Vertindami tiek save, tiek kitus, pasitelkiame savo moralinius įsitikinimus. Kokių moralinių normų laikomės, kaip jos gimsta, kas jas konstruoja ir kiek įtakos čia turi kultūrinė aplinka ir laikmetis, kuriame gyvename? „Jei kalbėtume apie visą pasaulį ir spręstume jo nuopuolio klausimą – nepanašu, kad gyventume pasaulyje, kuris būtų žiauresnis, pavojingesnis, nei tie pasauliai, kuriuose gyveno mūsų protėviai. Netgi priešingai – tikimybė mirti smurtine mirtimi dabar yra nepalyginamai mažesnė, nei...
Apr 30, 2017•25 min
„Kiekvienas filmo kūrėjas – režisierius, operatorius, kompozitorius ir visi kiti turi atsakyti į klausimą, kodėl žiūrovų prašo žiūrėti konkrečią filmo sekundę ir ką ji veikia filme? Su muzika – lygiai tas pats. Kodėl muzika skamba šioje vietoje ir kokia jos funkcija? Jei ji neturi dramaturginės reikšmės, tada kyla klausimas, ką ji ten apskritai veikia? “, – sako muzikos kinui kūrėjas Titas Petrikis. Kuo ypatingas šiuolaikinio kino garso takelis ir kam kine reikalinga muzika – pokalbis su kompozi...
Apr 23, 2017•26 min
Satyriškoje istorijoje pasakojama apie vampyrišką 20 a. amerikiečių šeimą. Vis dėlto ši ekscentriška šeimyna, jos veikėjai – ir žmonės, ir daiktas, būdingi ir mums, XXI amžiaus lietuviams. Kuo? Pokalbis su miuziklo „Adamsų šeimynėlė“ pastatymo meno vadovu, režisieriumi Kęstučiu Jakštu.
Apr 16, 2017•24 min
„Į kalnus vykstama nugalėti – bet ne kalnus. Visų pirma, žmogus ten eina nugalėti pats save. Įveikiami sunkumai, kurie sutinkami kalnuose, ugdo charakterį. Supamas nuostabios gamtos, ir pats viduje žmogus gražėja“, – sako daugiau kaip penkias dešimtis metų žygius į kalnus organizuojantis Algimantas Jucevičius. Kas traukia į kalnus ir kokią įtaką kalnuose įgyti patyrimai jau vėliau turi kasdieniame gyvenime? Pokalbis su keliautoju, žygių organizatoriumi Algimantu Jucevičiumi.
Apr 09, 2017•26 min
„Kas mums atsitinka, kai įeiname į kokį nors barą? Mus persmelkia atmosfera, ne mes patys ją sukuriame. Kitas pavyzdys – futbolo stadionas ir džiaugsmas, kurį patiria žiūrovai, kai įmušamas įvartis. Tas džiaugsmas – bendras patyrimas. Kita vertus, jei aš kenčiu nuo vėžio, jums gali būti labai liūdna ir nesmagu, kad aš kenčiu, bet jūs mano jausmo negalite patirti. Tačiau abu tėvai, pasilenkę virš mirusio vaiko kūno, patiria tą pačią kančią“, – sako filosofas Saulius Geniušas. Kaip patiriame skaus...
Apr 02, 2017•28 min
„Nėra nieko labiau vakarietiško, nei neapykanta vakarams“, – yra rašęs garsus prancūzų filosofas Pascalis Bruckneris. Iš kur šiandien kyla šis nusivylimas, kurį liudija antieuropietiškos nuotaikos net Europos Sąjungos šalyse – senbuvėse? Ir kaip šis globalus nusivylimas Europa susijęs su žmogaus išgyvenamu nuolatinės laimės siekiu?
Mar 26, 2017•25 min
Kiek vyriškumo temos aktualios šiuolaikiniame mene? Parengta paroda „Kamufliažinis vyriškumas ir kempiškasis blizgesys“ ir atliktu meniniu tyrimu tapytojas Adomas Danusevičius sako siekęs patyrinėti įsigalėjusius vyriškumo įvaizdžius ir pakviesti žmones diskusijai: kas yra vyriškumas? Kokios kamufliažo formos pasitelkiamos jam pridengti, ir kas po jomis slapstoma? Kokie gali būti alternatyvūs vyriškumo tipai? Apie vyriškumą mene ir gyvenime – pokalbis su Adomu Danusevičiumi.
Mar 19, 2017•24 min
Ką atskleidžia tai, kaip judame? Kaip vieni su kitais prasilenkiame gatvėje ar parduotuvėje ir kaip su tuo susijusios konkretaus žmogaus ir visuomenės vertybės? Apie judesį, kaip kultūros elementą, ir judesio kultūrą scenoje ir gatvėje – pokalbis su šiuolaikinio šokio šokėju, choreografu Mariumi Pinigiu.
Mar 12, 2017•27 min
„Ant vienos rankos besuskaičiuoju, kiek likę iš mano kartos, iš vartojančių, kuriuos pažinojau. Kiek žmonių perdozavo, mirė... Kokios pagalbos reikia? Kad vieni kitiems padėtume, o ne smerktume, kad jie – atskirtis, o mes – kažkokie ponai.“ „Gydytojai jau buvo konstatavę, kad ilgai netrauksiu. Pats tą supratau, bet realios pagalbos yra mažai. Dažniausiai turi tvarkytis pats su savimi, o kai lieki pats su savimi ir nežinai, kaip tvarkytis – tai ir nebesitvarkai“, – sako Liutauras. Dabar jis dirba...
Feb 26, 2017•25 min
Žymus sociologas Zygmuntas Baumanas rašė apie šiuolaikinę visuomenę kaip apie išpažinties visuomenę, skatinančią viešą savęs rodymą kaip iškiliausią dalyką ir bene veiksmingiausią socialinio egzistavimo įrodymą. Ar iš tiesų, jei tavęs nėra feisbuke, tavęs išvis nėra? Ką šiandien reiškia žmogui būti matomam ir ko jis netenka, savo gyvenimo neviešindamas? Ar privatumas šiandien tebėra vertybė? Pokalbis su filosofu Kęstu Kirtikliu.
Feb 19, 2017•25 min
Kokia tradicinės žydų santuokos samprata ir koks jos tikslas? Kuo ypatingi vyro ir moters vaidmenys žydų šeimoje? Kaip tradicinės šeimos vertybės reiškiasi ar nesireiškia šiuolaikiniame žydų gyvenime? Pokalbis su Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukacijos programų vadove Natalja Cheifec.
Feb 12, 2017•26 min
„Tvirtos rankos politika ir tvirtų finansinių masažuoklių spaudai politika duoda savo vaisius – Kaune dingo diskusijų erdvė. Tai, kas gaubia šiandien Kauną, yra tolima terpė nuo bet kokio civilizuoto miesto. Kai yra skanduojama, kad „Kaunas atsigauna“, „Kaunas jėga“ ir „Kaunas – naujoji Lietuvos sostinė“, man tai primena A. Lukašenkos kuriamą terpę. Tai yra dvi realybės, kas yra Kaunas ir kauniečiai bei kas yra Kaunas ir kas yra Kauno savivaldybė arba Kauno oligarchinė valdžia, kuri yra sutūpusi...
Jan 29, 2017•26 min
Besidomintiems Lietuvos kultūros istorija žinoma, kad 1965 m. vasarą Lietuvoje lankėsi prancūzų filosofai ir rašytojai Simona de Beauvoir ir Žanas Polis Sartras. Šis vizitas, svečiams ypatingos reikšmės neturėjęs, buvo ir tebėra suvokiamas, kaip reikšmingas Lietuvos visuomenei. Jį knygoje „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Žanu Poliu Sartru“ išsamiai aprašė literatūrologė Solveiga Daugirdaitė. Kuo ypatingas buvo šis vizitas? Ir kas šiandien turėtų atvykti į Lietuvą, ka...
Jan 22, 2017•25 min
Kaip šiandien suprantama sveikata? Kokie egzistuoja netradiciniai, alternatyvūs gydymo ir savigydos supratimai ir koks jų santykis su tradicine, oficialia medicina? Kada žmonės linkę į juos atsigręžti ir kokias prasmes jiems suteikia? Pokalbis su Šiaulių universiteto Humanitarikos tyrimų centro antropologe Reda Šatūniene.
Jan 15, 2017•25 min
„Skaitydami žmogės šiandien nebūtinai tampa raštingesni“, – sako KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros profesorė Vilmantė Liubinienė. Kuo ypatinga šiandieninė skaitymo kultūra? Kokias formas interaktyvumo kultūroje skaitymas įgijo šiandien? Kokią įtaką įsigalintys kitokie skaitymo būdai turi mūsų gebėjimui suvokti, ką perskaitome, ir mūsų gebėjimui mąstyti? Apie skaitymo kultūrą ir šiuolaikinį raštingumą – pokalbis su KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacij...
Jan 08, 2017•25 min
„Oxford Dictionaries“ 2016 metų žodžiu išrinko terminą „post-tiesa“ (angl. post-truth). Jis įvardija tendenciją, kai viešajai nuomonei didesnę įtaką daro ne objektyvūs faktai, o kalbėjimas apie juos ir jų komentavimas, apeliuojant į emocijas. Greta to, su medijų neraštingumu ir negebėjimu kritiškai vertinti informacijos susijusios rizikos Lietuvoje vertinamos net 81 proc. Kaip pasireiškia medijų neraštingumas ir kokius įgūdžius Lietuvos žiniasklaidos vartotojams vertėtų ugdytis? Pokalbis su medi...
Dec 18, 2016•25 min
„Oxford Dictionaries“ 2016 metų žodžiu išrinko terminą „post-tiesa“ (angl. post-truth). Jis įvardija tendenciją, kai viešajai nuomonei didesnę įtaką daro ne objektyvūs faktai, o kalbėjimas apie juos ir jų komentavimas, apeliuojant į emocijas. Greta to, su medijų neraštingumu ir negebėjimu kritiškai vertinti informacijos susijusios rizikos Lietuvoje vertinamos net 81 proc. Kaip pasireiškia medijų neraštingumas ir kokius įgūdžius Lietuvos žiniasklaidos vartotojams vertėtų ugdytis? Pokalbis su medi...
Dec 18, 2016•25 min
„Lietuvos teatrai yra paskelbę varžytuves, kas žmonėms įvarys daugiau depresijos“, - sako režisierius Gytis Padegimas. Kaip tapti atspariam tokiam depresiniam fonui, egzistuojančiam ne vien teatro salėse? „Laimingi yra tie, kurių darbas, profesija sutampa su jų pomėgiais. Jie veikia savo interesų, gabumų, kompetencijos ribose. Jie laimingi. Svarbiausia yra surasti savo pašaukimą. Kai žmogus tai suvokia, jis gyvena harmonijoje su pasauliu ir su savimi. O kas yra depresija? Tai yra frustracija, ka...
Dec 11, 2016•26 min
„Lietuvos teatrai yra paskelbę varžytuves, kas žmonėms įvarys daugiau depresijos“, - sako režisierius Gytis Padegimas. Kaip tapti atspariam tokiam depresiniam fonui, egzistuojančiam ne vien teatro salėse? „Laimingi yra tie, kurių darbas, profesija sutampa su jų pomėgiais. Jie veikia savo interesų, gabumų, kompetencijos ribose. Jie laimingi. Svarbiausia yra surasti savo pašaukimą. Kai žmogus tai suvokia, jis gyvena harmonijoje su pasauliu ir su savimi. O kas yra depresija? Tai yra frustracija, ka...
Dec 11, 2016•26 min
„Žodžio laisvės negali būti per daug. Kalbant apskritai – ji arba yra, arba jos nėra. Kaip savo laiku rašė Michailas Bulgakovas „Meistre ir Margaritoje“ – nebūna antro šviežumo. Būna tik pirmas. Taip kad neįmanoma išmatuoti žodžio laisvės kiekio. Drauge su socialinių tinklų paplitimu svarstymai apie tai, kad žodį galima kaip nors apriboti man atrodo nesąmonė. Žodis turi galios įveikti visas užtvaras. Tačiau kitas klausimas – koks tas žodis? Apie ką mes kalbame, ir kas yra mūsų pokalbio temos?“, ...
Dec 03, 2016•25 min
„Aš dabar gyvenu tam tikrą atsiskyrėlio gyvenimą su muzika, filmais, knygomis, katinu – kuris vienas pagrindinių antrinės realybės garantų, ir galiu sau leisti tai skleisti ir savo kūriniais. Žinoma, ta realybė, pirminė, kuri yra už lango - ji egzistuoja, bet man įdomu, kas žmoguje glūdi labai giliame dugne. Ir tai – vadinamosios antrinės realybės dalykai“, - sako rašytojas Kęstutis Navakas. Apie realybės formas kūryboje ir kasdieniame gyvenime – pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijo...
Nov 20, 2016•25 min
„Daugybėje šalių vyriausybės neprisideda padedant visuomenei suvokti, koks svarbus yra žiniasklaidos ir žurnalistų vaidmuo. Ir, tiesą sakant, daugelyje šalių būtent vyriausybės ir sudaro sąlygas tokiai retorikai atsirasti, kaip, pavyzdžiui, gretinti žurnalistiką su prostitucija“, – sako žiniasklaidos teisės ekspertas Andrejus Richteris. Apie dabar Europoje kylančias grėsmes žiniasklaidos ir žodžio laisvei bei teigiamas žiniasklaidos vystymosi tendencijas – pokalbis su Europos Saugumo ir bendrada...
Sep 25, 2016•24 min
„Pavaišinti kitą visais laikais buvo pats paprasčiausias būdas padaryti kitam įspūdį. Taip, kitam mes galime pasiūlyti ir seksą, ir smurtą – tai taip pat yra būdai savo tikslams pasiekti, tačiau maistas, be jokios abejonės, yra paprastesnė, saugesnė ir veiksmingesnė priemonė." Apie maistą, maitinimosi tradicijas ir tai, ką jos sako apie mus – pokalbis su antropologe Daiva Bartušiene.
Sep 18, 2016•25 min
Ar Europa byra - tokį klausimą kėlė Lietuvoje viešėjęs Vokietijos rašytojas ir publicistas Navidas Kermani. „Matome, kad Europa gerai nebefunkcionuoja, ji neturi nuoseklios užsienio politikos, neturi nuoseklios ekonominės politikos - stebime, kokia išbalansuota tapo Europos ekonominė situacija, nes mes turime bendrą rinką, bet bendros politikos – ne. Dabar, pirmą kartą per mano gyvenimą, ko anksčiau negalėjau net įsivaizduoti, iškilo pavojus, kad Europos sąjungos gali daugiau tiesiog nebelikti“–...
Sep 10, 2016•25 min
„Nesu kalbinamas tomis temomis, kurios Lietuvoje beveik yra uždraustos ar kuriomis bijoma viešai kalbėti. Pavyzdžiui, viena tokių temų, kurios susijusios su mano simbolinio mąstymo tyrinėjimais, yra okultizmas. Apie okultizmą rimti žmonės nekalba, o jei kalba – tai jie yra nebe rimti“, – pastebi filosofas Gintautas Mažeikis. Apie uždraustas temas, kuriomis mokslininkas nėra kalbinamas, bet kalbėti norėtų – pokalbis su VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vadovu, filosofu prof. dr. Gin...
Sep 04, 2016•26 min
Kokios įtakos kalbos mokymasis turi žmogaus mąstymui? Kaip tai, kaip mąstome, formuoja kalba? „Tai – vištos ir kiaušinio klausimas: ar negalime mąstyti apie dalykus, kai neturime žodžių jiems pavadinti, ar mums trūksta kai kurių žodžių, nes negalvojame apie dalykus, kurie galėtų būti įvardinti žodžiais“, - pastebi doc. dr. Saulė Petronienė. Apie daugiakalbystės privalumus, motyvaciją mokytis užsienio kalbų ir tai, kaip ją keičia vis labiau populiarėjančios automatinės vertimo sistemos – pokalbis...
Aug 21, 2016•23 min
Griuvus sovietinei santvarkai, Rytų Europos visuomenės išgyveno šoko terapiją visose gyvenimo srityse: ekonominėje, politinėje, socialinėje ir kultūrinėje. Mėginant išgyventi atsivėrusį chaosą, imtasi kopijavimo – įsigalėjo Vakarų Europos praktikų imitavimo, skolinimosi kultūra. Koks rytų europiečio suvokimu yra „tikras“ europietis? Kokių Vakarų Europos bruožų labiausiai norėjome įgyti, laikėme didžiausia vertybe? Ką kopijavome, ir kodėl? Ir ar tai vis dar aktualu? Apie įvykusius ir neįvykusius ...
Aug 13, 2016•25 min
Apie atliekų dizaino idėją ir vartojimą, apie daiktus, kuriuos išmetame ir tuos, kuriais apsikrovėme, bei tai, kodėl jie laimės mums neatneša, kalbamės su dizaineriu iš Suomijos Henriku Enbomu.
Aug 07, 2016•24 min
„Profesionalios dailės kūrinys nėra katinas glostymui, tai nėra tortas. Tai – dailės kūrinys, su kuriuo gyvenant ir pats turi keistis, dirbti prie jo. Tapyba nėra masažo kabinetas, ir ji nebūtinai turi teikti malonumą“, – sako žymi tapytoja Audronė Petrašiūnaitė. Apie tapybos laimėjimus ir pralaimėjimus, kartais sunkų darbą prie molberto ir konteineryje atsiduriančius paveikslais taip ir netapusius kūrinius – pokalbis su Audrone Petrašiūnaite.
Jul 31, 2016•25 min
„Profesionalios dailės kūrinys nėra katinas glostymui, tai nėra tortas. Tai – dailės kūrinys, su kuriuo gyvenant ir pats turi keistis, dirbti prie jo. Tapyba nėra masažo kabinetas, ir ji nebūtinai turi teikti malonumą“, – sako žymi tapytoja Audronė Petrašiūnaitė. Apie tapybos laimėjimus ir pralaimėjimus, kartais sunkų darbą prie molberto ir konteineryje atsiduriančius paveikslais taip ir netapusius kūrinius – pokalbis su Audrone Petrašiūnaite.
Jul 31, 2016•25 min
