Rašytoja Akvilina Cicėnaitė kalba apie mokslinių tekstų ir romano rašymą, lietuvių ir anglų kalbų sąskambius ir disonansus, gyvenimą tarp Sidnėjaus ir Vilniaus. Akvilinos knyga „Anglų kalbos žodynas“ (Alma Littera, 2022) išrinkta metų knyga suaugusiųjų prozos kategorijoje. Kas paskatino parašyti asmeninį neišverčiamų žodžių žodyną? Koks žodis pačiai rašytojai yra svarbiausias? Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.
Šiandien poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 95 metai. Kodėl jos poetiniai ir biografiniai tekstai nepraranda vertės ir aktualumo? Kaip XXI a. ekologinių krizių, tinklinio bendravimo, antropoceno lauke skaitome Degutytės poeziją? Poetės rūpestis dėl žemės ir augalų rezonuoja su naujos kartos ekologiniais sąjūdžiais, o jos kūrybinis ir asmeninis bendravimas su tapytoja Brone Jacevičiūte įkvepia savo kelio ieškančias jaunas menininkes bei poetes. Apie Janinos Degutytės poezijos, laiškų ir autobio...
Kauno „Meno parko“ galerijoje veikia garsaus išeivijos menininko Kęstučio Zapkaus paroda „Tapybos esmės paieška“. Tai vienas iš savičiausių abstraktaus meno kūrėjų, kurio darbuose jungiasi tapybos idėjos ir muzikos ritmai, neuronų tinklai ir kosminiai pulsavimai. Tai nėra nuo pasaulio ir gyvenimo atskilusi „grynoji“ abstrakcija, kur svarbūs tik spalvų deriniai ir kompozicija. Zapkaus paveikslai – tai kultūrinių kodų sistemos, kuriose užšifruoti tapybos istorijos poslinkiai ir karo traumos, ekolo...
Ben Eastham, internetinio leidinio e-flux Criticism vyriausiasis redaktorius ir vienas iš žurnalo The White Review įkūrėjų, sako, kad „pastaraisiais metais meno kritikos vaidmuo patiria krizę. Regis, niekas nebėra tikras, kam tiksliai ji reikalinga, kokiam adresatui skirta, kur ją rasti ir kas atsakingas už tai, kad jos būtų. Spausdintinės leidybos nuosmukį lydi ne mažiau sukrečianti kritiko vaidmens krizė: autoritetingai kalbėjęs tariamai objektyvus Apšvietos epochos kritikas jau neegzistuoja, ...
Aktorė Rasa Samuolytė radijo balkone pasakoja apie vaidinimą abipus kameros, scenoje ir gyvenime. Pokalbis apie vaidmenis, kurie kelia egzistencinius klausimus – apie gyvenimą ir mirtį, pasirinkimo laisvę ir jos nebuvimą. „Filosofinis klausimas – gyventi ar mirti – ar aš turiu teisę, ar ne? Gali svarstyti apie tai. Bet kai tai paliečia tave asmeniškai, kai į tavo šeimos ląstelę nusileidžia šitas klausimas, tai apsisprendimas tampa: veikti ar neveikti?“ – svarsto aktorė, vaidinanti Merę spektakly...
Kada Vilnius atsirado piešiniuose, paveiksluose ir fotografijose? Ar tik istoriniai lūžiai paskatino įsižiūrėti į miesto gyventojus ir savitą Vilniaus urbanistinę bei gamtinę aplinką? Dailės istorikė ir parodų kuratorė humanitarinių mokslų daktarė Laima Laučkaitė pasakoja apie Vilniaus dailę Didžiojo karo metais – kaip daugiatautis miestas buvo vaizduojamas kaizerio kareivių ir propagandistų, kuo atvykėlių žvilgsnį patraukė senas tradicijas išsaugojusių žydų gyvenimas, kaip karo mašiną ir negand...
Paulina Eglė Pukytė rašo pjeses, poeziją, trumpąją prozą ir kultūros komentarus. Tam ji pasitelkia tekstų montažą – iš žiniasklaidoje ir knygose rastų sakinių fragmentų komponuoja savitą, magišką užkeikimą primenančią kasdienybės poeziją. Pukytės pjesė „Scilė nori būti žmogumi“ buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už dramaturgiją, laimėjo festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ apdovanojimą už geriausią lietuvišką pjesę. Paulina nominuota ir Meno kritikos apdovanojimuose menininkų ir kurator...
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytos parodos „Florentem“ ir „Kunstkamera“, kuriose eksponuojami gėlių natiurmortai ir herbariumai, istorinės ir šiuolaikinės kasdienybės, raitų amazonių paveikslai ir atkurtas buduaras. Parodoje atskleidžiama, kaip keitėsi žmogaus ir gamtos santykis bėgant amžiams ir kokį vaidmenį skirtingi augaliniai motyvai atliko tyrinėjant pasaulį ir ieškant kūrybinio įkvėpimo. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė. nuotr. Jan de Heem „...
Meno ekspertė, kuratorė ir nuomonės formuotoja Justė Jonutytė pasakoja apie tai, kaip susidomėjo menu, dailės istorijos studijas Škotijoje, praktiką „Tate“ muziejuje Londone ir darbą su filmininkais Jonu Meku bei Barbara Hammer. O taip pat savo kuratorinę ir projektinę patirtį vadovaujant meno, rezidencijų ir edukacijos centrui „Rupert“. Kartu tai pokalbis apie meno pasaulio iššūkius, psichinę sveikatą ir kaip, būnant įvykių centre, nepamesti savo kelio. Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė....
Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja politinė valdžia rūpinasi savo herojų ir vertybių įamžinimu, o dažnai ir ankstesnės santvarkos ženklų sunaikinimu. Brandžiose demokratinėse valstybėse įamžinimo politika turi nusistovėjusius principus ir derina profesionalų požiūrį ir visuomenės dalyvavimą...
Ką reiškia režisuoti parodą? Ypač pasitelkus fantasmagorišką Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. Režisierius Oskaras Koršunovas ir kuratorės Algė Gudaitytė bei Dovilė Barcytė pasakoja apie MO muziejuje atidarytos parodos rengimo užkulisius ir svarbiausias idėjas, vaizdo ir garso sintezę, žiūrovų ir veikėjų susitikimus, miesto ir kūrinių istorijas. Kaip režisieriui, kuratorėms, scenografui Gintarui Makarevičiui ir parodos dizaineriui Liudui Parulskiui pavyko sukurti gavelišką miesto dvasią...
Menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Karolina Jakaitė pasakoja apie lietuviško dizaino kapsules tarptautiniuose meno centruose Londone ir Berlyne. Kovo 24 d. Berlyno Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaryta tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“ (Retrotopia. Design for Socialist Spaces). Ji vainikuoja keletą metų trukusį tarptautinį dizaino istorijos tyrimų ir kuratorinio bendradarbiavimo projektą, kuris leido ...
Dailės istorikė ir parodų kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė pasakoja apie parodą „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui priklausančiuose Jonušo Radvilos rūmuose. Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau – LNDM) istorinės dailės „aukso fondo“. LNDM Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas...
Dailės istorikės ir parodų kuratorės dr. Algė Andriulytė ir dr. Ilona Mažeikienė pasakoja apie menininkės tarpukario Vilniuje – jų autoportretus ir artimą aplinką, dailės studijas Stepono Batoro universitete, atidų žvilgsnį į tradicinę kultūrą, pasinėrimą į sapnų bei nerimo erdves, kelionių nuotykius ir naują emancipuotos moters tipažą. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) iki kovo 31 dienos veikia Pauliaus Andriuškevičiaus kuruojama paroda „Šaudyklė ir ruoželis“. Joje nauji šiuolaikinių menininkių Mortos Jonynaitės, Eglės Jauncems ir Ievos Rojūtės kūriniai kalba ne tik apie tekstilės ir teksto, tapybos ir biografijos santykį, bet ir įtraukia į pokalbį lietuvių liaudies artefaktus ir Anastazijos Tamošaitienės meno kūrinius iš „Židinio“ galerijos fondo. Laidoje parodos sumanytoja meni...
Menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė yra žmogus, nustatantis meno kūrinių vertę. Tik iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip sunkiai pamatuojamas ir miglotas procesas. Iš tiesų tapybos darbo, skulptūros ar fotografijos dabartinė piniginė vertė nustatoma pagal aiškius kriterijus. Bet vertinant kūrinį svarbi ne tik rinkos, bet ir simbolinė, netgi sentimentali vertė. Apie meno kūrinių įvertinimą, Vilniaus aukciono darbą ir kaip dailėtyrininkė, ikonų tyrėja tapo meno rinkos formuotoja ir žinove kalbamės su...
Vilniaus dailės akademija – išskirtinė aukštoji mokykla, kurioje ruošiami meno profesionalai. Tai ne tik tapytojų, skulptorių, grafikų, tekstilininkų, keramikų, architektų, dizainerių, videomenininkų, fotografų, monumentalistų, kuratorių ir dailės istorikų kalvė, bet ir kūrybiškumo erdvė su daugybe filialų ir netgi Panemunės pilimi. Dailės akademija pritraukia vis daugiau studentų iš viso pasaulio, o VDA priklausanti Nidos meno kolonija pagarsėjo plataus atgarsio sulaukusiais tarptautiniais proj...
Kaip Lietuvos šiuolaikinį meną mato Švedijoje gimęs, bet puikiai lietuviškai kalbantis kuratorius ir rašytojas Anders Kreuger? Kaip buvimas tarp skirtingų šalių, kalbų ir kultūrų padeda jam geriau pajusti vietos pulsą? Kalbamės apie kuratoriaus kelią į Lietuvą ir jo rengtas parodas, meno rašymą ir ką reiškia kultūros ir šalies savigarba – 2001 metais ir dabar. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Žilvinas Kempinas geriausiai žinomas kaip kinetinių skulptūrų ir instaliacijų iš magnetinės videojuostos autorius. Su juo kalbamės apie kelią iš Plungės į Klaipėdą, Vilnių ir Niujorką, Venecijos bienalei sukurtą instaliaciją renesansinėje erdvėje, šiuolaikinio meno ir muzikos bei teatro sąsajas. Po 27 metų menininkas vėl lieja portretus fosilijas – šį kartą MO muziejuje. Kaip pasikeitė portreto samprata ir ...
Leidykla „Lapas“ Lietuvos leidėjų surengtose „Knygos apdovanojimuose 2023“ išrinkta „Metų leidėju“. Į šį titulą pretendavo leidėjai, „kurie išdrįsta rizikuoti ir kurti savo nišą, kurie skatina išskirtinį ir visapusišką dėmesį kiekvienai knygai“. Apie leidyklos kelią, knygas ir leidėjų kūrybines biografijas kalbamės su „Lapo“ leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaite ir direktore Monika Gimbutaite. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Laidoje „Iš balkono“ apie tai, kas sieja Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Nacionalinę emancipacijos dieną, kalbasi istorikės, rašytojos ir feministės – Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė, neseniai išleidusi knygą apie Mariją Gimbutienę, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė istorijos mokslų daktarė Dalia Strimaitytė ir komiksų bei tekstų autorė, vertėja Miglė Anušauskaitė. Ved. Laima Kreivytė
Menotyrininkė ir parodų kuratorė prof. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė pasakoja apie M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimus – jo meninių idėjų lauką tarp simbolizmo ir modernizmo ir naują žvilgsnį į tai, kaip šiuolaikiškai pristatyti įvairiapusę kūrybą. Kartu tai pokalbis apie istorinę atmintį ir jos formų įvairovę parodose. Rasa su kolegomis kuravo ir prisidėjo kuruojant parodas „1972-ieji. Pramušti sieną“, „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ ir „Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje n...
Menotyrininkė Indrė Urbelytė pasakoja apie studijas Vilniaus dailės akademijoje ir Paryžiuje bei Briuselyje, II Pasaulinio karo vizualinius naratyvus okupuotos Lietuvos dailėje ir kuruotas parodas. Kas sieja Lietuvos audėjų raštus ir Kazio Varnelio tapybą ir kokios temos domina jaunuosius menininkus parodoje „Orų prognozės“, surengtoje galerijoje „Atletika“ kultūros komplekse „Sodas 2123“. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Daiva Sviglinskienė.
Darius Žiūra – vienas iš savičiausių „lūžio kartos“ menininkų, kurio kūryba balansuoja ant nelegalumo ribos. Jo kuriami judantys vaizdai, vaško paveikslai, instaliacijos ir tekstai glaudžiai siejasi su menininko biografija, kuri ne tik dokumentuoja paraštinį gyvenimo būdą, bet ir piešia įsimintinus 20 a. devintojo dešimtmečio pabaigos veikėjų portretus ir miestų peizažus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje Žiūros parodoje (kuratorius Anders Kreuger) galima pamatyti svarbiausius Dariaus...
Su menininke Patricija Jurkšaityte kalbamės apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir netikėtus karjeros posūkius. Kas paskatino ją tapti dailininke? Kuo Vilniaus dailės akademijoje įsiminė tapytojo Kęstučio Zapkaus pamokos, kokie jo darbo principai svarbūs iki šiol? Patricija dalyvavo 1992 m. įkurtos jaunų menininkų grupės „Geros blogybės“ parodose. Tai buvo svarbus Lietuvos šiuolaikinio meno virsmo momentas, žymėjęs taip pat ir Dailės parodų rūmų virsmą į Šiuolaikinio meno centrą. Kaip to meto...
Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su Charlesu Esche, Van Abe muziejaus Eindhovene direktoriumi, vienu iš MO muziejuje veikiančios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ kuratorių. Tai paroda, susiejanti Lietuvos ir Vakarų modernistus – jų meninius eksperimentus, pasaulėvaizdį, socialinį ir politinį (ne)angažuotumą. Kas buvo svarbu kuratoriui, ieškant jungčių tarp anksčiau geležinės uždangos atskirtų pasaulių? Kaip reikia dekolonizuoti istoriją ir kodėl Documentos paroda sulaukė kritikos? Charles Esche:...
Performanso menininkė Monika Dirsytė svarsto, kas tikra ir kas netikra šiuolaikiniame mene, kultūroje, visuomenėje. Baigusi skulptūros studijas Vilniaus akademijoje, dabar ji studijuoja VDA menų doktorantūroje, pasirinkusi aktualią filosofinę temą – „Menininko vaidmuo posthumanistinėje kultūroje“. Savo performansuose Monika tyrinėja fizines ir psichines žmogaus ribas, gilinasi į knygų, skaitytojų ir laiko santykį, domisi robotų kūryba. Kuo skiriasi ir juo panašios yra humanoidė Sofija ir Oksford...
Kuratorė, muziejininkė, buvusi Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justė Kostikovaitė – viena iš aktyviausių meno projektų ir parodų lankytojų bei iniciatorių. Ją visada galima sutikti šiuolaikinio meno bienalėse, muziejuose, galerijose ir alternatyviose erdvėse. Justė – viena iš tų žmonių, kurių vertinimus Instagram platformoje seka ir jais pasitiki daugybė meno bendruomenės narių. Paprašėme nepriklausomos kuratorės pasidalinti savo įžvalgomis apie svarbius 2022-ųjų meno procesus, įv...
Su poete, eseiste ir „Šiaurės Atėnų“ redaktore Giedre Kazlauskaite susitikome pasikalbėti be progos, tačiau paaiškėjo, kad progų yra daugiau negu reikia. Tai ne tik menininkės laikysena kalbant iš paraščių, poezijos ir meno vaidmuo įtampų persmelktoje visuomenėje, bet ir socialiniuose tinkluose aptariamos „didžiosios asmenybės“. Pagaliau proga gali būti ir ne vienadienė, jubiliejinė, susijusi su nauja knyga ar premija. Giedrės Kazlauskaitės poezijos knygos – Heterų dainos (2008), Meninos (2014),...
2022.12.08. 15:05 Kokia yra šiuolaikinė poezija ir ją kuriantys poetai? Kodėl svarbus poetės balso skambesys, ar intelektuali poezija gali būti erotiška? Poetai ir vertėjai Greta Ambrazaitė ir Dominykas Norkūnas kalba apie savo kūrybą, išleistas knygas, dedikacijas ir įkvėpimą. Karu aptariama ir kasdienė kultūrinė veikla: leidyba, vertimai, skaitymai, tarpdisciplininiai projektai ir muzikinis poezijos atlikimas. Ne mažiau aktuali tema – gyvenimas poetų šeimoje, kūrybos ir buities dalijimasis, va...
