Kodėl mados namų naujienos dažnai atrodo... tiesiog negražios ir neestetiškos? Ką tai reiškia? Ir kodėl po pusmečio puolame pirkti to, kas iš pirmo žvilgsnio sukėlė pasibjaurėjimą? Madoje yra naudojamas terminas „bjaurus patrauklumas“, tad verta jį paanalizuoti ir pagalvoti, kodėl estetinis pasibjaurėjimas kartais yra... gero mados išmanymo ženklas. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kai kalbama apie žymaus mados kūrėjo kolekciją, pasakyti žodį „kičas“ yra beveik tas pats, kas riebiai nusikeikti. Kičas savaime nurodo į kažką, kas yra neskoninga, banalu, primityvu ir net pigu, tad automatiškai nubraukia bet kokią pretenziją į kokybę ar konceptualumą. Vis tik kičas pastaruoju metu vėl tampa madingas, nes meta iššūkį geram skoniui ir kviečia diskutuoti apie tai, kas mums iš tiesų patinka. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Žvelgiant iš šalies, mados savaitės atrodo tarsi keletą dienų besitęsianti mados pasaka, kai talentingiausi dizaineriai pristato naujausius savo kūrinius, o pirmosiose šou eilėse sėdi išsipusčiusios įžymybės. Vis tik realybė kiek kitokia – mados savaitė yra, visų pirmiausia, verslo mugė, turinti įdomių niuansų ir nulemianti tai, ką mes norėsime dėvėti net keletą ateinančių metų. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kartais sakoma, kad net bloga reklama yra gera reklama. Bet kai kritikai bei pirkėjai kolekciją įvertina itin neigiamai, mados namams tai gali reikšti milžiniškus nuostolius. Atsispirdami nuo gyvūnų teisių aktyvistus sukrėtusios „Schiaparelli“ kolekcijos kalbame apie tai, kuo įdomios blogos kolekcijos ir kaip einant metams toks jų vertinimas gali pasikeisti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Liucija Kvašytė yra teatro kostiumų dailininkė, ką tik grįžusi į Vilnių po devynių savaičių, praleistų Reikjaviko miesto teatro užkulisiuose. Ten ji kūrė kostiumus Uršulės Bartosevičiūtės „Makbetui“, kurio aprangą įkvėpė tiek XVI a. mada, tiek šiuolaikiniai video žaidimai. Pokalbyje su Liucija – žvilgsnis į darbą teatre, veiklą meno lauke bei tyrimus tvarios mados srityje. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Būti mados antropologu – tai ne tik išmanyti mados istoriją bei kultūrą, bet ir sugebėti įžvelgti, kodėl ir kaip mes dėvime drabužius ar matome tendencijas. Antopologijos studijas baigusi stilistė Miglė Kazėnaitė pasakoja, kaip pasiremdama antropologiniais įrankiais konstruoja įvaizdžius, matomus televizijos ekrane. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kaip ieškoti originalumo tada, kai viskas madoje jau atrodo sukurta? Ir kaip įkvėpti ateities dizainerius kurti kažką naujo, kai mados industrija liūdnai garsėja savo tarša bei perprodukcija? Apie jaunų mados kūrėjų ugdymą diskutuoja bei mados ateities scenarijus svarsto Vilniaus dailės akademijos bei Vilniaus dizaino kolekcijos docentė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė Justė Kubilinskaitė. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Puikiai žinome, kad drabužiu galime parodyti savo politines nuostatas, palaikyti svarbias idėjas ar komunikuoti nepritarimą tam, kas vyksta. Pasak istorikės dr. Olgos Mastianicos, XIX a. vilnietės prieš Rusijos imperijos diktatą irgi kovojo drabužiu – nors neturėjo balsavimo teisės, jos į gatves eidavo tyčia apsirengusios gedulo suknelėmis, o po krinolinais slėpdavo netgi sunkias spausdinimo mašinas. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ne visos įdomios istorijos gali išsirutulioti iki pilnos laidos apie madą, bet tai nereiškia, kad jos nevertos dėmesio. Paskutiniame 2022-ųjų „Tendencingai“ epizode pristatomas trumpų, bet vertingų mados pasasakojimų rinkinys, kuriame – istorijos apie princesės Dianos pradėtą keršto suknelės tradiciją, Alexanderio McQueeno regėtą mados ateitį bei Yves Saint Laurent'o mados pristatymą, vykusį pasaulio futbolo čempionato aikštėje. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kai 2013 m. Londono prekybos centras „Harvey Nichols“ pristatė kalėdinę reklamą „Sorry I Spent It On Myself“ („Atsiprašau, viską išleidau sau“), mados industrija šiek tiek susinepatogino. Ar tinkama kalbėti apie šventes akcentuojant ne norą pradžiuginti kitus, o teikiant prioritetą tam, ko trokštame patys? O gal egoizmas pateisinamas, jei apie jį kalbame su šypsena? Naujoji dovanojimo kultūra, propaguojanti savęs lepinimą, rodo, kad tokie šūkiai yra gerokai daugiau nei tik rinkodara, tai – nauja...
Galvodami apie vyrišką madą mintimis iškart piešiame kostiumo siluetą. Vis tik persiverčiant tūkstantmečiui du mados kūrėjai nusprendė radikaliai perbraižyti vyriškos mados dizaino ribas. Tai – rokenrolo gerbėjas prancūzas Hedi Slimane bei post-punk judėjimui simpatizavęs belgas Rafas Simonsas, kurie ant podiumo užkėlė naujo tipažo vyrą – realų ir matomą gatvėje. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Komercija ir kūryba madoje dažnai atrodo nesuderinamos priešingybės, tačiau kai kurie dizaineriai įrodo, kad komerciškai sėkmingas dizainas mados istorijoje palieka giliausią įspaudą. Dar 1966-aisiais Yves Saint Laurent mados industrijoje sukėlė skandalą atidaręs pirmą gatavų drabužių parduotuvę, kurioje pirkėjai savo eilės laukė net po 3 valandas, o šiandien komercinės sėkmės istoriją Paryžiuje perrašo jaunasis Simonas Porte Jacquemus. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Šiandien būti mados dizaineriu reiškia nešti atsakomybę ne tik už dizainą, bet ir pardavimus bei komunikaciją. Todėl šią savaitę aptariame tris svarbias mados industrijos naujienas: Rafo Simonso mados namų uždarymą, Alessandro Michele pasitraukimą iš Gucci mados namų bei Balenciaga reklamą, kurioje vaikai laiko sadomazochistinius aksesuarus. Ne pati lengviausia savaitė mados žurnalistams, bet tikrai svarbi visai mados industrijai. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kokią madą kuria dizaineriai, pirmiausiai žinomi kaip meno ar net politikos intelektualai? Italė Miuccia Prada bei japonė Rei Kawakubo madą prisijaukina savaip – dekonstruoja egzistuojantį madingą siluetą, dėvinčiajam suteikia absoliučią autonomiją bei kuria įtampas tarp to, kas gražu ir kas laikoma estetine bjaurastimi. Tokie kontrastai nulėmė, kad šių intelektualių kolekcijas mados istorikai vadina aukščiausio lygio kūryba, apie kurią jau rašomi ir mados vadovėliai. Ved. Deimantė Bulbenkaitė...
Toli gražu ne visi mados dizaineriai yra verti menininko vardo. Bet kai kurie sugeba ne tik įvesti drabužį į meno lauką, bet ir patį mados pristatymą paverčia performansu. Gibraltare gimęs dizaineris Johnas Galliano dar 1980-ųjų viduryje išgarsėjo drąsiomis istorinėmis interpretacijomis, kurias tęsė ir kurdamas „Dior“ bei „Margiela“. O štai Demna, „Balenciaga“ mados namų kūrėjas, madą pasitelkia kaip socialinės bei poilitinės kritikos įrankį, kalbantį apie viską – nuo „cancel“ kultūros iki pabėg...
Ar mada gali būti maišto forma? Tikrai taip, jei kalbame apie Paryžiaus mados nenaudėlį Jeaną Paulį Gaultierą arbą Londono chuliganu vadintą Alexanderį McQueeną. Abu dizaineriai mados istorijoje vadinami vienais drąsiausių ir įtakingiausių, mat jų šou priminė politinių bei socialinių žinučių kupinus performansus, o kolekcijos įkūnijo kunkuliuojančio kultūrų katilo idėją. Analizuoti jų kūrybą – tai matyti naujos postmodernios mados eros gimimą besibaigiant dešimtajam XX a. dešimtmečiui. Ved. Deim...
Ar žinojote, kad pirmieji mados industrijos modeliai dar XIX a. buvo jauni vyrai, kuriuos siuvėjai išleisdavo tiesiog vaikštinėti Paryžiaus gatvėmis? O kad dirbti modeliu ilgą laiką buvo beveik gėdinga? Modelio profesijos istorija pilna netikėtų vingių, o šiandien supermodelio statusas reiškia ką kita nei prieš šimtą ar net dešimt metų. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Dar nuo Ievos išvarymo iš Rojaus sodo kūnui pridengti reikėjo drabužių, o drabužiams reikėjo tobulo kūno. Mados istorijoje kūno bei aprangos santykis komplikuotas, nes kūnas savaime matomas kaip nepakankamas, o besikeičianti mada nustato vis kitą figūros idealą. Nuo korsetų nėščiosioms iki guminių diržų klubams suspausti, mada vis randa būdų, kaip mus priversti jaustis blogai. O gal tokiai sistemai ateina galas? Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mada yra galinga kalba, o aprangos elementai šiandien pasirodo svarbiausių pasaulio naujienų antraštėse. Nuo prezidentų aprangos iki Irane viešai deginamų hidžabų, drabužiai tampa rezistencijos ir protesto simboliais, reiškiančiais norą kurti pokytį ar išsivaduoti iš priespaudos režimų. Vis tik daugelis situacijų reikalauja gilesnio žvilgsnio, nes laisvė aprangos kultūros kontekste mums visiems gali reikšti labai skirtingus dalykus. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Gyvename laikais, kai atrodo, kad madinga yra viskas. O juk dar taip neseniai mados tendencijas skirstėme pagal XX a. dešimtmečius, didesnius kultūrinius ar socialinius lūžius. Vis dėlto šiandien mada kinta ne kas sezoną, o kas savaitę ir padėkoti galime tik interneto algoritmams bei didėjančiam vartotojų apetitui. Bet kas nulemia, kad vienus daiktus matome kaip madingus, o į kitus žiūrime kaip į atgyvenusią tendenciją? Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Jau bene šimtmetį netyla ginčai, ar mada gali būti vadinama menu. Aukštosios mados gerbėjai bei konceptualaus dizaino atstovai teigia, kad mada yra bene aukščiausia meno rūšis, mat šiuolaikybę bei mūsų santykį su savimi užčiuopia geriau nei bet koks paveikslas ar skulptūra. Vis tik savo atsaką turi ir kritikai, teigiantys, kad mada ir menas gyvena greta, bet atskirai. Net ir legendinis Yves'as Saint Laurent'as save yra vadinęs tiesiog nepavykusiu dalininku, bet ne mados meninku. O gal vieno atsa...
Rodos, mados parduotuvėse visada einame arba į vyrų, arba į moterų skyrių, bet galbūt ateities mada lyties kategorijos nebeturės? Tokie mados namai kaip „Gucci“ ar „Balenciaga“ vis dažniau sako, kad madą kuria ne lyčiai, o žmonėms, vertinantiems dizainą. O ir jaunosios kartos pirkėjai sako, kad mada turi būti įrankis išreikšti save, o ne apriboti konkrečia lytimi. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kai kostiumėlis kainuoja 50 tūkstančių eurų, o vestuvinės suknelės kaina gali siekti ir milijoną, kas yra tie paslaptingieji aukštosios mados pirkėjai, leidžiantis sau neišpasakytą prabangą? Pasak ekspertų, jų visame pasaulyje tėra vos 4000, bet būtent jų dėka svarbiausios mados tradicijos ir šiandien yra gyvos. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Paprastas, bet svarbus klausimas: kodėl mados industriją dažnai vadiname moteriška ir skirta moterims, bet joje tiek nedaug žinomų moterų dizainerių bei kompanijų vadovių? Juk taip buvo tikrai ne visada – tarpukariu tokios kūrėjos kaip Chanel, Lanvin ir Schiaparelli nulėmė svarbiausius mados virsmus. Tad smalsu, kas industrijoje turi pasikeisti, kad įsibėgėjus XXI a. matytume daugiau moteriškų veidų, vardų bei idėjų, o vyro-genijaus kūrėjo mitas pamažu užleistų vietą realiai perspektyvai. Ved. D...
Rodos, per pastaruosius kelis metus išgyvenome tiek, kiek seniau įvykdavo per dešimtmetį. Radikaliai keičiantis gyvenimui apsukas didina ir mada, mat ją šiuo metu kuria tiek dirbtinis intelektas, tiek pats vartotojas. Laidoje taip pat gilinsimės į popandeminės mados atgimimą bei ieškosime atsakymo, kaip mada gali būti tvaresne bei atviresne mums visiems. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kas galėjo pagalvoti, jog labiausiai XXI a. madą pakeis nuotraukų dalinimosi programėlė? 2010-aisiais pasirodžiusi „Instagram“ platforma ne tik padidino mados greitį, bet ir paskatino kreipti dėmesį ne į dizainą, o į vienkartinį fotogeniškumą. Vis tik socialiniai tinklai suteikė balsą ir tiems, kurie jo iki tol neturėjo – mažumoms, socialiai pažeidžiamoms grupėms bei tiems, kurie buvo pasiilgę mados eklektikos. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ar žinojote, kad šiandien naudojama Google vaizdų paieška prasidėjo nuo Jennifer Lopez dėvėtos „Versace“ suknelės? Kaip įžymybių bei dietos kultūra pakeitė mūsų požiūrį į kūną bei asmeninį įvaizdį? Ir kodėl būtent hiphopas tapo vienu svarbiausių kultūrinių judėjimų XXI a. aušroje? Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kodėl dešimtojo dešimtmečio mados sostine vadintas ne Milanas ar Paryžius, o JAV vakarų pakrantės miestas Sietlas? Kokias tendencijas padiktavo grupė Nirvana? Ir kodėl dizainerį Marcą Jacobsą atleido už tai, kad jis pristatė bene garsiausią savo karjeros kolekciją? Devyniasdešimtieji pilni prieštaravimų, bet mados istorijoje vadinami vienu įdomiausių laikotarpių. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Devintasis mados dešimtmetis priklausė galiai bei įtakai – tokie filmai kaip „Volstrytas“ formavo įsivaizdavimą, koks turėtų būti jaunas, dirbantis bei uždirbantis miestietis. Naujas muzikos kanalas MTV diktavo gatvės mados tendencijas, o kartu su hiphopo kultūra atsirado ir meilė logotipams. Paryžius į tai atsakė savaip – ant podiumo vėl užkeldamas aukštąją madą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Aštuntasis mados dešimtmetis judėjo muzikos ritmu. Disko vakarėliai spindėjo liureksu ir spandeksu, Londono pankai dėvėjo Vivienne Westwood kūrybą, o rokeriai akylai sekė beikeičiantį Davido Bowie sceninį įvaizdį. Ir kas galėjo pagalvoti, kad skirtingos mados filosofijos susitiks ne kur kitur, o Versalio rūmuose Paryžiuje, kur Europos ir JAV dizaineriai bandė išsiaiškinti, kurie iš jų laikmečio pulsą užčiuopia geriausiai. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
