Pokalbis per stiklą su Dalia Truskaite

Šiuolaikinė menininkė Dalia Truskaitė stiklą paverčia lengvu, kaip popierius. Tačiau tai tik iliuzija, po kuria slypi gilesnė minties ir medžiagos sąveika. Jos skulptūrinės instaliacijos sukuria nematytą erdvės pojūtį, kartu bylodamos apie būties trapumą. Šių metų Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją.
Pasak Dalios Truskaitės, jos kūrinys susideda iš dviejų dalių – popierinių lankstinių (laivelio, lėktuvėlio, vėduoklės, „diena-naktis“ ir pakelio saldumynams – paprastų šiaurietiškų origami), bei stiklo lakštų – savotiškų tų pačių popierinių lankstinių išklotinių. Apie šį ir kitus menininkės kūrinius, mąstymo procesą, medžiagos pojūtį ir Lietuvos stiklo mokyklos tradicijas pokalbis studijoje.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė