Kartais bendravimas su vaikystės ar paauglystės draugais nutrūksta, bet prisiminimai apie kartu patirtus nuotykius lydi visą gyvenimą. Pokalbis su trimis žmonėmis apie ypatingą ryšį su bičiuliais – sutiktais darželyje, mokykloje arba... sapne.
Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Paskutinėje ciklo dalyje bandome įsivaizduoti mūsų miestus. Pasak klimatologo Justino Kilpio, lietingą praėjusių metų vasarą Lietuvoje galima laikyti gana tikslia 2118-ųjų vasaros orų prognoze. Urbanistė-architektė Justina Muliuolytė tikisi, kad miestų centre automobiliai nebeskęs, nes šis jiems bus paprasčiausiai uždarytas. Ji nori projektuoti miestus, patogius gyventi įvairiausiems žmonėms. Antropologė Jekaterina Lavrinec dar svajoja, kad bus išsaugota miestų gamt...
Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Trečiojoje ciklo dalyje klausiame: jeigu laiko mašina nusikeltume į Lietuvą po šimto metų ar susikalbėtume su ten gyvenančiais žmonėmis? Technologijos ir globalizacija – pavojus kalbai, o gal pagalba išlikti?
Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Antrojoje dalyje - apie demografinius pokyčius. Šiandien emigracija - vienas daugiausiai nerimo keliančių Lietuvos ateities klausimų. Pagal optimistinę Jungtinių Tautų prognozę, Lietuvoje 2100-aisiais gyvens 3 mln. žmonių, pagal pesimistinę – 1,1 mln. „Jei žvelgtume į šiandieną, kur kalbame, pavyzdžiui, apie žmonių emigraciją iš vienos šalies į kitą, tai mums neturėtų rūpėti, nes ateityje daugelis žmonių gyvens kibernetinėje erdvėje”, teigia britų futuristas Ianas P...
Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Pirmoji keturių dalių ciklo laida. Jūroje plūduriuojantys miestai, mintimis valdomi daiktai, tobuli dirbtinio intelekto sprendimai ir amžinos atostogos stebint, kaip visus darbus atlieka robotai - kalbėdami apie ateitį, žmonės dažniausiai kalba apie technologijas, kurios galėtų palengvinti gyvenimą ir padaryti jį įdomesnį. Kas lems, kokia Lietuva bus po šimto metų, technologijos ar žmonės?
Lygiai prieš dvejus metus žygeivis Mantas vidury šaltos žiemos vienas išsiruošė į žygį pėsčiomis aplinkui Lietuvą, palei sieną. Planuoti maždaug 1000 kilometrų buvo visai kitokie, nei jis manė kelio pradžioje.
Tarp mūsų gyvena šimtai žmonių, beveik kasdien galvojančių apie nepažįstamąjį, kurio niekada nesutiks, bet visada jam ar jai liks dėkingi. Tas mintis nešiotis nelengva, nes jos kartu ir šviesios, ir liūdnos. Šitas pasakojimas – apie keturis tokius žmones, vieną dieną prieš dešimt metų dovanų gavusius... naują gyvenimą.
“Tuo metu nebuvo baimės. Buvo pasakyta, kad reikia ginti ir čia, prie Televizijos bokšto, buvo susirinkusi masė žmonių”. “Tuo laikotarpiu svarbiausias visų tikslas buvo laisvė.Tuomet žmonės kalbėjo vienu žodžiu. “Aišku, prisimename visus žuvusiuosius, bet šiandien tikriausiai reikėtų šia diena džiaugtis”, - tokiomis mintimis dalijasi vilniečiai. Žodžiai “Sausio 13-oji” mažai ką palieka abejingais. Daugelis puikiai pamena, kokia buvo jų sausio 13-oji ir jų 1991-ieji. Kokius įspaudus prieš beveik ...
Loterijos bilietas Lietuvoje – antras pagal populiarumą pirkinys po maišelio. Bet greičiausiai tik nedaugelis pirktus bilietus skaičiuoja ir kaupia, kaip tai daro Danutė. Ji tiki, kad vieną dieną jai pasiseks ir tada šią krūvą ji parodys visiems, kaip savo begalinio atkaklumo ir tikėjimo įrodymą. Tuo metu jos dukra visa tai mato kiek kitaip.
Kartais per labai trumpą laiką nepažįstamas žmogus atsitiktinai sutiktam kitam nepažįstamajam gali atskleisti svarbius gyvenimo įvykius. Tos pačios dienos rytą, bet trijose skirtingose vietose - Lietuvoje ir pakeliui į Lietuvą - sutikti žmonės dalijasi mintimis apie šventes, grįžimą namo, prisimena praėjusius metus ir svarsto apie tai, ką atneš ateinantys.
Įsivaizduokite parduotuvę, kurios pasienis nukrautas kartoninėmis batų dėžėmis. Bet batai neparduodami ir visi jau dėvėti. Lankytojai užėję jie turi pasakyti savo dydį ir atsakyti į vieną keistą klausimą.
Nuo svaigalų priklausantys žmonės gali ieškoti įvairių išeičių ir kreiptis pagalbos, tačiau ji ne visada padeda. Dažnai jie sako, kad viltis pasveikti neretai atsiranda tik pasiekus pačią beviltiškiausią padėtį. Iš kur rasti jėgų išeiti iš užburto priklausomybės rato?
„Aš esu tokia pati mergina kaip ir visos kitos merginos, aš tiesiog turiu truputį netinkamą kūną. Nenoriu, kad žmonės galvodami apie mane, pirmiausia pagalvotų, jog Emilija yra translytė. Norėčiau tai palikti šone, nes kitu atveju aš turėčiau tiesiog prisistatyti: „Labas, aš Emilija, aš trans“. Koks skirtumas kas pas mus kelnėse, mes su socialiniu pasauliu bendraujame savo veidu“. Emilija prieš penkis mėnesius pradėjo vartoti hormonus. Šiandien jos išvaizda neišduoda, kad ji gimė berniuku. Tačia...
Šį daugiabutį pastebėsi iš tolo – jis didelis ir vienas it pirštas. Prieš penkiasdešimt metų jį pastatė pas gimines ar svetimus besiglaudžiantiems viengungiams ir viengungėms – gydytojams, siuvėjams, mokytojoms ir vairuotojoms. Šiandien liko tik maža dalis pirmųjų gyventojų. Jie rūpinasi namu lyg senu ligotu žmogumi. Dar čia gyvena nuomininkai, vienatvę bandantys užpildyti kitais dalykais.
Mažai, kas jį matė. Vieni jau daug metų svajoja sutikti. Kitiems ir pėdsakų gana, kad pasijustų nejaukiai. Penkios istorijos apie susitikimus su plėšrūnais, kurie nepalieka abejingų. V. Karpavičiaus nuotrauka.
Prieš 100 metų spalį – pagal senąjį kalendorių – bolševikai Rusijoje paėmė valdžią liaudies vardu. Netrukus liaudis patyrė naujosios valdžios prievartą. Po revoliucijos susikūrusi pirmoji komunistinė valstybė žlugo neišlaikiusi nė šimtmečio. Kodėl perversmas įvyko? Kas tuo metu dėjosi Lietuvoje? Ar gali šiuolaikinis žmogus matyti 1917 m. be storo vaizdinių sluoksnio, kuriuo įvykius užklojo komunistinis menas ir propaganda?
Praėjusią vasarą Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios susirinkime dvasininkai ir pasauliečiai pritarė naujiems bažnyčios įstatams, pagal kuriuos įšventinimo į kunigus gali siekti tik „Dievo pašauktas ir teologinį išsilavinimą įgijęs vyriškos lyties kandidatas“. Dauguma pasaulio liuteronų bažnyčių šventina moteris. Jau nuo 8 dešimtmečio tai daryta ir Latvijoje. „Šis sprendimas buvo žingsnis atgal. Nė viena kita liuteronų bažnyčia pasaulyje, kiek man yra žinoma, nėra to padariusi“, – sako išeiv...
Laidoje - apie savęs paieškas. Gyvenimo etapą, kai maždaug nuo 20-ies, galbūt ir anksčiau ar vėliau, vis labiau neramina klausimai: "Kas aš esu?", "Kokia veikla įprasminčiau savo gyvenimą?", psichologai ir sociologai vadina ketvirčio amžiaus krize.
2017-ųjų birželio pabaiga. Lietuvoje siaučiantis škvalas be elektros palieka tūkstančius žmonių. Vilniuje dėl liūčių sutrikęs eismas, užtvindytos gatvės, skęsta automobiliai, kai kurie miestiečiai gatvėse net irstosi valtimis. Kaip tik tuo metu pasirodo naujas prestižinio mokslo žurnalo „Nature“ numeris. Jo viršelyje cituojamas klimato tyrėjų grupės straipsnis apie debesis. Tarp autorių – dvi lietuviškos pavardės. O ilgo sąrašo priekyje – jauna fizikė iš Lietuvos. Šie du mokslininkai dirba Airij...
Praėjusiais metais dėl smurto šeimoje policija kviesta 60 tūkstančių kartų. Daugiausia nukentėjusių - moterys, paskui vaikai, rečiausiai – vyrai. Tikslesni duomenys šokiruoja dar labiau – Lietuvoje smurtą šeimoje patiria kas trečia moteris. Šie skaičiai nesikeičia, nepaisant 2011 metais priimto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Vis dėlto palaipsniui Lietuvoje daugėja Vyrų Krizių centrų, kuriuose jiems stengiamasi suteikti pagalbą ir šansą pasikeisti. Ši dokumentika – apie tai, kad...
Visada stiprias moterų herojes įkūnijanti Eglė, Cosplay pasaulyje žinoma Eglucy vardu, sako, kad per 7-erius metus tapo labiau pasitikinti savimi ir įgavo daug skirtingų įgūdžių. „Cosplay užsiimantis žmogus yra dizaineris, aktorius, režisierius, siuvėjas, visažistas, batsiuvys, medžio apdirbėjas, plastiko lydytojas“, – vardija Eglė. „Čia ir yra Cosplay stebuklas, dažnai nepakanka tiesiog kopijuoti personažo, nes jis yra pieštinis, o ten dažnai fizikos dėsniai negalioja, o štai norėdamas jį perke...
Oskaras – šeštokas. Jis kaip ir visi jo bendraamžiai mokosi matematikos, istorijos, gamtos mokslų. Tiesa, jis niekada neatsiverčia šeštos klasės vadovėlių, niekada nerašo kontrolinių darbų ir nesijaudina dėl pažymių. Jis mokosi namie, o Oskaro pagrindiniai mokytojai – jo tėvai – Simona ir Džoelis. „Stereotipai, kad žmonės iš alternatyvių ugdymo sistemų negali prisitaikyti visuomenėje, labai gajūs. Bet kai aš pati sutikau tuos žmones, pamačiau, kad jie daug labiau prisitaikę negu aš, atėjusi iš t...
2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip ir kiti kaimo vaikai. O jis atsako: man čia negalima būti“, – prisimena režisierius. Tuomet jis net nenutuokė, kad po penkiolikos metų šitą istoriją linksniuos visa Bavarijos spauda. Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatru...
„Radijo dokumentika“: viena daina – trys istorijos. Žodis „apokalipsė“ reiškia pabaigą. Grupės „Cigarettes After Sex“ daina „Apocalypse“ gali reikšti ir pradžią. Laidoje – trys žmonės apie tai, ką jiems reiškia ši daina. Kodėl „Apocalypse" žymi naują pradžią, pasakos dainos autorius Gregas Gonzalezas. Kodėl ši daina padėjo labiau pasitikėti savimi, kalbės Mykolas. Vilija dalysis su kuo daina siejosi anksčiau ir kaip santykis su ja keitėsi vėliau. Muzika ir konkrečios dainos gali vienyti skirting...
Penktoje klasėje gavęs užduotį kelis mėnesius stebėti gamtos reiškinius, Bronius Medinis juos stebi ir fiksuoja iki šiol. Šiandien Biržų meteorologijos stoties vadovas skaičių ir raidžių formules gali nesunkiai paversti į klimatologinius duomenis, iš kurių sinoptikai nuspėja orus. Ką apie gamtą ir mūsų klimatą atskleidžia Biržų pakraštyje veikianti viena iš 7 svarbiausių Lietuvos meteorologijos stočių? Kas dažniausiai kreipiasi į meteorologijos tarnybas? Ir ar Lietuvoje tikrai vyksta klimato atš...
„Jei šiandien sutiksite Biržuose evangeliką reformatą, tai yra 99,9 procento tikimybė, kad tas žmogus yra čiabuvis nuo XVI amžiaus. O tas 0,1 procento tai gali būti toks žmogus kaip aš, atvykėlis“, – pasakoja iš Kuršėnų kilęs, Biržuose gyvenantis evangelikų reformatų kunigas Rimas Mikalauskas. Evangelikų reformatų salelė Biržų krašte ir aplink jį šiuo metu sparčiai nyksta tiek dėl emigracijos, tiek dėl iššūkių, su kuriais šiandien susiduria dauguma tradicinių religinių bendruomenių. Tuo pat metu...
Kaip susiklosto gyvenimo aplinkybės, kad tenka atsisakyti kelerius metus šeimos nariu buvusio šuns? „Man ir taip skaudu dėl tokios situacijos, o dar žmonės tokius piktus komentarus rašo“,- sako moteris ieškanti kito šeimininko savo šuniui. Kaip susiklosto gyvenimo aplinkybės, kad tenka atsisakyti kelerius metus šeimos nariu buvusio šuns? „Man ir taip skaudu dėl tokios situacijos, o dar žmonės tokius piktus komentarus rašo“,- sako moteris ieškanti kito šeimininko savo šuniui. Vis dėlto, kai naujo...
„Mes ugdom, kad jie pirmiausia būtų žmogiški. Kad jie suprastų, atjaustų, būtų pilietiški. Jeigu žinioms vaikas neturi gabumų ar motyvacijos, svarbiausia, kad jis būtų geras žmogus“, – sako 16 metų nedidelio miestelio mokyklos socialiniu pedagogu dirbantis Aurelijus. Jis teigia, kad rajoninės mokyklos tampa labiau socialinėmis įstaigomis, nei švietimo, todėl nedidelėms mokykloms netinka bendros reformos ir požiūris. „Problema yra visai ne vaike. Jeigu jis žino, kad negalės išvažiuoti į Vilnių mo...
Visuomenės sveikatos tyrinėtojai kalba apie precedento neturinčią visuomenės psichikos sveikatos krizę Vidurio ir Rytų Europoje, kuri susijusi su skausminga visuomenės transformacija, liguistu atsaku į užsitęsusį socialinį stresą, su savinaikos tendencijomis ir neveiksminga sveikatos politika. Lietuvoje padėtis vertinama kaip viena prasčiausių ES. Kas atsitinka praradus psichinę sveikatą ir kaip visuomenės požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius ar kada nors gyvenime turėjusius žmones...
Viešose diskusijose skurdas ir atskirtis dažnai siejami su nedarbu, tačiau Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria dirbančių žmonių skurdu. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), trišalės ES agentūros, kaupiančios ir analizuojančios žinias socialinės ir darbo politikos srityje, vertinimu, nepaisant ilgametės grėsmingos statistikos, valstybė iki šiol nesiėmė priemonių padėčiai keisti. Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos negali sulaikyti juoko sužinojusi...
