Labas, Džimila. Labas. Malonu susipažinti. Tu esi žmogus, kurį aš žinau tik per internetą. Aš mačiau tau Instagram kanalą su vienas tavo sėkėjų. Ir aš žinau, kad tu kalbi daug skirtingų kalbų. Viena iš jų yra lietuvių kalba. Ar galit truputėlį papasakot apie save, iš kur tu esi ir kaip čia gavosi? kad tu išmokai lietuvių kalbą, nes mačiau nesenai išsilaikėjai bedulygį lietuvių kalboje. Taip. Tai aš esu Džamyla. Tai yra arabiškas vardas.
Aha. Aš gimiau Vokietijoje, bet užaugau Prancūzijoje, o dėl to labai anksti gyvenime atradau eistrą kalboms. Nu jo, vėliau ir išmokau anglų kalbą ir pagaliau kažkada pradėjau su lietuvių kalba. Ir pradėjau duometis lietuvių kalba. Nes susipažinau su vienu lietuviu ir taip pradėjau googlinti, kas ta lietuvių kalba, kaip jie skamba. Jo, tai visa, kad daryčiau įspūdį Lietuvui, kurių buvau susidomėjusi. Aha. Taigi, viskas prasidėjo nuo vienos žmogaus.
Ir labai įdomu, nes tu saki, kad tuo vardas yra arabiškas. Kaip taip gavosi, kad tu turi arabišką vartą? Ar tu turi arabiško kraujo? Aš neturiu arabiško kraujo. Tai mano tėvai norėjo, kad būčiau labai patinga. Dėl to jie galvojo, mūsų dukra bus vokietė. Jie gyvens Prancūzijoje ir mes jai duosim arabišką vardą, nes kodėlgi ne. Kodėlgi neiš tikrųjų. Vokietė mergina, gyvenanti Prancūzijoje su arabišku vardu, mokosi lietuvių kalbos. Tai yra multikultūriškas pasaulis. Taip.
Geras. Ir tu sakėjai, kad tavo gimtojo kalba yra mokiečių kalba. Faktas. Gyvendama Prancūzijoje, mokėsi, aišku, prancūzų kalbą. Vėliau pradėjai mokytis anglų. Ir tada, ar ketvirta tavo kalba yra lietuvių kalba? Ne, manu ketvirta kalba buvo ispanų kalba, bet pamiršau. Viską, kaip pradėjau su rusų kalba ir pamiršau rusų kalbą, kaip pradėjau su lietuvių kalba. Ar skaudu pamiršti kalbas?
Nes man, pavyzdžiui, aš šiuo metu jaučiu, kad aš pamirštų portugalų kalbą, nes aš jos nenaudoju. Ir man truputėlį nemalonu, bet aš neturiu laiko dar papildomai mokytis portugalų kalbą. Ir man piški skaudu, bet aš žinau, kad kada nors ateityje, aš ją susigražinsiu, aš pratesiu. O kaip tau? Ar skaudu tas faktas, kad kaip ir primiršai, Ispanų kalba ir rusų kalba? Ar nieko tokio? Ar kažkada sugrįši prie to? Nu, man šiek tiek gaila, nes įdėjau daug pastangų, kad išmokčiau ypač...
Ispanų kalba turėjo B2C1 lygi, o dabar... Nebegaliu kalbėti, aš viską suprantu, galiu skaityti, tai viskas puiku, bet kalbėti tai kažkas užstringa galvoje, tik nebeišeina. O, kaip gaila. Jo, gaila. Bet lietuvių kalbą dabar turiu ir tai man dar smagiau, nes jaučiau... Ypatinga, nes ne visi kalba lietuviškai ir daug daugiau žmonių kalba ispaniškai. Tai nieko tokio. Tikrai nieko tokio. Ir plus, jeigu tu turi...
arba turėjai C1 lygį, tikrai bus lengva susigražinti šitą lygį ateityje, jeigu tu norėsi. Čia kaip minti dviračio, vieną kartą išmokai, niekada... Gal bus sunku, bet vis tiek prisiminsė. Taigi, o kaip čia gavosi su lietuvių kalba? Mes žinome, kad tu taip per vieną žmogų išgirdai lietuvių kalbą ir susidomėji šią kalbą. Bet mastant apie mokyčių kalbą, kas yra germanų kalba, prancūzų kalba yra romanų kalba, ispanų kalba...
Irgi prie romanų kalbų grupių. O rusų kalba slavų kalba, ar ne? Tai visos tavo kalbos yra išskirtingų kalbinių grupių. Ir tada galų gale atėjo eilė ir lietuvių kalbai. Ar kažkurios iš šitų kalbų, kurias tu jau žinojai, tau padėjo mokantis lietuvių kalbos? Tikrai padeda, kad jau žinojau daug kalbų. Arba keli tą kalbų. Daugiau dėl mokymosi procesos, mažiau dėl panašumų. Bet iš tikrųjų, gana dažnai vokiečių kalbą man padeda suprasti gramatiką, suprasti prieždėliai.
Ir, žinoma, linksnius, tai, jo, o kartais irgi žodynas tas pats. Butterbrodas. Taip, arba šlagbaumas. Ir su prancūzų irgi yra keleta pavyzdžių kaip plažas, kaip surprizas, košmaras. Iš tikrųjų. Kartais šiek tiek padeda žinoti vokiečių ir prancūzų kalbą. Tu žodžių turbūt nėra labai daug, kurie yra vienod arba panašus. Bet bent jau keletas ir turėtų tai nustebinti. Bet labiausiai padėjo tai, kad tu jau žinai kaip mokytis kalbas. Ir turbūt tai yra svarbiausia iš tikrųjų.
Ir ar turėjai minčių, kada nors pradėti mokytis kokią nors neuropietišką, neindo-europietišką kalbą? Kažką pabandyti visiškai naujo. Pavyzdžiui, kokią nors, kad yra ta pačia arabų kalba, arba koreiečių kalba, arba turkų kalba. Ar turėjai tokių minčių? Galbūt dar ir dabar turi tokių minčių ateičiai. Aš turėjau tokių minčių. Aš pradėjau mokytis arabų kalbą, bet man neišėjo.
Ir visi sakai, nu, kodėl tu jau moki daug kalbų, kodėl su arabų kalba tau neišeina. O kodėl? Nu, kodėl man pirmas kliūtis buvo tikrai... Nes kiekvienai raidai yra keturi būdai kaip rašyti. Taip tik klausiu nuo to, ar raidė atskiriai, žodžio pradžioje, viduryje, pabaigoje ir tai jau man... Man buvo persunku ir kursas buvo tik vieną kartą per savaitę ir manau, kad išmokti tokią kalbą reikia dažniau.
Mokytis ir gal nepradėti su prašybė. Nu, nepradėti raštų reikia tikrai pradėti kalbėti, kad tada galėtumėme asociuoti. Garsai su žodžiais. Taip, garsus su žodžiais, kad kažkokias asociacijos kurti. O kai tu pradėjai mokytis lietuvių kalbą, nuo ko tu pradėjai? kaip tu pradėji mokytis šitą kalbą, nes tu, man atrodo, tada negyvenai Lietuvoje. Kokia buvo pradžia? Nu, pradžia buvo tikrai googlinti naudingiausias frazes bei pasakius ir jų išmokti mintiniai.
Kad galėčiau sakyti labas rytas, kaip sakėsi, taip pradžia. Ne pradėjai nuo gramatikos, pradėjai nuo dažniausių frazų. Taip. O kaip manai? Aš žinau, kad tu dirbi kaip vertėja. Ar ta? Tu esi vertėja. Taigi, mano draugė tarp kitko irgi yra vertėja. Taigi, aš žinau, kaip jūs vertėjai mastote. Jūs mastote labai strategiškai. ir labai, kaip pasakyt, struktūriškai. Pas jūs dažniausiai gramatika įdėli. Taigi, kada tu pradėji mokytis tą gramatiką? Ar tu...
Kartu su frazėmis po truputį pradėjai, ar tiesiog vėliau kažkada prijungiai gramatiką? Kas manai yra svarbiau kalboje? Mokytis žodyną? Ar mokytis gramatiką? Negalima išmokti vieną be kitu, aišku, kažkada. Aš sakyčiau, reikia pradėti nuo to, kas naudinga. Tai dažniausiai yra frazes. Ir mes nesuprantam gramatikos. Mes tik žinom, ką sakom, bet nežinom kaip ir kaip veikia. Tai aš su gramatika pradėjau daug vėliau. Irgi man reikia sakyti, kad buvo daug tarpų, per kurius nieko nepadariau.
Tai mano mokymuose kelionė yra su daug pertraukų. Tai pradėjau šiek čia googlinti. 2008 metais, tada metams nieko nedarau. O tikrai gramatika ir tikrai išmokti pradėjau. 2020 metais. O nuo tada mokausi kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę. Tai dvi metai vėliau pradėjo su gramatika. Ir ar mokėsi savarankiškai, ar mokėsi su mokytojui arba su mokytoje? Pradžioje savarankiškai, dėl to ir ne labai nuosekliai. Labai nusikliai. Nes niekas nekontroliuoja ar mokausi ar ne. O tada nebuvo kaip įtempas.
Nebuvo įtampos, jo. Nebuvo streso, nereikėjo, neturėjau tikslų. Pradžioje be mokytojo, bet vėliau pradėjai mokytis su kažkokiu mokytoju. Ar mokysi internetu, ar mokysi gyvai, mokysi individualiai, o gal grupėje, kokie pasirinkai metodą? Tai mano pirmą mokytoją buvo tikrai savo drauge Bernadetta. Ji man daug padėjo, skaitė su manim, padovanojo knygas ir taip toliau. O tai galima skaičiuoti kaip individualiai pamoka. Taip. Tada įsiregistrovau į online mokyklą.
Tada radau mokyklą Luxemburge, nes gyvenu netoli Luxemburgo, ten ėjau, tai buvo mokyklę skirtą lietuvių vaikų tėvams, tai buvo daug tėvų. Ir aš. Tam į kurse. Bet padėjau. Tada irgi buvau daug grupėse pamokose. Kaip linguo lituoniką, tada lankiau Vilniaus universiteto vasaros kursą du kartus. Ir turėjau irgi daug privačių pamokų su Toklai Kantanas, dažniausia. Ir dabar mokausi su Dovilė.
Su tu vilė šiuo metu. Geras, nes mes su Antano kaip tik susirašinėjome, mes tarėmės įrašyti vieną seriją kartu irgi, dabar bandome nuspręsti kada. Greitų metų ir Antanas bus kitoje ekrano pusė, kaip šiandien tu. Su Dovilė jau turim įrašų, jau su Dovilė du kartus kalbėjomės, man atrodo. Ir aš mačiau tave taip pat įrašose su Viktorija. Taigi kaip jūs susipažinote? Ar tu buvai jos vasaros stovykloje? Mes susipažinome per Instagram.
Taip susipežiniau su daugumu žmonių, mokytojų. Tikrai taip. Ir jo, tada aš irgi turėjau kitą mokytoją, pastą. Iš Litau and to go. O irgi dėl jos susipažinau su Viktorija ir Asta man papasakojo apie stovyklę su augusiems. Tai jo, pirmą kartą su Viktorijas mėniškai susitikau per stovyklą tikrai. Ir atsimenu, kai mes kalbėjome su Viktorija, kad jinai... Organizuos to vyklą man buvo labai įdomo. Aš tuo metu negyvenau Lietuvoje, aš gyvenau Portugalijoje, todėl netvykau.
Taip pat šiuo metu negyvenu Lietuvoje, dabar aš esu Ispanijoje, taigi mano santykis su Lietuva toks įdomus, aš tai ten esu, tai ten nesu, bet labai susidomėjau Viktorijos stovyklos idėją. Ir kiek suprantu, susirinko žmonių iš labai daug skirtingų pasaulio valstybių. Taigi, kai dabar mastai apie stovyklą. Kokios emocijos tau kyla, kokie atsiminimai iškyla iš vasaros stovyklos Lietuvoje? Aš turiu žauriai daug gerų prisiminimų.
Aš nežinau, kaip jos abi viską padarė, nes atrodė, kaip labai daug darbo ir viskas labai gerai išėjo. Buvo labai malonu kalbėti su kitais besimokančiais. Jausti tokį... Nužinoti, kad yra bendruomonė ir kad mes visi turim tą patį tikslą ir iš tikrųjų irgi daug išmokome vienas iš kito. Super buvo. Geras. Labai tikiuosi, kad Viktorija su Asta tęs šitą veiklą ir kad jos organizuos stovyklą kitais metais vėl.
Nes kiek supratau, stovikla labai patiko dalyviams ir kiek kalbėjau su Viktorija, patiko ir jai. Nežinau kaip su Asta, su Asta mes dar nesame, pažįstame. Jo, aš manau, kad tai yra vienas iš geriausių būdų mokytis, kai tu iš tikrųjų bendraujai su žmonėmis, kaip ir mes dabar bendraujame. Tam kalba ir skirta, naudoti ją bendraujant su žmonėmis. Taigi, šitą atinklalaidę daugiausia klauso lietuvių kalbos mokiniai.
Arba žmonės, kuriems tiesiog įdomi lietuvių kalba. Ir man tu esi, man esi kaip pavyzdys ir daugalių mokinių, manau, kad tu esi kaip pavyzdys. Todėl man labai įdomu, kas tau labiausiai padėjo mokantis lietuvių kalbos. Pavyzdžiui, man padeda klausytis kitų tinklalaidžių. Portugalų kalba, klausausi Portuguese with Leo. Jeigu rusų kalba, klausausi Russian with Max. Jeigu tarkime mokyčiaus prancūzų, manau, klausyčiausi Inner French.
Man klausimasis padeda, bet aš nežinau, ar man klausimasis padėjo labiau, negu, tarkime, gramatikos mokymasis vadovėliuose. Man atrodo, man daugiausiai padeda. toks kaip ir stereotipinis standartinis mokymasis, plus kažkas papildomo. Taip mokausi aš. O kas labiausiai padėjo tau, nes tu visai nesinai išsilaikiai B2.
O išsilaikyti bedų lygį, aš manau, kad tikrai nėra lengva. Reikia daug motyvacijos, daug pastangų, daug žinių. Taigi, kas tau padėjo labiausiai? Man labiausiai padėjo... būti kalbėjimo grupėse, susitikti, pavyzdžiui, kas savaitė, tuo metu Antanas organizavo tokius pokalbius. Ir man tai labai padėjo. Mes gavom klausimus iš anksto ir turėjom savaitę... apie tai pagalvoti, susirinkti arba rasti iškoti žodyną, kad būtumėme pasiruošę. Tai labai padėjo.
O dabar su duvilė irgi taip yra. Mes turim užduočių online ir tai mums padeda pasiruošti pamokai. Ir per pamoką lengviau kalbėti ir tikrai kalbėti, kalbėti, kalbėti. Tai man labiau padeda. Labai įdomu, nes daug lietuvių kalbos mokinių. gyvenančių Lietuvoje, sako, kad nėra su kuo kalbėti. Kad žmonės, tarkime, tu pradedi kalbėti lietuviškai, o jie tau atsako angliškai. Ar susidūrėsiu šitą problemą ir tu? Taip. Bet sakyčiau, gan ar tai? Nežinau, kodėl, bet tai...
Dar labiau erzina, kai taip būna. Nes galvojai, nu, per dvi savaitės niekas Lietuvoje kalbėjau angliškai su manim, o tada iškart... Vieną dieną kažkas kalba angliškai, tu kalvoji, o ne, mano kalba paprastėjo. Kas čia vyksta? Bet tai ne visą reiškia, kad jie mūsų nesupranta. Kartais jiems ir smagu kalbėti angliškai, nes jie kalba lietuviškai kiekvieną dieną ir kai yra užsidėčiai. Tai jiems yra proga kalbėti ir angliškai. Tai reikia neiškart suprasti, kad mes kažką blogo padarėm.
Būtent galbūt tas kitas žmogus nori, kaip sakėjai, pats pakalbėti angliškai, pasitreniruoti, nes yra proga, o galbūt jis tiesiog nori tau padėti. Nes jam atrodo, oi, čia žmogus taip stengiasi, leiskit, aš jam padėsiu, aš kalbėsiu angliškai. Nes aš su to susidūriau labai daug Portugalijoje, nes gyvenau Madeiroje. Madeira yra labai turistiška sala ir daugelis žmonių Madeiroje nori padaryti lengvesnį gyvenimą turistams. Todėl labai daug kas kalba angliškai.
Nors ir aš ten gyvenau kaip pastobus gyventojas, ne kaip turistas, vis tiek visi mane matydavo kaip turista. Nesvarbu, kiek metų aš ten. Taigi... Kartais tekdavo paprašyti žmonių, kad nepykite, aš žinau, kad jūs norite man palengvinti gyvenimą, bet aš norėčiau pasitreniruoti. Portugalų kalba savo. Norėčiau pakalbėti portugališkai, nes noriu išmokti jūsų kalbą. Ir tada visi būdų ok, be problemų, kalbam portugališkai. Taigi aš dažnai patariu tai...
savo mokiniams ir kitiems, kurie mokosi, tiesiog pasakyt, kad jūs mokotės ir tada viskas lengviau. O Antano grupės, ar jos buvo organizuojamos internetu? Taip, internetu. Nes buvo ir daug žmonių iš Amerikos, tai lengviau visiems. Ir pavyzdžiui, vis tiek. Tu dabar mokaisi lietuvių kalbos, jau esi pasiekus aukštą lygį ir ar yra kažkoks lietuvių kalbos akcentas, kai užsieniečiai kalba lietuviškai, kurį tau yra sunku suprasti?
Nes kartai sako, kad arkime amerikietiškas akcentas gali būt labai stiprus. Kiti sako, kad galbūt rusiškas akcentas gali būt labai stiprus. Ar tu pastebėji kažką, kas... Nes, pavyzdžiui, mano... Universitete viena iš mano dėstytojų, jis yra Ispanija ir kai jis kalba angliškai, kartais labai sunku sekti temą. Nes jos akcentas tikrai yra labai stiprus. Bet kai pripranti, viskas okei. Tiesiog supranti, kad kitaip. Ar tau pasitaikia kažkokia situacija panaši? Nu, mano nuomonės...
Tiprausias akcentas yra prancūzų akcentas. Prancūzų? Tikrai? Kai jie kalba lietuviškai, kartais gali būti sunku sėkti esmę. Tai yra suprasti esmė. Bet dažniausiai aš vis tiek suprantu ir aš negaliu būti labai griežta dėl akcento, nes kaip... Girduose, aš turiu akcentą. Mes visi turime. Taip. Ir nežinau. Man netrukdo. Kai yra akcentas, tai rodo, kad kažkas labai labai pasistengia išmokti kitą kalbą. Ir tai jo. Aš irgi visada sakau savo mokiniams, kad...
Jeigu aš jų suprantu, tada jokių problemų. Svarbu, kad aš suprantu, ką jūs sakote. Bet jeigu akcentas trukdo suprasti, tada galbūt reikia padirbėti, galbūt reikia padirbėti sutarimu. Galbūt gimtojai kalboj tam tikros raidės tariamos kitaip. Pažiūrėt, lietuvišką raidėją jot, kaip mano pavardėja juodis. Daug kas mane vadina džiuodis, arba huodis. Ir taip toliau.
Ir kartais gali truputėlį tam tikrose žodžiuose, tai jo traidė, čia tiek trukdyti suprasti. Tai pavyzdžiui, ar turėtum kokiu nors patarimu kitiems mokiniams, kaip mažinti su akcenta, ne dėl to, kad akcentas yra blogai, bet tiesiog ištaisyti tas mažas klaidas, kurios gali trukdyti kitiems. Nes man gražu yra, kai žmogus turi prancūzišką akcentą. Man gražu, kai jis turi ispanišką ar portugališką ar japonišką akcentą. Pavyzdžiui, Kotaro galbūt girdėjo. Jis turi, bet man labai patinka.
Bet aš viską suprantu, ką jis sako. Labai kadismatiškai. Jo. Ir pavyzdžiui, ar tu kažkaip, ką tu darė, kad tą akcentą mažintum su laiko? Tikrai padeda kalbėti su kitais ir sužinoti, kada akcentas yra problema, kad galėtume pataisyti tuos žodžius. Ir kad apskritai akcento nebebūtų galima ir praktikuoti shadowing, tai yra daugiau vertėjų. Kaip įrankis. Įrankas, strategija. Strategija, tai vertėjų strategija. Ir tai reiškia, kad reikia klausyti.
Kas sako žmogus, tai gali būti žmogus iš vaizdo įrašo, gali būti tikras žmogus šalia. Ir reikia pakartoti sakinis po sakinio. O taip galima iškart girdėti, ar aš tariu, ar aš sakau kaip tas žmogus, arba labai skiriasi. Ir taip galima šiek tiek pataisyti akcentą ir sumažinti. Manau, kad shadowing yra labai gera strategija. Už tai reikia šiaip tiesiog dažnai bandyti kalbėti garsiai, nes mes įpratę esame skaityti, įpratę klausyti.
Tačiau, kai reikia, visus žodžius atrodo žinoma ir savo galvoje, mintyse ištariame puikiai ir idealiai, bet kai reikia ištarti balsu, gali susipinti lėžuvis. Ir todėl aš manau, kad tai yra labai, labai, labai gera strategija. Taigi, Džemila, kokie tavo ateities lietuvių kalbos tikslai? Ar tu nori toliau kelti savo lietuvių kalbos lygį? Ar ruošėsi kažką veikti su lietuvių kalba? Ir bendrai paėmus, ar tu naudoji lietuvių kalbą savo darbe? Ar tau tenka kažkiek ją naudoti dirbant?
Mano dabartins tikslas su lietuvių kalba yra išmokti iki C1 lygio, bet... Manau, kad man C1 testas nebus kitais metais, bet dar kitais, kad tikrai turėčiau labai stiprus C1, kai norėsiu išlaikyti testą. Laikyti. Ir geriausių atvejų išleikyti. Žinoma. Ir apskritai ir noriu toliau išmokti dėl to, kad norėčiau gyventi Lietuvoje. Bet nenoriu persikraustyti ir nebūti pasirošusi. Man labai patinka. Viskas turėti tvarkoj.
Labai vokiškai. O tada visada žingsnis po žingsno. Nenoriu skubėti, noriu viskas, kad viskas būtų tarkinga ir gerai. Ir tavo paskutinis klausimas buvo... Apie darbą. Ar tenka naudoti lietuvių kalbą darbe? Šiuo metu? Ne. Aš dirbu... Luksemburgo valstybei ir ten naudojama prancūzų, vokiečių, luksemburgiečių ir anglų. Tai nėra vietos lietuvių kalbai ten.
Galbūt bus kokių nors projektų ateityje su lietuvių kalba, kas irgi būtų labai įdomu, nes tikrai nėra, kad labai daug žmonių moka šią kalbą, tai yra tokia nišinė kalba. Galime taip sakyti. Taigi labai pusi įdomu. Nuostabu, labai ačiū tau, kad skiriai man pusulandį savo laiko. Taigi tiesiog galbūt prieš atsisveikinant noriu tavas paklausti, Ar galėtum pasidalinti kokiais nors paskutiniais patarimais žmonėms, kurie mokos lietuvių kalbą? Kažką iširdies pasakyti žmonėms, kurie galvoja, kad...
Niekada neišmoksiu lietuvių kalbos, nes Amonė, nes gal ir tu ten kažkada buvai, bet galbūt kažkas tau padėjo pereiti į tą kitą lygį. Labai dažnai, kai mokomės kalbas, yra normalių, kad po šiek tiek laikų bus tas plato, tai mes jaučiame, kad nieko nebejuda. Bet reikia žinoti, kad tai labai normaliu, nes jau turim... labai daug informacijų galvoje ir sunku viską susiderinti ir suprasti. Reikia tikrai laiko. Tai sakyčiau, nepasiduokite. Ir...
Nepamirškite kalbėti, kalbėti, kalbėti. Nes aš labai vėliai pradėjau kalbėti, tik prieš du metus. Ir viskas keičiasi, kai pradedam kalbėti. Suprantam, kiek daug mes nežinom ir kur reikia pasistengti ir nebegaišom laiko, nes žinom, kur reikia daugiau pastangų ir kur galima pailsėti ir kur viskas tarkoja. Taigi pirmas dalykas tiesiog suprasti, kad plato yra tikras dalykas, visi mes ten atsidūrėme, anksčiau ir vėliau, ir tai yra neišvengiama mokymosi dalis.
Bet tai yra kaip lipimas į kalną. Šiek tiek lipi į kalną, tada tokia kaip papėdė. Vėl lipi, vėl papėdė. Ir taip yra kaip tokie laiptukai. Jo, ir kalbėti, manau, kad yra... Įtinėtin svarbu. Super. Ačiū tau, Džemila. Ačiū tau labai. Gerai. Ir iki kito karto. Iki kito karto.