Radijo dokumentika 2014-06-01 11:03
Kodas: „Europos Sąjunga“. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Kaip buvimas bendrijoje pakeitė mūsų mentalitetą? Rubriką parengė Živilė Kropaitė.

Kodas: „Europos Sąjunga“. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Kaip buvimas bendrijoje pakeitė mūsų mentalitetą? Rubriką parengė Živilė Kropaitė.
Kodas: „Europos Sąjunga“. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Kaip buvimas bendrijoje pakeitė mūsų mentalitetą? Rubriką parengė Živilė Kropaitė.
Tęsiame pasakojimų ciklą „Kodas: Europos sąjunga“. Ankstesniuose reportažuose apžvelgėme Europos sąjungos paramą Lietuvai, tačiau nepaisant milijardinių fondų lėšų, išaugusios ekonomikos ir saugumo garantijų, per dešimt narystės metų euroskeptikų skaičius šiek tiek išaugo, nors Lietuva vis dar lieka tarp labiausiai Europa tikinčių šalių. Dėl ko Europos Sąjunga kritikuojama Vakaruose ir koks yra lietuviškas euroskepticizmas pasakoja Simona Aginskaitė.
Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Šį kartą kalbėsime būtent apie pokyčius žemės ūkyje. Ar pastebimas progresas išgelbės kaimą nuo išnykimo? Ką reikėtų daryti, kad taip neatsitiktų? Klausimų į šiuos atsakymus paieškos antrojoje dokumentinio pasakojimo ciklo „Ko...
Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Šį kartą kalbėsime būtent apie pokyčius žemės ūkyje. Ar pastebimas progresas išgelbės kaimą nuo išnykimo? Ką reikėtų daryti, kad taip neatsitiktų? Klausimų į šiuos atsakymus paieškos antrojoje dokumentinio pasakojimo ciklo „Ko...
Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui – kaip tai keitė kaimą? Per šį laiką įsisavinome Europos Sąjungos paramą, tačiau, ar perėmėme kitokį gyvenimo būdą? Pagaliau – kokios Europos vizijos norime? Kodas: „Europos Sąjunga“ radijo pasakojimų ciklą pradedame jau šiandi...
Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui – kaip tai keitė kaimą? Per šį laiką įsisavinome Europos Sąjungos paramą, tačiau, ar perėmėme kitokį gyvenimo būdą? Pagaliau – kokios Europos vizijos norime? Kodas: „Europos Sąjunga“ radijo pasakojimų ciklą pradedame jau šiandi...
Lietuvos vaikai jau ne pirmus metus tarptautiniuose tyrimuose vadinami vienais nelaimingiausių. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad svarbiausias dalykas jų laimei – geri santykiai su tėvais. Tyrimai taip pat rodo, kad, nors vaikai iš tėvų sulaukia reikiamos pagalbos, tačiau meilės šeimose vis dar per mažai. Kodėl?
Ieškant, kaip spręsti vieną ar kitą visuomenėje opią problemą, jos pradžios ir kartu sprendimo būdų dažnai ieškoma mokykoje. Sakoma, kad būtent mokykla yra visuomenės atspindys. O kokia ji šiandien? Kokia karta joje auga, kaip ji mokoma? Gruodžio 8-osios laidoje kalbėjome apie mokykloje vaikų patiriamas patyčias – jos įrašytos mokykloje spręstinų problemų sąrašo viršuje. Šįkart kalbėsimės apie Mokytojus. Kokie jie turėtų būti, kad mokiniai jų pamokomis vadovautųsi visą gyvenimą, svarbiausia – la...
Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Ar atsakymas yra oficialiose mitybos piramidėse, ar norint jį rasti tenka eiti į užribį? Tokį klausimą šiandien keliame paskutinėje laidų ciklo apie maistą ir mitybą dalyje. Į diskusijas, koks mitybos būdas – kelias į sveikatą, šiandien vis labiau įsitraukia mokslas, pramonė, politikai ir visuomenė. Jeigu „maistas yra vaistas“, ar yra panacėja nuo visų ligų – dažnai keliamas klausimas. Vieni sako, – „mėsa b...
Mitybos specialistai sako, kad Lietuvos gyventojų mityba tarsi „apversta piramidė“ – daugiausiai suvalgoma to, ko reikėtų mažiausiai ir atvirkščiai. Dėl netinkamų įpročių šiandien kas antras žmogus Lietuvoje sveria per daug. Ir tai, nevardijant įvairių su mityba siejamų susirgimų, greičiausiai galima būtų pavadinti labiausiai matomu dabartinės mitybos atspindžiu. Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.
Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Tačiau, kas yra sveika? Tęsiame praėjusią savaitę „Radijo dokumentikoje“ pradėtą diskusiją. Pastebima, kad eilės ilgėja ne tik prie greitojo maisto, vis daugiau atsiranda tokių, kurie lėtai renkasi produktus, domisi, ką valgo. Žodį „sveikas“ šiandien plačiai naudoja maisto gamintojai – tiek stambios pramonės įmonės, tiek smulkūs šeimos ūkiai, tačiau kuo labiau pasitikima ir kodėl?
Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Su mityba siejamos tokios ligos kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas, antsvorio bei kitos sveikatos problemos. Tačiau, kas yra sveika mityba? Žodį „sveikas“ šiandien plačiai naudoja maisto gamintojai – tiek stambios pramonės įmonės, tiek smulkūs šeimos ūkiai. Mokslininkai ieško būdų, kaip kurti sveikatai palankesnį maistą ir taip sumažinti išlaidas žmonių gydymui. Kad maistas gali būti v...
Vilniaus getas.
Šiaulių ir Kauno getai.
Žydų istorija.
Prieš 80 metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuotas skrydis išlieka vieną ryškiausių Lietuvos istorijos legendų.
Šiandien kas antras žmogus Lietuvoje, pasak specialistų, sveria per daug. Ir tai, nevardijant įvairių su mityba siejamų susirgimų, greičiausiai galima būtų pavadinti labiausiai matomu atspindžiu to, ką kasdien suvalgome. Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių. Šį kartą „Radijo dokumentikoje“ sėdame prie stalo ne valgyti, o mėginti suprasti savo mitybos įpročius ir jų įtaką tam, kaip jaučiamės.
Europos Sąjunga jau keletą metų bando rasti sutarimą, ar verta leisti pačioms šalims pasirinkti auginti joms savo žemėje genetiškai pakeistus augalus ar ne, nepriklausomai nuo to, ar tokį sprendimą galima pagrįsti moksliškai. Be diskusijų auginti ar neauginti ne pirmus metus tarp Bendrijos narių svarstoma ir – žymėti ar nežymėti genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų produktus. Pasaulio žemėlapyje, kuriame genetiškai modifikuotų laukų plotai plečiasi, Europa iki šiol buvo laikoma „BE GMO...
Ne pirmus metus žaliųjų organizacijos kelia klausimus ar nevertėtų ant mėsos, žuvies, pieno produktų ir kiaušinių uždėti ženklo – išauginta be genetiškai modifikuotų organizmų ir taip pat aiškiai atskirti, kuriuose ūkiuose tokie pašarai naudojami, kuriuose – ne.
Laidoje apie veiklą, kuri vadinama – viešinimu ir kuriai valstybė skiria 5 proc. savo išlaidų.
Statistika rodo, jog valdžios institucijos apie 5 proc. savo išlaidų skiria viešinimo paslaugoms pirkti – reklamos, straipsnių, laidų, reportažų kūrybai ir skelbimui žiniasklaidoje, mokymų ir renginių organizavimui, informacijos ir viešinimo strategijos parengimui, žiniasklaidos stebėsenos, tyrimų, plakatų, lankstinukų, kitų leidinių gamybai, interneto tinklalapių sukūrimui ir kt. Daugiau išleidžiama tik statybos darbams, elektros energijai, kurui, transportui ir medicinai. Kai kurių viešinimo p...
Apie bendruomenę, kurioje gyvenimu dalinasi sveikieji ir proto negalią turintys žmonės. Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus gyvuoja jau 8-rius metus.
Apie bendruomenę, kurioje gyvenimu dalinasi sveikieji ir proto negalią turintys žmonės. Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus gyvuoja jau 8-rius metus.
„20 atkurtos nepriklausomybės metų su LRT“. Kokius mąstymo pokyčius atspindi mūsų kalba? Ar tiesa, kad kalbėti tarmiškai gali būti madinga ir ar prie kalbos spėja prisitaikyti kompiuterus?