„15min grupės“ vadovas Tomas Balžekas savo socialinio tinklo paskyroje aprašė istoriją kaip Vilniaus centre pamatė degantį elektromobilį, bandė jį gesinti gesintuvu ir stebėjosi, kad neprisijungė kiti žmonės. Plačiau apie automobilių degimą ir gesinimą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Šiemet minimos 400-osios metinės, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis – Andrius Rudamina. Druskininkuose atidarytas vienintelis Lietuvoje Sanatorinio gydymo muziejus. Iš Šiaulių rajono kilęs Arnas Katilius veiklus nuo mažų dienų. Dabar, 21-erių, jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Tvariosios inžinerijos studentas. Yra dirbęs ir vėl planuoja darbuotis su žemės ūkiu susijusioje įmonėje. Laisvalaikiu – didžėjauja Eismo rubrika. Ar žinotumėte kaip ir ar imtumėtės gesin...
Muzika darbe: kada ji padeda, o kada trukdo susikaupti? Europos solidarumo korpuso programa kviečia jaunus žmones prisidėti prie visuomenės gerovės, savanoriaujant vietinėse ar tarptautinėse iniciatyvose Europoje ar už jos ribų. LRT Faktai: dėl Rusijos skleidžiamos propagandos, Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje diskutuojama, ar reikia uždrausti susirašinėjimų programėlę „Telegram“. Prieš kelias savaites nuskambėjus istorijai apie šuniuką Gausą, kurį šeimininkai užkasė gyvą, visuomenininkai siūlo grie...
Gilias tradicijas puoselėjantis elnių viliojimo menas nuo seno buvo medžiotojo meistrystės įrodymas ir gamtos pažinimo bei kultūrinio paveldo dalis. Sovietų okupacijos metais – ši tradicija Lietuvoje buvo sunaikinta, tačiau kaip teigia Lietuvos elnių kvieslių asociacijos prezidentas Daivaras Rybakovas ilgainiui lietuviams pavyko šį paveldą susigrąžinti.
Gilias tradicijas puoselėjantis elnių viliojimo menas nuo seno buvo medžiotojo meistrystės įrodymas ir gamtos pažinimo bei kultūrinio paveldo dalis. Sovietų okupacijos metais – ši tradicija Lietuvoje buvo sunaikinta, tačiau, kaip teigia Lietuvos elnių kvieslių asociacijos prezidentas Daivaras Rybakovas, ilgainiui lietuviams pavyko šį paveldą susigrąžinti. Lietuviai – mažiausiai visoje Europos Sąjungoje dirbantys savaitgaliais. Eurostato duomenimis, tą daro vos 3 proc. tautiečių, kai Bendrijos vi...
Klimato kaitos rubrikoje apie tvarų dizainą. Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ yra tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo prizo konkurse, nugalėtojas paaiškės rugsėjį. Menininkė siūlo naujovišką kanapių žaliavų taikymo būdą tvarios gamybos, architektūros ir kasdienio vartojimo srityse. Pokalbis su Ukrainoje kariavusiu Arūnu Kumpiu apie jo naujausią knygą „Dronų karas“. Kokie po...
Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos. Birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, kurios metu buvo vertinama meldinių nendrinukių padėti...
Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, beveik visos elektromobilių baterijos Lietuvoje ardomos nelegaliai. Esą, nelegalūs ardytojai taip pat superka, perrenka ir perdaro paspirtukų, riedžių ar dviračių baterijas, nereikalingus jų elementus išmesdami į atliekų konteinerius. Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios? Neatsargus elgesys gamtoje gali ne tik tapti staigios traumos priežastimi, bet ...
Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus katedros požemiuose rastos insignijos konservuojamos ir restauruojamos, o karališkasis skeptras eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje. Kaip buvo slepiami Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo daiktai ir kas pasikeitė atvėrus slaptavietę, domisi Ieva Radzevičiūtė.
Vasaros sezonas kasmet žymi aktyvų kelionių laikotarpį, tačiau poilsis užsienyje ne visuomet apsieina be netikėtumų. Kasmet keliautojai iš Lietuvos patiria šimtus žalų. Kuriose šalyse lietuvių atostogos nuostolingiausios? Nuo šiandien Vilniuje prasideda iniciatyva „Kava su pareigūnu“, kai policininkai kvies žmonės kalbėtis apie įvairias problemas. Pirmoji tema – sukčiavimo prevencija. Ši iniciatyva ypač svarbi vyresnio amžiaus gyventojams, kurie dažniausiai tampa sukčių taikiniais. Mažos šalies ...
Prasideda registracija į Vyriausybės kanceliarijos ir Krašto apsaugos ministerijos organizuojamą renginį „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“. Jame bus diskutuojama apie kiekvieno mūsų indėlį į Lietuvos saugumą – apie tai, ką kiekvienas Lietuvos pilietis gali padaryti, kad šalis ir kiekvienas jos žmogus būtų saugesni. Ką daryti, kai mėgaujantis poilsiu gamtoje, kelią pastoja šiukšlės? Ar jūs savo darbe naudojate dirbtinį intelektą? Dauguma įmonių teigia, kad nenaudoj...
Klimato kaitos rubrika. Sostinė siūlo vaikams pažinti Vilnių – žaliąją Europos sostinę 2025 per naujai sukurtą žemėlapį-žaidimą. Žaidimą„Žalias Vilnius vaikams“ sudaro trys maršrutai. Apie tai pasakoja maršrutų sudarytojas Andrius Jakučionis. Tema apie Lietuvos skautijos kampaniją „Jei nutrūktų dienos“. Jos tikslas - skatinti piliečių sąmoningumą, pasiruošimą ir atsparumą krizės ar karo atveju, pasitelkiant taikius pilietinio pasipriešinimo būdus. Liepos 8 d. yra tarptautinė alergijos diena. Pok...
Aplink pasaulį per 80 dienų. Tai ne tik rašytojo Žiulio Verno nuotykių romano pavadinimas, bet ir tikra šeimos kelionės istorija. Marija ir Markas Libermanai – šiuolaikinio cirko kūrėjai, kurie su dvejų metų dukra Ula išsikėlė tikslą – apskrieti pasaulį. Kelionės metu jie įveikė 44 tūkstančius kilometrų. Apie kelionės planavimą ir įspūdžius šeimą kalbina Anastasija Marčenkaitė.
LRT pradėjo projektą „Ko nesakyti“, kurio herojai – žmonės, kurie drąsiai dalijosi savo patirtimis ir atvirai kalbėjo apie stereotipus, su kuriais susiduria kasdien. Apie projektą bei audringas visuomenės reakcijas diskutavo jo dalyviai Ernestas Česonis ir Karolis Švelnikas bei LRT planavimo grupės vadovas Karolis Galdikas.
Konstitucija, virtusi „tu-ti-tu-ti-ta“, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko kalboje įkaitai (angl. hostages), virtę dešrelėmis (angl. sausages), ar Joe Bideno atveju vietoje V. Zelenskio nuskambėjusi Putino pavardė. Tokios viešos politikų kalbos klaidos žiniasklaidoje netrunka tapti pasipiktinimo, pajuokos ar net patyčių objektu. Visgi „susipynęs“ liežuvis ar „užkritęs“ žodis – tai ne tik proga pasijuokti iš kito, o kartais ir savo, nesėkmės, bet ir būdas suprasti, kaip mūsų smegenys suvoki...
Kuliuose jau 9 kartą vyksta didžiulis tarptautinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės festivalis. Šių metų akcentas – Mikalojaus Konstantino Čiurliono kūryba. Verslas Plungėje – kokios sąlygos jam kurtis ir kokia rajono vizija? Plungės rajono mero, Savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio interviu. Į Plungę sugrįžusi kineziterapeutė Indrė Jonavičienė įkūrė sporto studiją. Kaip sekasi prieš 2 metus Plungės bibliotekos išleistai knygai apie Plungėje gimusią legendinę alpinistę Vandą R...
Mokyklos baigimo proga, abiturientai savadarbiu plaustu leidžiasi į kelionę per Lietuvą. Ką apie darbuotoją pasako jo darbo stalas? Neretai jis, kaip magnetas ima traukti viską, kas nebūtinai reikalinga ir netgi trukdo susikaupti. Kad darbas vyktų sklandžiai, padeda paprasta ir aiški tvarkos sistema. Vilniuje atlikta apklausa rodo, kad vis daugiau paauglių svaigiųjų gėrimų gauna iš savo šeimos narių. Alkoholio vienam iš septynių nepilnamečių pernai duodavo artimieji. Todėl Vilniuje pradėta Socia...
Kviečiame pasiklausyti pokalbio vasariška tema - kuo gaivintis, kai temperatūra už lango nevaldomai kyla aukštyn. Apie maistą ir gėrimus karščių metu. Daugėja norinčiųjų tapti kariūnais. Kas yra kariūnas ir kuo jis skiriasi nuo karininko? Lietuviai atranda etnomadą. Pokalbis apie tai, kaip etnomada šiandien tampa ne tik aprangos detale, bet ir asmenine kultūrine žinute, kurią kiekvienas gali perduoti ją vilkėdamas. LRT KLASIKA skelbia radijo pjesių konkursą. Ruošdamiesi radijo šimtmečiui norime ...
Lietuvoje ir toliau labai trūksta globėjų, kurie laikinai savo namuose priglaudžia ir pasirūpina iš šeimų paimtais ar tėvų netekusiais vaikais. Ką Jūs siūlytumėte daryti, kad daugiau žmonių taptų globėjais? Kauno technologijos universiteto studentas kuria aplinkos suvokimo modelį autonominėms sistemoms. Tai leistų pagerinti eismo saugumą, mat net 94 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus pasirinkimo ar klaidos. Kiek Jūs šiandien pasitikite autonominėmis transporto priemonėmis, tomis, kurios važi...
„Namų mama“ – daugiau nei dvejus metus veikianti savanorių bendruomenė, kurioje jau esančios mamos padeda besilaukiančioms ar ką tik pagimdžiusioms moterims. Jos gali užsiregistruoti internetinėje platformoje, ją administruojantys savanoriai mamoms padeda apsikeisti kontaktais, vėliau jos susipažįsta ir gyvai. Taip prasidėjo dviejų jaunų mamų – Agnės ir Vitalijos draugystė. Apie mamų bendruomenėje užsimezgusį ryšį ir jautriausius pirmuosius kūdikio auginimo mėnesius mamas kalbina Anastasija Marč...
„Kasdien priimame šimtus sprendimų – nuo smulkmenų, tokių kaip pusryčių ar drabužių derinio pasirinkimas, iki esminių apsisprendimų dėl karjeros, šeimos, investicijų ar būsto įsigijimo. Dažnai atrodo, kad mūsų sprendimai yra racionalūs, pagrįsti skaičiavimais ir logika. Tačiau ar tikrai?“ Ekonominė elgsena sulaukia vis daugiau dėmesio. Vilniaus universitete įkurta pirmoji Baltijos šalyse ekonominės elgsenos laboratorija. Artėjant diskusijų festivaliui „Būtent“ kalbėsimės, kiek svarbu verslui dis...
Šeimai turi būti leista oriai atsisveikinti su ligoninėje mirštančiu artimuoju, sako Seimo kontrolierė Erika Leonaitė. Tyrimą atlikusi kontrolierė nustatė, kad šiuo metu nėra teisės akto, kuris įpareigotų visas gydymo įstaigas nustatyti tvarką, leidžiančią mirštančiam asmeniui ir jo artimiesiems oriai atsisveikinti. Kaip turėtų atrodyti orus atsisveikinimas su artimuoju ligoninėje? Laidoje „10–12“ – problemą LRT RADIJO eteryje iškėlusi, spalį mamos netekusi LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kris...
Naudoti automobiliai ir toliau išlieka populiaresni nei nauji automobiliai ar juo labiau elektromobiliai. Tačiau dalis vairuotojų vis dar gana dažnai būna apgauti – už automobilį sumoka per daug, nusiperka daužtą ar su suklastota rida. Kaip jums sekasi įsigyti naudotą automobilį? Muzikos pasaulyje vis labiau įsitvirtina nauja muzikos grupė „THEMA“. Ši grupė susibūrė prieš metus visiškai netikėtai, kai dar tuomet studentė Milda Bertašiūtė Vilniuje stovykloje, kurioje dirbo, sutiko du moksleivius ...
Kodėl vaikai žaidžia agresyvius kompiuterinius žaidimus? Tėvų instinktyvi reakcija gali būti juos uždrausti, nuogąstaujant, kad tokie žaidimai gali būti žalingi vaiko psichologijai. Tačiau tyrimas rodo, kad kompiuterinis žiaurumas gali būti apgaulingas. Ar vaikų žaidžiami agresyvūs kompiuteriniai žaidimai turi įtakos jų raidos psichologijai?
Nusikelkime į programos „Kūrybinė judesio laboratorija“ užsiėmimą. Tai penktus metus vykstančios šokio pamokos asmenims su negalia. Kaip pamoką vedančiam šokėjui prisitaikyti prie skirtingų negalių, kokią naudą teikia šokis, Ievos Radzevičiūtės pasakojime.
Lietuvoje vis populiaresnis tampa jėgos aitvarų sportas, o Svencelė – dar vadinama kaituotojų rojumi. Kuo ypatingas šis sportas? Kaip atrodo gyvenimas ir darbas kruiziniame laive? Daugkartinė Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionė ir prizininkė Inga Janulevičiūtė jau kelias savaites gyvena kruiziniame laive, plaukiojančiame po Karibų jūrą. Kodėl vaikai žaidžia agresyvius kompiuterinius žaidimus? Tėvų instinktyvi reakcija gali būti – juos uždrausti, nuogąstaujant, kad tokie žaidimai gali būti žaling...
Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.
Nuo Vilniaus iki Antalieptės – dvi valandos kelio. Dažnai šiame miestelyje pamatysite naujų veidų. Čia apleisti pastatai atgimsta naujam gyvenimui, nuolat atvyksta savanoriai, stovyklų, mokymų dalyviai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Maždaug prieš dešimt metų visa tai čia pradėjo organizacijos „Inovatorių slėnis“ komanda. Kaip ji pakeitė miestelio gyvenimą?
Šį mėnesį Tarptautiniame švietimo botanikos soduose kongrese už edukacijas apdovanota Vytauto Didžiojo botanikos sodo darbuotoja. Lietuvos botanikos sodų atstovai sako, kad žydint daugybei augalų verta ne tik grožėtis botanikos sodų kolekcijomis: lankytojai gali pasirinkti informacijos, kuri padeda kurti asmeninius želdynus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – VDU Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vadovė Aida Vida Dobk...
Apie edukacijas botanikos sode ir tai, ką galima nuveikti bei pamatyti vasarą. Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą sugrįžo beveik 37 tūkst. žmonių. 2024 m. – 18 897 asmenys, 2023 m. – 17 549, rodo Statistikos departamento duomenys. Reemigrantai ne tik aktyviai įsitraukia į darbo rinką, integruojasi į socialinį gyvenimą, bet ir iš esmės keičia situaciją finansų rinkoje. Visgi, finansų ekspertai pažymi, jog sugrįžę tautiečiai atveria ne tik naujas galimybes, bet ir kelia tam tikrus iššūkius. V...
