žymiausių šiuolaikinių medijų mąstytojų Johnas Durhamas Petersas – tai komunikacijos svajonė esą jei vieni kitus geriau suprastume, tai geriau sutartume, patiktume vieni kitiems labiau ir vieni kitus labiau mėgtume. Kartais kuo geriau vieni kitus suprantame, tuo ma...
Buvo akmens amžius, vėliau – geležies amžius, po to – įvairių žmonių grupių aukso amžiai ir mažiau sėkmingi laikai, o tada atėjo visuotinis šiukšlių amžius. Ar gali būti, kad ateityje žmonės į mūsų laikus žiūrės būtent taip? „Žmogus turi turėti teisę pasirinkti, dabar jis jos neturi“, – sako Šarūnas Velykis, namuose atlikęs eksperimentą ir suskaičiavęs, kad per savaitę net ir atidžiai perkant ir rūšiuojant šiukšlių susidaro nemenkas kalnas. Apie šiukšles, kurių nėra kur dėti nei žemėje, nei po j...
„Nusikaltimai yra prekė, jie eksportuojami ir importuojami“ – sako Rumunijos žurnalistas Paulas Radu, įsitikinęs, kad norėdami dirbti sėkmingiau ir saugiau, skirtingų šalių žurnalistai turi vienyti jėgas ir dalintis informacija. Taip daug lengviau išsiaiškinti, kodėl pigi Rumunijos elektros energija eksportuojama Serbijon staiga pabrangsta, lygiai kaip tuo pačiu metu iš Serbijos eksportuojama pigi elektros energija pabrangsta Ruminijoje. Su vienu garsiausių Europos žurnalistų-tyrėjų susitinkame ...
Didelė dalis pasaulio žmonių gyvena stokodami būtino maisto, rūbų, sveikatos paslaugų, švietimo, būsto, švaraus geriamo vandens. Daugiau nei milijardas žmonių gyvena absoliučiame skurde. Kasmet miršta apie 9 milijonus vaikų, nesulaukusių penkerių metų, didžiosios daugumos šių mirčių būtų galima išvengti paprastomis priemonėmis. Moters mirties gimdymo metu tikimybė Užsachario Afrikoje yra 1:30, beveik du šimtus kartų didesnė, nei išsivysčiusiose šalyse. Tai tik kelios pasaulio skurdo ir nelygybės...
„Manau, kad galų gale žmogus laimės prieš robotus, o ne robotai prieš žmones, – sako interaktyviųjų medijų menininkas Bartas Polonskis, – technologijos yra labai įdomu, bet svarbiausia - žmogus“. Ar įtraukiančiųjų medijų menas gali pažadinti žmoguje kūrėją? Su visuomenės ir mokslo bei technologijų santykį nagrinėjančiu prof. Andrew Jamisonu kalbėsime apie laikus, kai ne tik atskiri žmonės, bet ištisos bendruomenės ar visuomenės gali sparčiai įgyti ir kaupti žinias: „Tokie kolektyvinio mokymosi p...
Svečiuojamės nuostabiuose vilniečių mokslininkų Laros ir Iljos Lempertų namuose, kur knygos vos telpa į lentynas. „Šeimos gyvenimą mes struktūriškai galime pasakoti tokiais etapais: kokias knygas pradėta leisti, kokių knygų pradėta pirkti ir kokiame seminare būdami kokių knygų mes įsigijome“, – sako dr. Lara Lempertienė. Laida apie lemtingą pažintį bibliotekoje ir knygų nuotykius. Subalansuota tėvams, norintiems, kad jų vaikai skaitytų.
Valstybei pasiliekant biudžete daugiau surinktų mokesčių, ne viena Lietuvos savivaldybė šiuo metu ieško sprendimų, kaip nuimti ten, kur trumpa, ir pridėti ten, kur trūksta. Alytaus miesto savivaldybės svarstomi planai mažinti bendrojo lavinimo mokyklų skaičių ir į atsiradusį tuščią pastatą iš centro iškelti Dailės mokyklą sulaukė visuomenės pasipriešinimo. Kalbos apie norą taip taupyti ne vienam alytiškiui kelia įtarimą. „Nepritariu šiam siūlymui, – sako Dailės mokyklos absolventas Algirdas Gata...
Ką daro vienos turtingiausių pasaulio valstybių, kur nafta liejasi laisvai, parlamentaras antrąją Naujųjų metų dieną? Deginasi Pietų šalies paplūdimyje? Slidinėja prabangiame kalnų kurorte? Puošiasi dar vienam labdaros pokyliui? Ne. Jis anksti ryte pamelžia savo karves, susikrauna nedidelį lagaminą ir vyksta aplankyti Lietuvos, kad sužinotų, kas nutiko Baltijos tigrui, jog tiek daug jo gyventojų nori gyventi bet kur, tik ne tigro guolyje. „Galbūt šiandien Jūs nematote pasekmių to, ką darote. Pam...
Kaip Žemaitijoje ar Šveicarijoje, Vilniuje lenkiškai tarp savęs įprasta kalbėti tarmiškai, o rašyti viešai – bendrine lenkų kalba. Tačiau požiūrį, esą, šiuolaikine Vilniaus lenkų tarme niekas nerašo, paneigia keliatūkstantinis feisbuko paskyros „Pulaki z Wilni“ (liet. „Lenkai iš Vilniaus“) gerbėjų būrys. Čia žmonės rašo taip, kaip kalba. „Niekas čia tavęs netaiso, niekas tau nesako, kad kalbi blogai. Sukurdama feisbuko puslapį norėjau parodyti, kad šnekėti savo gimtąja kalba yra nuostabu ir link...
Rusijos žmogaus teisių aktyvistės ir menininkės iš feministinio pankroko grupės „Pussy Riot” Marija Aliochina ir Nadežda Tolokonikova paleistos iš kalėjimo anksčiau laiko, pagal Kremliaus amnestiją. Marija Aliochina paleidimą pavadino viešųjų ryšių triuku. Aktyvisčių įkalinimas smerkė ir protestus rengė viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos žmogaus teisių aktyvistai.
Vertėjas, lyginamosios kalbotyros specialistas Markus Roduneris – aktyvus Lietuvos kultūros žmogus, Europos literatūros dienų ir Jaunimo literatūros dienų Šiaurės Lietuvoje organizatorius. Pokalbis apie kultūrą ir Šveicariją, kur tarmiškai kalbėti visiems įprasta ir kur karus žmonės pavertė referendumais.
Literatūrologas Rimantas Kmita ir vertėjas Markas Roduneris į šiauliečių tarmę išvertė populiarų šveicarų rašytojo Pedro Lenz romaną „Čia aš varatarius“. Romaną autorius parašė šnekamąja Berno vokiečių kalba, knyga apdovanota literatūros premijomis, pagal ją statomas filmas. Kodėl tarmę mokantys rašytojai savo tekstus dažniausiai rašo bendrine kalba? Ką laimi autoriai, pasirinkę šnekamąja kalba? Kada tarmė gauna kalbos statusą? Ar vieši tarmiški tekstai gali pakelti tarmės prestižą ir padrąsinti...
„Bandžiau įsivaizduoti, kaip man būtų įdomu gyventi“, – apsisprendimą po mokslų Dailės akademijoje pasirinkti Amerikos vietinių gyventojų studijas prisimena žmogaus teisių aktyvistė Kamilė Mačiulaitytė. Bandymas pasiteisino – studijos Nyderlanduose ir praktika Pietų Amerikoje suteikė ne tik gilesnių žinių apie genčių kultūrą, istoriją ir lingvistiką, bet ir geresnį Lietuvoje vykstančių procesų supratimą. Laidoje išgirsite apie patirtį bendraujant su Čilės Mapuče genties žmonėmis, apie aktyvizmą ...
Specialistų teigimu, prieš moteris smurtaujama visuose visuomenės sluoksniuose. Kasmet Lietuvoje šeimose nužudoma apie 20 moterų, policija kviečiama tūkstančius kartų, o didelė dalis smurto atvejų nėra fiksuojama, nes ne visos moterys išdrįsta ieškoti pagalbos ir nutraukti smurto ratą. "Yra toks posakis: jeigu jautiesi narve, galbūt tu ir esi narve", - sako Kauno moterų draugijos direktorė, Specializuoto pagalbos centro vadovė Daiva Baranauskienė. Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuva pralaimėjo...
Ar įmanomas religinis pliuralizmas? Kokia gyvenimo prasmė? Kas galėtų būti pavadinta Dievu? Atsakymų į šiuos klausimus savo knygose ieško filosofas Istvanas Aranyosis. Filosofo požiūriu, labiau nei argumentai visuomenes, religijas ir ideologijas keičia galia: „Kalbu ne apie tiesioginę galią, pavyzdžiui, įstatymus, bet apie paprastų žmonių kasdienius poelgius“.
Korporacija Google paskelbė steigianti naują bendrovę Calico, kuri tirs, kaip stabdyti žmogaus organizmo senėjimą. Yra futurologų, teigiančių, jog efektyvus senėjimo stabdymas, t.y., mirties atidėjimas, bus įmanomas jau po poros dešimtmečių. Kas pasikeistų, jei mirtį iš tiesų būtų galima atidėti? Gal amžinasis gyvenimas būtų amžinas nuobodulys?
„Dauguma menininkų deklaruoja, kad gyvenimo ir meno susiliejimas jiems svarbus, bet dažnai atsitveria nuo to gyvenimo stikliniu gaubtu. O Fiokla pirmiausiai daro tą tikrąjį darbą – globos, artimo meilės, ji važiuoja į Kritimus, būna su vaikais, juos moko, važiuoja pas įkalintas motinas, tampa tarsi ryšininke, balsu Vilniaus romų, kurių dažnai niekas neišklauso, mes girdime tik mistifikuotus, labai užveltus, demonizuojančius komentarus“, – sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Vilniuje Marijos ir Ju...
Europa po Reformacijos – religinių konfliktų ir smurto laukas. O XVII a. pradžios Vilnius stebino keliautojus įvairove ir darna, kaimynystės papročiais, netikėtomis vestuvėmis, krikštynomis ir testamentais, bendromis gildijomis ir miesto valdymu. Čia gyveno penkių konfesijų krikščionys, žydai ir musulmonai, o kalbų buvo daugiau, nei tikėjimų. Stebisi ir istorikai. „Mano kolegos būna šokiruoti sužinoję, kad kviesti krikštatėviais ne katalikus Vilniuje buvo gana įprasta“, – sako knygos apie XVII a...
Kaip mažinti žmonių susvetimėjimą mieste? Gali padėti bendras daržas, mano vilnietis miesto daržų entuziastas Donatas Vaičius iš susivienijimo Žali.lt. Taline nuo miesto daržų, gatvės švenčių ir protestų prasidėjo stiprus miestiečių kaimynystės judėjimas. Nuo vieno rajono aktyvumu užsikrečia kitas. Kaip išvengti populisto mero, besibraunančio į miestiečių iniciatyva sutvarkytos gatvės atidarymo ceremoniją? „Mes anksčiau už jį „atidarėme“ šaligatvius, tai buvo mūsų pokštas, sukvietėme žiniasklaid...
„O žinote, yra tokia japonų rašytojo Kobo Abės knyga „Žmogus – dėžė“, – tokią frazę naujo žurnalo „Žmogus. Dėžė“ leidėjai girdi nuolatos. Žurnalo direktorė Aurelija Dzedzevičiūtė su bendraminčiais imasi įgyvendinti socialinio verslo, padedančio spręsti socialinę problemą, idėją. Panašūs žurnalai, kuriuos pardavinėja būsto ir pajamų neturintys socialiai pažeidžiami žmonės, įvairiose šalyse leidžiami jau antrą dešimtmetį. Pardavėjams tai galimybė dirbti ir užsidirbti, pirkėjams – įdomus leidinys. ...
Eregalle, Eragola, Erogel, Eragelen, Erogelen, Erogeln, Eiriogala, Ojrakgela, Aragel – tokiais skirtingais vardais senuose žemėlapiuose žymėta vietovė, vėliau vadinta Airiogala, šiandien – Ariogala. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų, žinomas nuo Mindaugo laikų. Ariogaliečiai sako, jog kardai miesto herbe atsirado neatsitiktinai. Medinę pilį dar XIV a. sudegino kryžiuočiai, puldinėję Ariogalą daugybę kartų. Pokario metais miškuose aplink Ariogalą veikė partizanai. „Kritau tiesiai istorijai į g...
Romų Holokaustas daugeliu atveju išlieka bevardis. Nėra žinoma kiek Europos romų nužudyta II Pasaulinio karo metais, spėjama, kad 500 000, tikėtina, kad daugiau. Romų bendruomenė patyrė ne tik žudynes, bet ir kančias koncentracijos stovyklose, žeminimą, prievartinę sterilizaciją, medicininius eksperimentus. Lietuvoje romų Holokaustas menkai tyrinėtas, tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas. Romų persekiojimą Lietuvoje, žudynes, deportacijas ir bendruomenės atmintį apie nacių okupacijos metus ty...
Vyriausybė uždraudė filmuoti korporacijos „Chevron“ ir Vyriausybės atstovų bei kelių kvietimus gavusių Žygaičių bendruomenės narių susitikimą. Premjero atstovės spaudai E. Butkutės-Lazdauskienės teigimu, tiek Vyriausybė, tiek korporacija norėjusios, jog susitikimas su visuomenės atstovais būtų uždaras. Ar LSDP atsisako 2012 m. rinkimų programoje išsakytų pažadų „[m]odernizuoti viešąjį sektorių per piliečių įtraukimą į valdymo procesus (...), didinti veiklos skaidrumą ir atvirumą, diegti elektron...
Kai siunčiate laišką paštu, užklijuojate voką ir užrašote adresą. Jeigu norite – ant voko parašote, kas laišką siunčia. Jei nenorite – nerašote. Jei nenorite, galite nepasirašyti ir laiške. Galite rašyti bet kam. Konstitucija garantuoja, kad asmens susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas yra neliečiami. Ar tai įmanoma interneto laikais, kai didelė dalis laiškų keliauja elektroniniu paštu? „Mes turime perduoti savo vaikų kartai tas pilietines teises ir laisves, kurias turėjo mūsų tėvų karta“, – s...
