Liepos mėnesio meditacija arba dėstytojos vasara. Apie kūrybines keliones, apie kūrėją, jį aptarnaujantį personalą ir kultūros vartotoją. Pokalbis su socialinių mokslų daktare, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto Meno vadybos skyriaus docente, Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros docente Irena Alperyte.
„Tas pats sapnas, susapnuotas batsiuvio ir karaliaus, abiems reikš skirtingus dalykus: dėl jų skirtingo statuso, socialinės padėties“, – pokalbis su knygų apie sapnus vertėja Rita Banienė. Kas yra budizmas: filosofija ar religija? „Pažinimo teorija, epistemologija“, – atsako VU Orientalistikos centro lektorius Vladimiras Korobovas. Ved. Violeta Melnikienė.
Menas reikalingas tam, kad ugdytų žmonių dorovingumą, tinkamą elgesį, nes tai yra harmoningos, taikios valstybės pagrindas. Kelios neteisingos natos gali sukelti politinę suirutę, o neteisingai parinkta muzika – politinę nesantaiką tarp atskirų valstybių, – sako Konfucijaus mokymas. Apie tradicinį kinų meną pokalbis su VU Orientalistikos centro dėstytoja Loreta Poškaite. Ved. Violeta Melnikienė.
Žemė gyva: ji mąsto, priima sprendimus, svajoja – drąsiai tvirtina laidos dalyviai, mokslininkai. „Kad pasaulis egzistuoja, šis faktas jau įrodo, kad aukštesnė logika – kūrybinė, grožio logika visada pirmauja prieš destruktyvią logiką. Kad viskas gyva, egzistuoja iki šiol – rodo, kad viskas regeneruojasi, gyva, jei būtų kitaip – pasaulis jau būtų seniai sugriuvęs. Žemė nori pasakyti, kad logika yra tiktai vienas iš mūsų informacijos gavimo būdų, yra daug kitų pajutimo būdų ir organų, kurių mes n...
In memoriam diktorė Undinė Nasvytytė. Apie meilę ir pagarbą Radijo klausytojams. Kaip galėtume pratęsti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos (Augustijonų) bažnyčios gyvenimą, kokią prasmę jai galėtume suteikti? Edmundo Gedgaudo įžvalgos. Apie „minkštąjį” totalitarizmą ir skaidrumo epochą, apie vis stiprėjančią visuotinę kontrolę, kurią pasirenkame patys: amerikiečių autoriaus Dave Eggers distopija „Ratas. Pokalbis su knygos vertėju Mariumi Buroku. Ved. Violeta Melnikienė.
Populiarėja naujas keliavimo būdas. „Šių metų turizmo tendencijų apžvalgininkai visoje Europoje garsiai kalba apie tai, kad keliautojų įpročiai keičiasi – jiems neužtenka komfortiško viešbučio su „viskas įskaičiuota“ paslaugomis. Kelionių ekspertai įvardija, kad anksčiau vertintus išvykų privalumus – patrauklią kainą, draugiškas orų prognozes bei norą „kolekcionuoti“ aplankytus objektus keičia poreikis leistis į autentiškų patirčių kelionę su grupe artimiausių bendraminčių,“– apie kelionių terap...
Eneagrama: kuo ji ypatinga? „Eneagrama siūlo kiekvienam tipui individualų asmenybės augimo kelią ir atskleidžia, kaip vystyti stipriąsias savo puses,“ – sako ugdančioji vadovė Daiva Vietrinienė. Pokalbis apie unikalią asmenybės tipologiją.
Atrask savo pašaukimą. „Dažnai žmonės tikrina save, ar jie verti to darbo? Mūsų savivertė tokia maža, kad retai pagalvojame, ar tas darbas vertas manęs? Turime vertinti ne tik save, bet ir darbdavį: ar panašios mūsų vertybės?“– Pokalbis apie drąsą keičiant darbą, ieškant pašaukimo ir savirealizacijos su ugdančiuoju vadovu Povilu Petrausku ir lektoriumi Sauliumi Bagdonu. Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos „Vaikščiotojų“ impresijos apie žygį į Lenkiją – jomis dalijasi etikos mokytojas Vytautas Tol...
Ką mes žinome apie autizmą? Kodėl visuomenė turi žinoti apie autizmą? „Suformuotas keistas autisto stereotipas: kad jie nebendraujantys, nejautrūs, iš tikrųjų jie – be proto jautrūs, jie visi skirtingi. Tai visiškai kitas pasaulio, žmogaus matymas. Man įdomu, bet ir labai sunku,“ – sako fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnelį Aistį. Pokalbis su mama.
Čia tiesiog verda gyvenimas. Pasakojimas apie Radijo garso operatores. „Tas darbas taip įaugo į kraują, kad tu be radijo jau nebegali, čia tu jauti gyvenimo pulsą, gauni daug informacijos, žinių“, – sako Įrašų garso operatorė Danutė Milienė; „Atostogos buvo labai trumpos, tik dvi savaitės – per ilgos buvo, į darbą norėjosi greičiau grįžt, man kaip jaunai panelei tai buvo visas pasaulis – garsų, muzikos ir to grožio aplink“, – antrina Programų transliavimo garso operatorė Elena Žvirblienė. Laidoj...
Kaip kasdienybėje pamatyti begalybę? Apie nuobodulį ir gyvenimo džiaugsmą. „Jeigu tu plačiai mąstai, tu visur matai stebuklo galimybę, o jeigu susiaurini savo mąstymą – dingsta stebuklas, taip pasaulį nupilkini,“– teigia laidos pašnekovai klinikinė psichologė Aistė Diržytė ir chemikas, verslininkas Alanas Petrauskas. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia panaktinėti. Muziejų naktį jūsų lauks susitikimas su V. Šekspyru ir M. de Servantesu. Renginio idėjos autorės Laurynos Lopaitės, re...
Kuo įdomūs asmeniniai projektai? Kaip įgyvendinti asmeninius projektus neturint laisvo laiko? Patirtimi dalinasi programuotojas, gyvenimo būdo projekto „Virsmai“ autorius Martynas Jocius. Iš Vilniaus knygų mugės. Pristatome G. K. Chestertono knygą „Rutulys ir kryžius“: dvikova už pasaulį, kuriame išlieka sveikas protas.
Jaunų kartų požiūris į karjerą: ar tikrai nėra darbo Lietuvoje? Ką veikia karjeros centrai, ar Lietuvos mokyklose skatinamas verslumas, ar jaunas žmogus turi galimybę augti profesijos srityje, ar yra poreikis turėti kelis skirtingus aukštuosius išsilavinimus, koks požiūris į karjerą Lietuvoje ir vakarų Europos valstybėse? Svarsto diskusijos vedėja komunikacijos agentūros „Yzio karta“ įkūrėja Neringa Narsaitė kartu su psichologe Kamile Antanaityte ir M.Romerio universiteto Rinkodaros ir priėmimo ...
Apie Freudą – žmogų ir mokslininką. Drąsaus žmogaus gyvenimas pagal prancūzų psichoanalitikės Elisabeth Roudinesco knygą „Sigmundas Freudas savo laikais ir mūsų dienomis.“ Ne tiek daug pasaulyje yra žymių asmenybių, kuriuos lydi gausybė mitų: juos vieną po kito griauna jo biografijos tyrinėtoja. Sigmundas Freudas yra Gražiosios epochos vienietis, Austrijos-Vengrijos imperijos žmogus: koks jis buvo savo šeimoje, apsuptas kolekcijų, moterų, vaikų, šunų, kaip bendravo su pacientais ir kokį mokslinį...
Sugrįžus iš Peru. „Kuo mažiau kalbi, tuo aukštesnė energija tavo tampa – tarsi arčiau Dievo esi. Tos mintys, kurios sukiojasi savo labirintuose, jos nieko naujo neatneša, tai, kaip minčių sportas. Ir man tai pasidarė nuobodu. Turim daug agresijos, pykčio, nepasitenkinimo ir tai virsta ligomis, kada užsižaidžiam „aš“ koncepcija. O ten (Peru) „ išsinulini“ nuo visų prasmių, prioritetų ir atrandi esmę. Iš nulio pozicijos gali save kurt iš naujo“, – sako Olegas Kovrikovas, patyręs šamaniškų būsenų. ...
Iš Vilniaus knygų mugės. Jūratės Micevičiūtės knyga „17 šv. Teresės miestų“ – kultūrinė, teologinė, detektyvinė, intelektualinė kelionė į XVI a. Ispaniją (per šv. Teresės biografiją knygos autorė pateikia įdomių, negirdėtų detalių, susijusių su relikvijų medžiokle, to meto gyvenimo papročiais, etikos normomis, paliečiamos inkvizicijos, reformacijos ir kitos temos). Susitikime su skaitytojais dalyvauja knygos autorė, Ispanijos Karalystės ambasados atstovas Carlos Lucini, pokalbį veda Andrius Navi...
Iš Vilniaus knygų mugės. „Kaip atrodo kalbinis gyvenimas tų, kurie gyvena ne Lietuvoje, bet laiko save lietuviais arba sieja save su Lietuva?“ – klausia lituanistė, prof. Meilutė Ramonienė. Antropologas prof. Vytis Čiubrinskas pastebi:„kaip bežiūrėsi, kiek to lietuviškumo rasta, bet konstatuota, kad viena vertus jis stipriai kosmopolitinis, antra vertus jisai stipriai šakninis“. Išleista kolektyvinė monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė“. Pokalbį veda monografijos sudarytoja, mokslinė redak...
Apie mirties baimę. Ką daryti, kad mūsų neparalyžiuotų mirties baimė, ką daryti, kad susitikimas su ja nesunaikintų gyvenimo tikslo, o pabudintų mus visaverčiam gyvenimui? Su Mykolo Romerio universiteto psichologe, profesore Jolanta Sondaite pristatome amerikiečių psichoterapeuto Irvino Yalomo knygą „Žiūrėti į saulę. Kaip įveikti mirties baimę.“ „Lietuvoje nėra galimybių išbūti ilgesnį laiką tarp stipriai praktikuojančių žmonių, vienuolių. Aš praktikuoju korėjietišką tradiciją. Norėjosi pabūti a...
Apie dvasios ekologiją. „Atėjo supratimas, kad dvasinis pasaulis yra vedantysis, pirminis: iš jausmų gimsta mintys, iš minčių gimsta idealai – valstybė transformuosis per žmones – aš taip įsivaizduoju: buvo pieva, daug gėlių ir užliejo ją asfaltu, viską suvienodino, bet po kiek laiko asfaltą pramuša žolė ir jisai sutrupa: valstybė taps žmogiška, ji vėl atvirs į pievą,“– tiki chemikas, verslininkas Alanas Petrauskas. Pokalbis su mokslininku apie jo gyvenimo filosofiją, kodėl svarbu atkurti ryšį s...
Iš Vilniaus knygų mugės. „Dažnai kyla baimė dėl islamo: ko mes bijome?“ – klausia Irena Vaišvilaitė. Egdūnas Račius teigia: „Manyčiau didelė dalis to smurto yra sukelta nevilties. Mes dažniausiai galvojame, kad žmonės turi piktų kėslų. Tačiau yra daug politinio smurto, bet gali būti ir bet koks, nenoriu to nurašyti ir sakyti, kad to nėra ar kad tai nereikšminga, bet mes iškart surandame paaiškinimą – žiūrėkit, net jūsų šventraštyje tai suformuluota: darom tokius apibendrinimus, kuriems neturime ...
Iš Vilniaus knygų mugės. „Ar negyvename mes baimės civilizacijoje? Visur matome tas pačias pranašystes: ekologiškai tariant katastrofa čia pat, katastrofa ir politikoje, ir žmonių santykiuose – apokaliptiniai scenarijai tampa gero tono požymiu. Dabar gero tono požymis yra gąsdinti pasaulį,“– teigia filosofas Leonidas Donskis. Poetas, publicistas Tomas Venclova pratęsia: „su pesimizmu niekada nereikia perdėti, kadangi pesimizmas yra pranašystė, kuri išsipildo vien todėl, kad pranašaujama.“ Leonid...
Iš knygų mugės. Moters kelias per gyvenimą vyro akimis. Parašyta moterims, bet tinka ir vyrams. Pristatome psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio knygą „Žvilgsnis iš veidrodžio.“ Pokalbyje dalyvauja knygos autorius, Austėja Landsbergienė, Aušra Karsokienė ir Zita Kelmickaitė. Pokalbį veda žurnalistas Aurimas Perednis.
„ Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros.“ „Vilnius yra kaip laikrodis ir kaip filosofas,“ – sako knygos apie Vilnių autorius Vidas Poškus. Tarsi didelis kūnas, kurį norisi pažadinti, bedant adatėles į gyvybiškai svarbius kūno taškus. V. Poškus klajoja po šį miestą-kūną, pasakodamas dailės, architektūros, savo paties istorijas. Tai labai asmeniška, subjektyvi ir netikėta knyga, nustebinsianti ir tuos, kurie mano, jog Vilnių pažįsta kaip savo penkis pirštus, ir tuos, kurie ruošiasi jį atrasti. Vid...
Kaip gimė psichoanalizė? Pristatome prancūzų filosofės Elisabeth Roudinesco knygą „Freudas savo laikais ir mūsų dienomis“. „Tai yra be galo įdomi Freudo biografija, labai atvira,“– teigia „Charibdės“ leidyklos redaktorė Rita Kubilienė. „Froidas psichoanalizę norėjo padaryti tiksliu mokslu, jis ją priskyrė gamtos mokslams, o Cveigas jį palygino su amerikiete ezoterike,“ – sako A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doc. dr. Birutė Meržvinskytė. „Santykiuose su pacientais Froidas b...
„Išmokti eiti tamsoje.“Kodėl vieni žmonės gerai jaučiasi tamsoje, o kiti, netgi stiprūs vyrai bijo tamsos? Kas yra, kad mes bijom tamsos? Ką mes pradedame galvoti tamsoje? Pokalbį inspiravo amerikiečių dvasininkės, teologijos profesorės, rašytojos Barbaros Brown Taylor knyga „Išmokti eiti tamsoje.“ „Nejaugi Dievas naktį nedirba?“– klausia teologė. Pokalbis su klinikine psichoterapeute, profesore Aiste Diržyte. Dervišų joga subalansuoja fizinį kūną, emocijas ir intelektą, praktikuojantys ją teigi...
In memoriam dirigentas Saulius Sondeckis. Profesija pašaukimas: batutos legenda – Saulius Sondeckis. Apie dirigavimo meną. Kas svarbu didžiųjų muzikų draugystėje? Pokalbis su muzikais – dirigentu profesoriumi Sauliumi Sondeckiu ir violončelininke profesore Silvija Sondeckiene. 2007 m. įrašai.
Gyvenimas Rojaus saloje. „Prancūzijos Polinezija – mano svajonių kraštas, toks artimas sielai ir toks tolimas atstumu, ideali vieta civilizacijos nuvargintam žmogui, kuris svajoja tiesiog gyventi tarp draugiškų ir paprastų žmonių, džiaugtis kiekviena diena, mėgautis laisve“,– savo pasakojimą pradeda verslininkas, 25-erius metus ėjęs svajonės link, Saulius Norkevičius knygoje „Polinezijos salos.“ Pokalbis su keliautoju. Apie pilvo šokio terapiją gydytojos Nijolės Stancikienės pasakojimas....
Maisto globalizacijos pradžia priešistorėje. Kada pirmieji kultūriniai augalai iš Kinijos pasiekė Šiaurės Europą? „Naujausiais tyrimais jau galime rekonstruoti, ką žmonės valgė nuo pat paleolito, seniausi mano mėginiai datuojami neolitu, tai maždaug 7 tūkstančių metų senumo, “– pasakoja archeologė dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen.
Paminime sausio 13–ąją. Dailininkės Giedrės Bulotaitės Jurkūnienės ir žurnalisto Virginijaus Mičiulio prisiminimai. Tėvai ir vaikai. Ar etiška savo svajones primesti vaikams? Pokalbis su klinikine psichoterapeute, profesore Aiste Diržyte.
Festivalio tikslas – pristatyti ryškiausius alumnų meninius darbus. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos „Meno kuopa“ ir „Vaikščiotojai“ surengė Pirmąjį gimnazijos alumnų meno festivalį, jį įkvėpė noras megzti jungtis tarp kartų – skatinti gimnazistų ir alumnų bendravimą, kūrybinį bendradarbiavimą, kurti tradiciją, siekiant kultūriškai ir pilietiškai ugdyti jaunąją kartą. Pokalbyje dalyvauja gimnazijos mokytojai Dainora Eigminienė, Vytautas Toleikis, alumnai Karolina Remeikaitė, Tautvydas Augustin...
