Galima tiesiog nutėkšti mėsos bryzą ant keptuvės ir jį po to sunaikinti nekvaršinant sau galvos. O galima ir išsiaiškinti, kokie fizikos ir chemijos procesai tame bryze vyko jam drybsant keptuvėje. Ir taip tikrai įdomiau. Apie tai pokalbis su Giedriumi Vilpišausku. Ved. Aidas Puklevičius
Raudonasis Kryžius atsirado sukrėstam filantropui klaidžiojant po mūšio lauką. Mūšiai tarsi pasitraukė į istoriją, sužeistieji nebedejuoja, tačiau vėl ir vėl nutinka bėdos, kuriose padėti gali savanoriai. Kas juos traukia aukoti savo laiką ir jėgas? Kaip geriausiai jas panaudoti? Ved. Aidas Puklevičius
Kai kalbame apie civilizaciją, nori nenori imi klausinėti savęs, kodėl vienos išliko, o kitos žlugo? Gal dar net nespėjusios tapti civilizacija, nepaisant to, kad sukūrė didžiausias kada nors matytas imperijas. Taigi, kas tai lemia, idėjos ar ginklai? Ved. Aidas Puklevičius
Kodėl vienos visuomenės praranda norą gintis dar nepasigirdus pirmajam šūviui? Kodėl kitos dėl migloto ir sunkiai pasiekiamo tikslo pasiryžusios aukoti komfortą ir sveikatą? Ir kokia visuomenė esame mes? Ved. Aidas Puklevičius
Mes tiek pripratome prie to, kad spragtelėjus jungikliu naktis virsta diena, jog niekad nesusimąstome, kaip atsiranda ši energija. Kaip ji atkeliauja iki mūsų. Ir kaip tenka saugoti jos kelią. Pokalbis su energetiku Simonu Narsčiumi. Ved. Aidas Puklevičius
Kaip rūšis mes išlikome todėl, kad juokėmės. Netgi tada, kai norėjosi verkti. Nors kartais atsitinka taip, kad verkiame tada, kai reiktų juoktis. Ir vis dėlto lengviau prajuokinti ar sugraudinti? Ved. Aidas Puklevičius
Viešo kalbėjimo baimė nokautuoja arachno-, klaustro- ir kitokias fobijas dar pirmame raunde. Tačiau išraiškingai kalbėti vis tiek reikia. Tada kodėl mes nustojome mokytis retorikos ir kodėl nesurezgame gražesnio žodžio? Ved. Aidas Puklevičius
Kai nežinai, kas dėl ko nors kaltas, visuomet galima apkaltinti liberalizmą. Arba konservatizmą. Galbūt todėl, kad būtent jų mintys ir sukūrė tai, ką mes vadiname šiandienos civilizacija. Tai kodėl būtent jie nuolat susilaukia daugiausia strėlių? Ved. Aidas Puklevičius
Žinias matuoti sudėtinga. Nei informacijos bitai, nei pažymiai, nei, pagaliau pinigai nevisuomet gali išmatuoti tai, kas gali būti neįkainojama. Bet gal ir nereikia? Ved. Aidas Puklevičius
Pradžioje buvo Žodis. Arba bent jau taip mums atrodo, kuriant visus naujus žodžius ir suteikiant jiems naujas prasmes. Bet ar nuo to keičiamės patys? Ved. Aidas Puklevičius.
Daiktiniai įrodymai. Ved. Aidas Puklevičius
Paprastai mes įsigyjame daiktus tam, kad jie mums tarnautų. Vienas iš brangiausių pirkinių mums tarnauja tik vieną valandą iš dešimties. Likusias jis tiesiog stovi, snaudžia ir rūdija. Bet automobilis tebelieka vienu svarbiausių mūsų pirkinių. Ar taip bus ir rytoj? Ved. Aidas Puklevičius
Vieni mano, kad karas - tai politikos tąsa kitomis priemonėmis. Kiti - kad tai pirmykščio gyvūno agresijos reliktas. Treti - kad tai trumpakelnių berniokų, kieme mojuojančių lankais ir strėlėmis, dovana suaugusiems. Ir vis dėlto kodėl pačiu destruktyviausiu dalyku žmogaus gyvenime taip domimės netgi taikos metu? Ved. Aidas Puklevičius
Netgi pats nekalčiausias namų apyvokos menkniekis nuo mūsų stalo kažkada gal bus studijuojamas arba ateities kartų, arba nežemiškų civilizacijų kaip ypatingas XXI a. pradžios taikomojo meno pavyzdys. O gal nebus. Kas daro meną laikiną ir amžiną? Ir ar jis pavaldus kaprizams ar madoms? Ved. Aidas Puklevičius
Grauždamiesi dėl mus puolančių virusų ir stebėdamiesi, kaip jo šokinėja link mūsų nuo šikšnosparnių ir pangolinų, mes visai užmirštame pataupyti dalelę užuojautos savo mažiesiems draugams. Kurie nuo mikroskopinių pavojų kenčia ne rečiau nei mes. Ved. Aidas Puklevičius
Savo smegenis ir jose verdančius dalykus tyrinėjame daug trumpiau nei nuo mūsų velniai žino kiek nutolusias žvaigždes. O ir galutinai praradę viltį susigaudyti savo galvose specialistams atsiduodame labai nenoriai. Gal be reikalo? Ved. Aidas Puklevičius
Kai labai ko nors norisi, bet negalima, visuomet lengviausia apkaltinti draudžiančią taisyklę. Ji neprotinga, perteklinė ir atgyvenusi. Bet gal išties mes bandome viską pernelyg reguliuoti? Ved. Aidas Puklevičius
Ar kada nors teko susimąstyti apie tai, kad darbą, kurį keikiatės baigdami šiandien, užporyt galbūt užbaigs robotas ir algoritmas. Ir kad jūsų vaikas mokysis pašaukimo, kuris dabar dar net nemokomas. Profesijos, karjeros, darbai kinta kaip ir mūsų gyvenimas, belieka tik nuspėti, kaip. Ved. Aidas Puklevičius
Iš pažiūros žmonių bendravimas toks pats, kaip ir radijo transliavimas. Siųstuvas, imtumas, signalas, foninis triukšmas, bangos. Bet čia analogija ir baigiasi, kadangi mūsų kalbėjimasis sunkiai pasiduoda nekintančioms formulėms. Nepaisant to, magišką konstantą tinkančią visoms žnutėms nuolat bandome išrasti. Gal be reikalo? Ved. Aidas Puklevičius
Be galo retai linksmindamiesi ar nuobodžiaudami koncerte ar spektaklyje mes pagalvojame ne tik apie melodiją ar istoriją ir jos atlikėjus, bet ir juos supančią sceną. O kuriant ją kartais reikia ne mažiau laiko nei patį pasirodymą. Bet ar gali geros šviesos išgelbėti prastą muziką? Ar gali puiki scena ištempti nykų pastatymą? Ved. Aidas Puklevičius
Kaip įkainoti tai, kas materialu, tarsi ir aišku. Kaip ir nustatyti, kam kas priklauso arba nepriklauso. O su nematerialiais dalykais šiek tiek sudėtingiau. Ypač kai jį tyliai pasiskolinus jie tarsi ir niekur nedingsta, o tiesiog stebuklingai pasidaugina. Ir vis dėlto, negi ši nuosavybė yra tikrai kitokia? Aidas Puklevičius
Technologijos gali padėti daug kur. Ypač ten, kur mums tingisi. Vienintelis dalykas, ko jos negali nei padėti, nei pakeisti, tai mūsų prigimtis. Kuri be galo atspari bet kokiems pokyčiams. Ved. Aidas Puklevičius
Vieneriems metams užrakinti pandemijos mes spėjome užmiršti, kad masinis turizmas yra visai šviežias išradimas. Ir netgi grįžtant į normalybę ir planuodami artimiausią kelionę, net nebepaklausiame savęs - o gal bet kurios kelionės tikslas yra grįžti namo? Ved. Aidas Puklevičius
Dažno žmogaus gyvenime svarbiausias tikslas - viską žinoti. Ir tik mokslininkai ramūs, kadangi puikiai supranta, kad visko niekuomet nesužinos. Ypač tada, kai jų tyrinėjamas objektas yra toks sudėtingas kaip mūsų planetą supanti atmosfera. Ved. Aidas Puklevičius
Idealiame pasaulyje kiekvienas daro savo darbą. Ir jo visiškai pakanka. Deja, idealus pasaulis, kiek mes jį beplėstumėme, yra tik epizodas tarp įvairiausių krizių. Ir tada tenka keltis ir eiti kitų darbus. Nes jų tiesiog per daug? Ved. Aidas Puklevičius
Futbolo šventėse esame kaip tie kvietimo negavę benamiai, prispaudę alkanus veidus prie vitrinos. Tačiau svajoti juk niekas neuždraus, ar ne? Netgi apie tai, kad gal kažkada išsipildys svajonė giedoti himną pilnutėliame stadione Europos čempionate. Autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius
Teoriškai, ko gero, bet kurioje srityje įmanoma surasti patį optimaliausią sprendimą, kuris patiktų didžiausiam skaičiui žmonių. Ir netgi vyno pramonė prieš kelis dešimtmečius ėjo ta kryptimi - visur buvo sodinamos saugios, populiarios tarptautinės vynuogių rūšys. Bet, laimei, dabar viskas pasisuko antraip - ieškom autentikos ir savitumo. Ir randam? Autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius
Kai Johannes Guttenbergas atspausdino pirmąjį masinį Biblijos tiražą, jis tikrai negalvojo, kad tai atves link Reformacijos. Kai Guglielmo Marconi surentė pirmą radijo aparatą, nes tikrai nemanė, kad jo bangomis į valdžią atvairuos naciai. Kokias nenumatytas pasekmes mums žada socialiniai tinklai ir kaip mums pagaliau prisijaukinti be žalos savo psichikai? Ved. Aidas Puklevičius
Grįžta gyvi koncertai, grįžta gyvos auditorijos, grįžta gyva klasika. Tačiau kada ji tampa klasiška, ir ar kartais nesiauriname savo akiračio rinkdamiesi vien ją? Ved. Aidas Puklevičius
Nuo pat istorijos pradžios tiek savo veiksmais, tiek pasakojimais žmogus tai ilgėjosi praėjusių metų, tai jų bodėjosi. Pirmą kartą taip ryškiai tai atsiskleidė XVIII ir XIX amžių sankirtoje, romantizmui paneigiant apšvietą. Ir tas konfliktas vaikšto šalia mūsų iki šių dienų. Ir vaikščios dar ilgai? Ved. Aidas Puklevičius
